Koronavirusas gali ilgam (gal net visam) pakeisti santykius tarp Skandinavijos šalių, iki pandemijos gyvenusių kaip viena didelė šeima.

Suomijai uždarius sieną su Švedija, Haparanda gyvenvietės Švedijos šiaurėje gyventojai Idai Kärkkäinen pasirodė, kad grįžta šaltasis karas. Haparanda stovi ant kairiojo į Botnijos įlanką įtekančios Torneälven upės kranto. Rytiniame krante – Suomijos miestas Tornio. Formaliai šie miestai yra skirtingose šalyse, tačiau faktiškai jie jau seniausiai susiliejo. Dabar viskas pasikeitė.

„Toks įspūdis, kad mūsų miesto aikštę perkirto Berlyno siena“, – mintimis su Politico pasidalino Ida.

Jos šoką supranta daugelis švedų, gyvenančių pasienyje ne tik su Suomija, bet ir kitomis Skandinavijos šalimis. Daugelį graužia jausmas, kad seniems gražios kaimynystės santykiams ir integracijai gal būti padaryta didžiulė, gal net nepataisoma, žala.

Anksčiau Švedijos pasas atverdavo praktiškai visas sienas. Švedai daugelį metų netrukdomi keliavo po visą planetą, gi dabar jiems kyla nemenkų problemų netgi Europoje. Švedijoje dabar džiugiai sutinkami visi europiečiai, o štai švedus įsileisti pas save pageidauja toli gražu ne visos Senojo Pasaulio šalys. Dauguma ES narių sienas europiečiams atvėrė, tačiau švedus be apribojimų priimti sutiko tik Prancūzija, Italija, Ispanija ir Kroatija. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai ir Kipras, jų visai neįsileidžia. Austrija reikalauja pažymos, kad jie nėra viruso nešiotojai, o Graikija švedus savaitei sodina į karantiną, net jeigu jų testų rezultatai neigiami.

Šiauriečius ypač skaudina, kad jais aktyviai nesidžiaugiama net kaimyninėse valstybėse, kur gyvena giminiško kraujo, kalbos ir kultūros skandinavai.

Pavyzdžiui, Kopenhaga įsileidžia tik tuos švedus, kurie dirba Danijoje, važiuoja per karalystę tranzitu, ir turinčius Danijoje vasarnamius ir giminių. Norvegijoje be trukdžių leidžiama įvažiuoti tik Gotlando salos gyventojams, vieno iš nedaugelio Švedijos regionų, kur situacija su koronavirusu daugmaž normali. Oslas apribojimus žada panaikinti, kai Švedijoje situacija normalizuosis.

„Suprantu, tai didelis nusivylimas, – sako Norvegijos premjerė Erna Solberg, – tačiau apribojimai paremti objektyviais kriterijais ir lygiai taip taikomi visiems.

Suomius, danus ir norvegus suprasti nesunku. Švedijoje birželio 28 dienos duomenimis, buvo užfiksuoti 65137 sergantys covid-19 ir 5280 mirčių. Danijoje – 12675 ir 604, Norvegijoje – 8845 ir 249, Suomijoje – 7198 ir 328. Švedija pagal užsikrėtusiųjų skaičių lenkia kaimynus daugiau nei dvigubai, o pagal mirčių skaičių – в penkis kartus! Ir ne kurią vieną šalį, o visas tris kartu paėmus.

Trys mėnesiai prieš 70 metų darbo

Tvirti ryšiai tarp Skandinavijos šalių ėmė megztis jau seniai. Neskaičiuojant suomių, skandinavų panaši kalba, kultūra ir net jų valiutos viena su kita susietos. Iki koronaviruso pasirodymo Skandinavijoje, buvo įprasta gyventi tėvynėje, o dirbti kaimyninėje šalyje, į kurias buvo galima vykti be jokių kliūčių ir atgal nors ir dešimt kartų per dieną. 1952 metais sudarius Šiaurės pasų sąjungą ir po dviejų metų jai pradėjus veikti, skandinavai daug metų galėjo keliauti po visą regioną, pasienyje netgi nepateikdami dokumentų. Beje, Pasų sąjunga, kuriai dar priklauso ir Islandija, buvo panaudota kaip atvirų suvienytosios Europos sienų koncepcijos modelis.

Švedija yra Skandinavijos regiono lyderė. Bent jau mano patys švedai. Prielaidų taip manyti jei turi, tačiau tai nekliudo kaimynams patyliukais burbėti dėl jų pasipūtimo ir pretenzijos į išskirtinumą.

