Greta Thunberg: galima kiek telpa susitikinėti su įvairių šalių lyderiais, tačiau pasaulis vis dar klimato krizės neigimo stadijoje

Gretutė nėra laiminga coronos įvestomis judėjimo ir gamybos sankcijomis?

Aš labai už taršos mažinimą ir pan. (pats ir A+ klasės namą pasistačiau ir bus sertifikuotas ant tiek (buvo galima kelis mazgus keičiant A++ siekti, bet nemačiau prasmės), ir saulės elementai), nu bet jinai man nepatinka. 1. Nėra jinai joks autoritetas, išsilavinimo, suvokimo ar pan. prasme. 2. Nėra jinai ir pavyzdys, labai prajuokino, kai neva plaukė su jachta į JAV, kad tipo mažiau carbon footprint palikti, o į JAV iš Europos atskrido įgula, kad jachtą parplukdyti atgal...

Na liaudis mėgsta „žmones-simbolius“ Ji pati tai niekas kitas tik eilinis rėksnys kuris nieko naujo nepasakė, nieko radikalaus nepasiūlė, tiesiog kažkas prastūmė, leido pakalbėti pas didelius ponus ir tapo madinga garsenybe prie kurios nori nusifotkinti visi „kam rūpi“. Bendrai paėmus USA ten kiekvienam didesniam kaimukį rastumėm po gretulę, kuri niekam ir nerūpi..

nepanasu kad tu uz tarsos mazinima. nes nesupranti net principu, kaip ir kada ji yra mazinama. sertifikatu sistemos realia tarsa didina dar labiau nes reikia labai daug laikinu siuksliu gamint kiekvienam etape. kazkur ne maziau iki 4 kartu uzterstuma pakelia sertifikavimas = suplanuotas i ateiti SAMONINGAS tersimas.

Gretutė yra leftistų radikalų, t. y. neo-komunistų įrankis. Tiesiog politinė žiniasklaidos korta prieš Trampą. Nieko daugiau.

Ryškiai nesupranti, kas yra sertifikavimas, ir ką reikia padaryti, kad namas būtų A+ ar A++. Kaip visada, demonstruoji savo bukumą.

Per vienos eilutės tekstą dar nesu matęs tiek stipriai nusikalbėjusio žmogaus.

Tiesiog jaunosios kartos požiūris kitoks, taip visada buvo ir bus. Jeigu čia mada - tai tada turbūt mada buvo ir vergovės panaikinimo, teisės moterims balsuoti judėjimai, darvinistai ir t.t.

Na, Martiną Liuterį irgi būtų galima taip pat apibūdinti...

Na nežinau, manau kad kaip tik puikiai supranta :) Pats sertifikavimas jau yra blogis, nes kad jį atlikti reikia daug visokio šlamšto nupirkti/įrengti kurio tu gal net nedėtum jei galvotum savo galva (arba šiaip kaip jis ten po tavęs supus). Va einu pro vaikystės kaimą ir matau, kad nieko ekologiškesnio nėra už plytų krosnį ir medinius balkius - kai savininkai išmirė tai tie seni namai tiesiog griūva/trūnija, kiaurai auga medžiai etc. Na gal tik su šiferiu prasčiau, asbestas jau pačiam žmonėm kenkia (bet realiai tik žmonėm), bet ir tai toks stogas jau buvo pagerinimas, tais laikais neprastesnis nei dabar visokie A+++++ :)

ir namas buvo ekologiškas, kol žmonės iš savo miško malkom kūreno, ir rūbai buvo ekologiškai upėj rankom plaunami, kol pelenus kaip skalbiklį naudojo. O šiai dienai skalbimo mašina sunaudoja mažiau chemijos tam pačiam rūbų kiekiui, o A++namas išleidžia mažiau dūmų per kaminą, nei samanota bakužė. O tie dūmai dažniausiai ne nuosavu mišku kūranami, ir malkas ne arklys veža. Tai taupesnis namas šiai dienai sunaudoja daug mažiau resursų, nei kad pasistatyti ir gyventi kiauroj bakužėj. Bet prieš 500metų kad ir kokia kiaura bakužė buvo - mažesnį pėdsaką gamtoj palikdavo.

