Istorinė akimirka: JAV prezidentas Joe Bidenas pripažino armėnų genocidą - Turkijai tas nepatiko ()
Šiuo klausimu JAV neturėjo tvirtos pozicijos nuo Reagano laikų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Balandžio 24 dieną, armėnų sunaikinimo Osmanų imperijoje atminties dieną, Joe Bidenas paskelbė pareiškimą, kuriame pavadino šią tragediją genocidu.
„Nuo 1915 metų balandžio 24 dienos, po armėnų inteligentijos ir bendruomenių lyderių arešto Konstantinopolyje, Osmanų imperijos naikinimo kampanijos metu buvo deportuoti, nužudyta pusantro milijono armėnų,“ – pareiškė prezidentas. – Dauguma išgyvenusiųjų turėjo ieškoti naujų namų ir naujo gyvenimo po visą pasaulį, taip pat ir Jungtinėse Valstijose.
Tvirti ir atkaklūs armėnai išgyveno ir atkūrė savo bendruomenę. Per dešimtmečius armėnai imigrantai kuo įvairiausiai praturtino JAV, tačiau jie niekados nepamiršo savo tragiškos istorijos, atvedusios jų protėvius prie mūsų krantų“.
Armėnijos premjeras Nikol_Pashinyan Bideno pareiškimą pavadino „būtinu pranešimu tarptautinei bendruomenei, patvirtinančiu žmogaus teisių ir vertybių viršenybę tarptautiniuose santykiuose“. Turkijos URM vadovas Mevlüt Çavuşoğlu Bideno žodžius Twitter paskyroje sukritikavo, pavadinęs juos „politiniu oportunizmu“ ir „taikos bei teisingumo išdavyste“.
Armėnų genocidas prasidėjo 1915 metais. Balandžio 24 dieną jaunturkiai areštavo ir deportavo stambių Osmanijos imperijos miestų armėnų elitą. Deportacija, prievartinis vertimas į islamą, armėnų ir kitų krikščioniškų šalies bendruomenių naikinimas tęsėsi iki 1923 metų. Įvairiais duomenimis, genocido aukomis tapo nuo pusės milijono iki dviejų milijonų armėnų.
Turkija genocido fakto nepripažįsta ir prieštarauja šio termino naudojimui – pagal oficialią Ankaros poziciją, šie įvykiai buvo pilietinio karo, kurio metu nukentėjo visos imperijos tautos, epizodai. Tokios pat pozicijos laikosi ir Azerbaidžanas, kurio teritorijoje 1918 metais irgi vyko etniniai armėnų valymai.
Armėnų genocidą oficialiai pripažįsta dauguma Europos ir Amerikos šalių. Valstybės pozicija dėl genocido dažnai tampa derėjimosi su Turkijos vyriausybe objektu – būtent dėl to jo taip ir nepripažino Balkanų šalys ir Izraelis, tačiau pripažino su Sirija. Su Turkija besivaržantis Egiptas, JAE ir Iranas, po eilinio santykių paaštrėjimo, žengteli genocido pripažinimo link.
Lig šiol JAV pozicija armėnų genocido klausimu buvo dvejopa. Oficialūs JAV asmenys pasisakydami ir valstybiniai organai dokumentuose šiuos įvykius genocidu vadino nuo 1951 iki devinto dešimtmečio pradžios. Tačiau paskui, baimindamiesi santykių su Turkija suprastėjimo, JAV lyderiai šio termino atsisakė.
Barackas Obama, rinkimų kampanijos metu armėnų genocidą žadėjęs pripažinti, savo, kaip prezidento pasisakymuose naudojo tik terminą Medz Yeghern – armėniškas terminas, žymintis nacionalinę tragediją, kurį galima išversti kaip „Didysis nusikaltimas“. Taip pat elgėsi ir Donaldas Trumpas.
2019 metų spalį JAV Kongresas priėmė rezoliuciją, pripažįstančią armėnų tautos genocidą, tačiau Trumpas savo retorikos nepakeitė.
republic.ru