Gyventojų skaičiumi Švedija su savo 10,3 mln. kiekvieną kaimyną lenkia beveik dvigubai, o plotu – pusantro karto. Švedijos ekonomika gerokai giliau integruota į globalią. Visuose žemynuose žinomos švedų kompanijos Volvo, Ikea, Ericsson, Electrolux, H&M.

Dabar švedams tikriausiai apmaudžiausia, kad nepavyko išsaugoti ekonomikos. Nors švedų gamyklos ir kompanijos pastaruosius tris mėnesiu neužsidarė, Švedija slenka į giliausią po Antrojo Pasaulinio karo recesiją. Užtenka paminėti, kad 40% paslaugų sektoriaus įmonių labai realiai gresia bankrotas.

Nuo išorės prekybos smarkiai priklausomai ekonomikai (eksportas sudaro maždaug pusę BVP), šiais metais prognozuojamas smukima 7%. Ir šią prognozę pateikia Švedijos finansų ministrė Magdalena Andersson. Pasak jos, karalystės laukia „labai rimtos krizė“, o ekonomika smunka gerokai sparčiau, nei prognozuota.

Dešimtys Švedijos vakaruose daugiausiai norvegams pastatytų stambių parduotuvių dabar tuščios, pirkėjų juose sumažėjo 90%. Tuščios ir suvenyrų parduotuvėlės Stokholme, aptarnavusios keltais atvykdavusius suomius.

Ekonomistų skaičiavimais, tolesnė Didžiosios Kopenhagos ir pietinių Švedijos regionų integracija kasmet galėtų duoti 3 milijardų daniškų kronų (€400 mln.). Šiuos planus tenka pamiršti.

„Dabar mūsų situacija prieštaringa, – sako už pusvalandžio kelio nuo Švediją su Danija jungiančio Eresundo tilto tilto esančio Lundo miesto meras Philipas Sandbergas. – Integracijos silpnėjimas sustiprins recesiją ir nedarbą“.

Nuo kaimynų Švedija skiriasi ir minkštesniu požiūriu į migrantus. Dėl to dabar ketvirtis švedų yra migrantai.

Danija, pagrindinis Švedijos, jei galima taip išsireikšti, „antipodas“, pasirinko kitą kursą. Kopenhaga įvedė griežtus migrantų skaičiaus apribojimus ir reikalauja iš jų būtinai asimiliuotis į Danijos visuomenę. „Dėl skirtingo požiūrio į kitašalius ir nusikalstamumą, tarp Švedijos ir Danijos radosi atskirtis, kuri dabar didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – mano Jakobas Nielsenas, danų ir švedų politinės svetainės Altinget.dk vyr. redaktorius.

Su Norvegija, kuri iki 1905 metų buvo Švedijos sudėtyje, situacija kiek kita. Atrodytų, norvegai turėtų daugiau priežasčių nemėgti švedų, tačiau taip nėra, nes daugelis norvegų Švedijoje turi giminių.

„Mus pastatė į kampą“

Pastaraisiais metai skandinaviškos kultūros gerbėjai kiekvieną vasarą renkasi Norvegijos pasienyje su Švedija į Allsang pa Grensen („Dainuojame ant sienos“) festivalį. Šiais metais festivalis vyks 14 kartą, tačiau jame nebus nei žiūrovų, nei atlikėjų iš Švedijos.

„Mums šiais metais trūks švedų, – New York Times pasakojo nuolatinis festivalių pasienio mieste Haldene dalyvis Olle Evenrudas, – tačiau neprieštarauju sienų uždarymui“.

Atrodo, dabar švedams pavyko pasiekti jų išskirtinumo pripažinimą, nors vargu, ar tokiį, kokio norėjo Stokholme. Naujas Švedijos, kaip šalies-parijo statusas, dabar svarbi tema Skandinavijoje. Ji buvo karštai aptarinėjama, pavyzdžiui, Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje populiarioje kassavaitinėje radijo laidoje „Norvegas, švedas ir danas“.

„Mes negalime važiuoti į Norvegiją, – skundžiasi garsi Švedijos rašytoja ir istorikė Åsa Linderborg. – Negalime važiuoti į Daniją, mūsų neįsileidžia netgi Suomija. Mus pastatė į kampą, tačiau nemaloniausia, kad jums tai patinka. Visiems norvegams, danams ir suomiams labai smagu, kad švedų niekur neleidžia. Žinote, ilgiuosi jūsų, o štai jūs manęs nesiilgite…“

Dabartinis sienų uždarymas gali labai rimtai atsiliepti beveik prieš septynis dešimtmečius prasidėjusiam Skandinavijos integracijos procesui.