Ekologiškumas neturi nieko bendro su energetiniu efektyvumu. Ko gero, energetinis efektyvumas dažniausiai būna atvirkščiai proporcingas ekologiškumui, nes naudojamos sunkiai suyrančios neorganinės medžiagos.

Labai abejoju kad pats norėtum statytis namą už 200k iš greitai suyrančiu medžiagų, kad po 5 metų tektu vėl jį iš naujo statyti, nes jis jau suiro. Ir tikrai nematau čia jokio ekologiškumo statyti namą iš greitai įrančiu medžiagų ir kas 5 metus tas medžiagas vis naudoti. Manau, kad vienas namas iš neįrančiu medžiagų kuris stovėtu kokius 100 metų yra tikrai labiau ekologiškas, nei namas kuris suyra per 5 metus Galima butu ekologiškumą padidinti statant iš neyrančių, bet lengvai perdirbamų medžiagų. Manau, kad labai norint galima ir dabar pastatyti namą iš neyrančiu, 100% perdirbamu medžiagų, bet tokio namo kaina...

Na mano konkrečiai namas, sunkiausiai suyrančios medžiagos: plokštuminis pamatas ir betoninė perdanga, dvi metalinės sijos, kurių ilgis viso mažiau nei 10 m., plastikiniai langai, ir betoninės čerpės. Namo konstrukcija - medinė, na dar gal tinkas ilgai irtų. Ir sertifikavimo blogybės taip ir dar neatsakėte. Čia kad tipo negali kurybingesnių ir mažiau aplinką terščiančių būdų pasitelkti? Šiaip riboja jis mažai. Net rekuperatorius nėra privalomas iš tikrųjų, tik be jo truputį sunku užtikrinti tinkamą orą viduje. Ir net A++ klasės namui nelabai daugiau medžiagų reikia nei A energetinės kalsės, tik tinkamai turi būti padaryta. Tiesą pasakius, bendrai pagal anglies pėdsaką ar net ekologiškumą bendrai vertinant, ar D energetinės klasės namas, ar A++ medžiagų masė skiriasi pakankamai nedaug.

ir tersejas pradejo matai vel garsiai skaiciuot pasauline buhalterija... kiek kainavo paxazuchine VIENKARTINE AKCIJA, ir kaip ji sugriove eko pasauline padeti tu netycia veidrodyje dar nepastebi, kad tau buhalterizmas jau per ausis sunkiasi? susirupink.

Na nereikia šaržuoti. Pats supranti, pvz., plastikiniai langai vs mediniai langai Namo ekologinis footprint'as susideda iš trijų ekologinių kaštų: - medžiagų pagaminimo ir transportavimo (neatsinaujinančių išteklių sunaudojimas, tarša); - išlaikymo (šildymas, šaldymas, elektra); - utilizavimo (statybinių medžiagų savartynas). Mūsų klimate vyraujanti dedamoji - išlaikymas, todėl visi biskį išprotėję dėl to energetinio efektyvumo. Pastarasis ekonominiame kontekste pasiekiamas aukojant medžiagų kokybę ir atitinkamai didinant utilizavimo kaštus bei mažinant savo komfortą. Kokioje Graikijoje vyraujantys komponentai - medžiagų pagaminimas ir utilizavimas. Ten išlaikymo problemos paskutinėje vietoje, o ir sprendžiama elementariai ir pigiai.

Nevisai tiesa. Pietų kraštuose vėsinimo sąnaudos su šiuolaikiniais komforto standartais dažnai yra artimos mūsų šildymo sąnaudoms. Namo konstrukcija tam gali turėti daug įtakos.

