Sveikatos ir laisvų rinkimų ryšį atsekti nelengva. Tačiau JAV mokslininkai tvirtina, kad jiems tai pavyko

Demokratijai pasaulyje dabar ne patys geriausi laikai. Nors daugiau ar mažiau demokratinės sistemos veikia teritroijose, kuriose gyvena didžioji dalis Žemės gyventojų, pastaraisiais metais daugelyje šalių jos susilpnėjo. Kai kuriose į valdžią atėjo į autoritarizmą linkę populistai. Tai vėl kelia šiuolaikinių demokratijų efektyvumo klausimą. Kodėl jas verta išsaugoti?

Naujo tyrimo autoriai – mokslininkai iš Tarptautinių santykių tarybos (nevalstybinio tyrimų centro JAV) ir kelių universitetų – vieną priežastį rado. Be akivaizdžių pranašumų (pavyzdžiui, valdžios atskaitomybės), demokratija naudinga gyventojų sveiktai, įrodinėja jie. Remiantis per kelis dešimtmečius 170-yje šalių surinkta statistika, ten, kur vystėsi demokratija, ilgėjo ir tikėtina gyvenimo trukmė. Tuo pačiu mažėjo mirtingumas nuo įvairių ligų – konkrečiai, širdies-kraujagyslių sistemos ligų.

„Tarp rinkimų ir sveikatos egzistuoja akivaizdus ryšys“, – įsitikinęs pagrindinis tyrimo autorius Thomas Bollyky.

Tiesa, ryšys, kurį mokslininkai įrodyti bandė, akivaizdus ne visiems. Kritikai mano, kad demokratijos ir sveikatos koreliacija – ne tiek politinių laisvių pasekmė, kiek efektyvių institutų ir pakankamo finansavimo (ir viena ir kita aprūpinti gali ir autoritariniai režimai). Tačiau medicinos žurnale Lancet publikuoto straipsnio autoriai įrodinėja, piliečių renkama ir jiems atskaitinga valdžia sveikatos priežiūra rūpinasi geriau – ir dėl daugelio priežasčių.

Ar užtenka vien turtų?

Šio amžiaus pradžioje Alicante universiteto Ispanijoje mokslininkai, išanalizavę pusantro šimto šalių statistiką, jau buvo priėję prie išvados, kad demokratija „palankiai veikia žmonių sveikatą“. Jie pažymėjo, kad skaičiuojant buvo atsižvelgiama ir į turtingumo skirtumus ir į ekonominę nelygybę, tačiau efektas – demokratijos nauda – vis viena išliko, pažymi jie.

Tačiau kiti tokias išvadas ginčijo – pasak jų, demokratija, pavyzdžiui, efektyvios sveikatos apsaugos negarantuoja. Tarptautiniai reitingai vienareikšmio atsakymo irgi nepateikia. Pavyzdžiui, Singapūras, kuriame tikėtina gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių, patenka į pirmą JTO išsivystymo indekso dešimtuką. Nors Economist politiniame reitinge jis yra „ne visiškų demokratijų“ grupėje, o Freedom House priskiria jį „iš dalies laisvoms šalims“.

Bloomberg sudarytame sveikų šalių reitinge, jis irgi pateko į pirmą dešimtuką (pirmosiso trys – Ispanija, Italija ir Islandija). O sąraše, kuriame atsižvelgiama į daug faktorių – tarp kurių ir aukšto kraujospūdžio paplitimas tarp gyventojų, viršsvoris ir rūkymas, – vienpartinė komunistinė Kuba atsidūrė aukščiau už JAV. O greta JAV įsitaisė Bahreino ir Kataro monarchijos.

Savaime suprantama, finansavimo – itin svarbus faktorius. Kaip pažymi naujojo tyrimo autoriai, papildomos išlaidos pastarisiais dešimtmečiais padėjo pagerinti Kinijos gyventojų sveikatą. Tačiau, kaip pastebi autoriai, autoritariniams režimams, netgi tada kliudo sisteminės problemos – ir tai gali atsiliepti statistikai.

Ar demokratija efektyvesnė?

Analizei jie ėmė medžiagą iš projekto „Pasaulinė ligų našta“ – tarptautinės įvairių ligų paplitimo ir jų sukeliamų mirčių tyrimo programos, sveikatos apsaugos finansavimo statistiką ir duomenis apie politines sistemass iš projekto „Demokratijos įvairovė“, sukurto Švedijos Geteborgo universiteteс. Tyrimo oeriodas – nuo 1970 iki 2015 metų.

Ką parodė skaičiavimai? Šalyse, kurios perėjo nuo autoritarizmo prie demokratijos, tiėktina gyvenimo trukmė ilgėjo – viutiniškai, po 3% per 10 metų. Taip pat ten mažėjo mirtingumas nuo širdies-kraujagyslių ligų, tuberkuliozės ir kai kurių kitų ligų. Bendrai, demokratiniai procesai lėmė, kad „mirčių nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų per laikotarpį nuo 1994 m. iki 2014 m. sumažėjo 16 mln“ tvirtina Thomas Bollyky. Vien Kinijoje, jo nuomone, perėjimas prie demokratinės sistemos, padėtų išsaugoti milijonus gyvybių.

Kaip tai paaiškinama? Viena iš priežasčių yra tai, kad laisvi rinkimai, kurie užtikrina valdžios atskaitomybę, stimuliuoja ją atsižvelgti į plačių visuomenės sluoksnių interesus ir kurti stabilius sveikatos apsaugos modelius. Kita priežastis – demokratinė valdžia atviresnė dialogui su gyventojais, ir žinant konkrečius žmonių pageidavimus, galima efektyviau paskirstyti turimus resursus. Dar skaičiavimai parodė, kad šalyse su išvystyta demokratija daugiau išlaidų imta skirti sveikatos apsaugai – nepriklausomai nuo BVP.

Autoriai pripažįsta, kad demokratijos ir sveikatos ryšys nėra universalus (o būtent, su politine sistema nesusijęs mirtingumas nuo diabeto – tyrėjai tai aiškina bendromis šio susirgimo plitimo tendencijomis, būdingomis skirtingoms šalims). Taip pat jie pažymi, kad nors analizė patvirtino laisvų rinkimų ir gyventojų sveikatos koreliaciją – netgi atsižvelgiant į ekonominių rodiklius, kuriais irgi galima paaiškinti žmonių gerovę, – kitų faktorių įtakos visiškai atmesti negalima.

Komentarai ()