„Daugelis (švedų) mano, kad juos išdavė, užverdami sienas, – aiškina Philipas Sandbergas. – Sunku tikėti integracijos ateitimi, matant, kaip vos per dieną viskas gali pasikeisti“.

Dabartinė situacija akivaizdžiai rodo, kaip epidemija gali išprovokuoti kažką panašaus į diplomatinę krizę šalyse, kurios skirtingai kovoja su virusu ir kuriose skirtingi susirgimo ir mirtingumo lygiai.

Kovą, kai Europoje pandemija dar tik prasidėjo, įvairiose žemyno šalyse vyko karšti ginčai dėl kovos su ja metodų. Iki užkimimo ginčijosi, pavyzdžiui, Nyderlandų ir Belgijos valdininkai. Tas pats vyko ir Britanijoje, kur anglai ginčijosi su škotais. Tačiau aiškiausias šių nesutarimų pavyzdys buvo Švedija, kuri nuėjo savo keliu ir dabar stengiasi grąžinti senus ryšius su kaimynais.

„Nerimauju, kad šie randai gis ilgai“, – pripažįsta Švedijos URM vadovė Ann Linde.

Birželio viduryje pratęsdama draudimą švedams atvykti į Norvegiją, premjerė Erna Solberg pripažino, kad dabar skandinaviškos integracijos siūlės traška. „Reikia sąžiningai pripažinti, kad šiauriniam regionui dabar atėjo sunkūs laikai“, – sakė ji reporteriams.

Pirmieji plyšeliai Šiaurės pasų sąjungoje, pagrindiniame skandinaviškos integracijos simbolyje, pasirodė, kai 2015 metais dėl migrantų srauto į Europą sukeltos krizės Danija uždarė sieną su Švedija. Antrą kartą pasienyje su Švedija kontrolę pernai sugriežtino vėlgi Danija. Tada priežastimi tapo aukštas nuusikalstamumo lygis kaimyninėse valstybėse ir jo paplitimo grėsmė Danijos karalystėje. Trečiasis sienų uždarymas jau šių metų kovą buvo aiškinamas koronaviruso paplitimo iš Švedijos grėsme.

„Gijimas užtruks“

Švedijos valdininkai, tarp kurių, savaime suprantama, ir švediško kovos su koronavirusu modelio „architektas“ Andersas Tegnellas, mano, kad Švedija vertinama su išankstiniu nusistatymu.

„Esame absoliučiai tikri, kad mūsų imunitetas stipresnis, nei visose likusiose Skandinavijos šalyse“, – neseniai pareiškė Tegnellas Stokholme vykusioje spaudos.

Pasak jo, švedai nesiekė įgyti kolektyvinio imuniteto, tačiau dėl stipresnio imuniteto jų šalyje yra mažiau ligonių, kuriuos reikia hospitalizuoti. Taip pat jis įsitikinęs, kad epidemija karalystėje dabar malšta.

Beje, panašu, kad Anderso Tegnello, dar neseniai buvusio vienu iš svarbiausių planetos „newsmakeriu“, žvaigždė leidžiasi ir Švedijoje. Švelniai tariant, liūdna mirtingumo statistika, balandžio mėnesį 69% siekusį jo reitingą, Ipsos apklausos duomenimis, sumažino iki 60%.

Kaimyninių šalių specialistai pažymi, kad testavimo rezultatai Švedijos oficialių asmenų teiginių apie stiprų imunitetą nepatvirtina. Be to, jie įsitikinę, kad švedams nelabai pavyktų ką nors paprieštarauti, kalbant apie mirtingumą.

„Žiūrint į mirčių duomenis, sunku patikėti: penki tūkstančiai mirusių nuo koronaviruso Švedijoje ir 230 Norvegijoje, – neseniai sakė tris kartus Norvegijos premjero pareigas ėjusi ir PSO eksdirektorė Gro Harlem Brundtland. – Šio skirtumo išlyginimui reikės smarkiai dirbti metus, porą“.

Nepaisant objektyvių statistinių duomenų, švedai atkakliai tvirtina, kad su jais elgiamasi neteisingai.

„Liūdina ir glumina tas lengvumas, su kuriuo mūsų regione uždaromos sienos, – apgailestauja pagrindinė švedų diplomatė Linde, pabrėždama, kad pietiniuose Švedijos rajonuose užsikrėtimo lygis gerokai mažesnis, nei kaimyninėje Danijoje. – Reikės laiko, kad tai užgytų. Šis sienų uždarymas pernelyg grubus, tai sunku suprasti. Kopenhagoje mirė daug daugiau žmonių…“

Komentarai (12)