siaip tam yra protingumo kriterijai. jei sakykim antras punktas, net ir sudaro 90%, o like du sudaro tik po 5% bendro "ekologines tarsos" inaso. tai vistiek nelogiska gaudyt 2 punkto 1% nauda, tam papildomai pridedant papildoma 5% zala 1 punkte + 10% zala 3 punkte. ir panasiai o tas su prievartiniu sertifikavimu butent ir vyksta. nes elementariai nera nustatyta protingumo ribos. pradedama paciu sertifikavimu manipuliuot. atsiranda visokios landos. keliamas kazkoks parametras - vardan pacio kelimo. o ne ekologijos gerinimo. pamesta isvis sumanymo pirmine priezastis. del ko aplamai tai pradeta daryt ir tas sertifikavimas atsirado. ir buhalterinio mentaliteto bezdziones tuo dar didziuojasi kaip matyti kai kuriuose komentaruose ::) va apie tai straipsnis. ---------- su energijos taupymu - cia irgi tampa nesamone ir blogiu. bendraja (statistiskai) prasme gal atrodo teisingai. bet kai nisinese situacijose vieni vartoja 100 energetiniu morku, ir sutaupo 30 energetiniu (30%) morku sukurdami 5 papildomas tarsos morkas - tai gal ir atrodo neblogai. bendroje statistikoje. bet kai tas pradedama taikyt nisinese situacijose, kai vartojama tik 10 energiniu morku, sutaupoma tik 3 energetines morkos (tie patys 30% ziurint statistiskai), bet idiegimo tarsos sanaudos lieka tos pacios 5 papildomos energetines morkos (nes infrastruktura padaryt veikiancia panasios eksplotacines sanaudos). nu tai cia jau aiskiai papildomas tersimas. ir subendrintose statistinese analizese tas tiesiog nesimato. nes neimanoma istraukt tokiu duomenu. o va tie kur diegia, sertifikuojasi ir vartoja - tarsos padidejima junta asmeniskai o jei dar diegima prafinansuoja sanglaudos fondai - tipo tie kur daug sutaupo, pasidalina (is geru paskatu) - tai isvis tampa problema kvadratu ir korupcija... o tie kur galutiniam rezultate gauna papildoma tarsa isvis net nuo diskusiju nuvejami - nes nisiniai vartotojai ir mazuma juokingiausia man - kai tie nisiniai dar net paprastai turi ir konkrecius isdirbtus sprendimus (ar tradicijas), kaip butu galima gerint situacija, bet jais nesinaudojama prisidengiant buhalterizmu ar demokratija ir pan

Skaičiuojant kWh tikrai ne artimos. Skaičiuoju vien pagal tai, kad vidutinis butas arba nedidelis namukas (~100 kv.m.) Tailande apsiriboja 5 kW įvadu, kurio su kaupu pakanka ir kondiškei, ir orkaitei, ir lygintuvui kartu. Graikijos kaimuose, ypač salose atpigus saulės baterijoms dabar retas namas turi neigiamą energijos balansą, didelė dalis iš vis autonomiški. Miestuose, aišku, problematiškiau. Bet vėlgi kažkaip neteko girdėti apie inžinierinius sprendimus, kurie gerai laikytų šaltį. Jei ten pastatytum A+ klasės namuką, gautųsi orkaitė.

Plastikiniai langai vs mediniai, dar neaišku, kurių viso gyenimo ciklo įtaka didesnė. Mediniai langai tarnauja trumpiau, reikia dažyti vis, tiek kad utilizavimas paprastesnis. Plastikas perdirbamas. Kad nebūtų panašiai, kaip plastikiniai vs popieriniai maišeliai. Toliau, šaldymo sąskaitos vakaruose dažnai viršija šildymo sąskaitas (kWh imkime). A+ energetinės klasės namas prišyla už B energetinės klasės namą šiaip mažiau. Su B energetinės klasės namu yra tik tas niuansas, kad jis ir atvėsta lengviau pats. A+ prišyla per langus stipriai, ne per sienas. Ir ne dėl to, kad lauke labai karšta, o dėl to, kad saulė stipriai kaitina. Jei ant A+ namo sudėsi išorines žaliuzes, šiaip jis mažai prišils. Turėjau tokį planą, biški brangu pas mus, o dar ir karkasiniame name šiokių tokių komplikacijų kyla. Lietuvoje dar neatvažiavę šie produktai buvo. Na lygintis su Tailandu gal nederėtų... Imk bent kokią pietų Italiją, kad panašus pragyvenimo lygis būtų. Na Graikija kaip ir ok viskas, tik autonomiją čia ką nori pagrįsti? Kad jiems nereikia investuoti į energetiškai efektyvius? Reikia, dar ir kaip. Jei statai naują pastatą, daug pigesnės yra taupymo priemonės, nei energijos gamybos, net ir turint omeny atpigusius saulės elementus ir šilumos siurblius. Ir energetiškai efektyvūs, ne kiekviename regione reiškia tą patį.