Bepročio teorija – seniai naudojamas politinis tropas, siekiantis dar Šaltojo karo priešų laikus. Idėja labai paprasta: išmušti oponentus iš pusiausvyros, priverčiant manyti, kad esi toks pažeidžiamas, toks agresyvus ir toks neracionalus, jog niekas negali nuspėti, ką iškrėsi toliau.

Ukrainoje vykstant didžiausiam karui per kelis dešimtmečius, pasaulio lyderiai ir diplomatai, žvalgybos analitikai ir Kremliaus stebėtojai aktyviai bando iššifruoti dabartinę Rusijos prezidento Vladimiro Putino psichikos būklę, ypač pastarųjų branduolinių grasinimų kontekste, rašo latimes.com.

Kyla klausimų, ar jis iš tikrųjų toks nestabilus, ar tik nori, kad taip manytume? Ar abu variantai? O gal kažkas kito?

Kai kurie patyrę stebėtojai bent jau kol kas daryti išvadų neskuba.

„Žiūrėkite, šiuo metu didžiausias sunkumas, su kuriuo susiduriu analitinėje plotmėje, yra nežinia, kaip galėčiau atskirti išprotėjusį Putiną ir Putiną, kuris tiesiog labai skirtingai nei aš suvokia pasaulį“, – sako „King‘s“ koledžo Londone Rusijos instituto vadovas Samas Greene‘as.

Kiti, akylai stebintys 69 metų Rusijos prezidentą jau daugiau nei du dešimtmečius, kiek jis jau yra valdžioje, mano, jog įvyko esminis jo asmenybės lūžis – ar tai psichikos liga, paskatinta COVID-19 lemtos izoliacijos, ar V. Putino artimiausiųjų rato atsiskyrimas ir nenoras paklusti, ar tiesiog deginantis istorinės neteisybės ir įžeidimo jausmas, sumišęs su imperinės didybės troškimu.

Naujausiose nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje jis netgi atrodo kitaip – patinęs ir praktiškai nejudantis veidas.

„Asmeniškai manau, kad jis labai pasimetęs. Nerimauju dėl jo psichologinio stabilumo ir adekvatumo“, – sekmadienį CNN sakė buvęs valstybinės žvalgybos vadovas Jamesas Clapperis. Kažkokių nuoskaudų persmelkti vieši V. Putino pasisakymai jau krizės Ukrainoje pradžioje visam pasauliui kėlė nemenką nerimą.

Praėjusį sekmadienį pasirodė pranešimų, kad Rusijos prezidentas nurodė didinti branduolinės ginkluotės parengties lygį, taip reaguodamas į griežtas Vakarų pritaikytas ekonomines sankcijas. Kituose viešuose pasisakymuose V. Putinas Ukrainos lyderius vadina narkomanais ir fašistais, tvirtindamas, kad Ukraina (jau daugiau nei tris dešimtmečius suvereni valstybė) net nėra tikra valstybė.

Dabar tokia elgsena pasižymi lyderis, kuris ilgą laiką kultivavo šalto proto ir šaltakraujo naudos ir žalos skaičiuotojo įvaizdį – nuožmaus, tačiau vis dėl to racionalaus politinių tikslų siekėjo. Kai kurie pasaulio lyderiai sako, kad pastarieji jų susidūrimai su Rusijos prezidentu buvo kitokie – V. Putinas atrodė itin atitrūkęs nuo realybės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris į Maskvą skrido kelios savaitės iki Rusijai pradedant karą, Rusijos prezidentą apibūdino kaip „dar nuožmesnį ir dar labiau atsiribojusį“. Per tą susitikimą, kaip ir per kelis po jo sekusius, V. Putinas buvo nufotografuotas sėdintis ekstremaliai ilgo stalo gale – nuotraukos ne veltui tapo memais, puikiai iliustruojančiais Rusijos diktatoriaus atsiribojimą nuo visų ir nuo visko.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto – dažnas V. Putino pašnekovas – taip pat byloja apie radikalų V. Putino elgesio ir kalbos pasikeitimą, kurį pastebėjo per paskutinį telefoninį pokalbį: Rusijos prezidentas nuo normalaus pokalbio tono staiga perėjo prie šalto kažkokių reikalavimų dėstymo.

„Jis elgėsi praktiškai neprognozuojamai. Gali būti, kad tai sąmoningai pasirinkta strategija – greičiausiai tokiu būdu jis bando sutrikdyti aplinką“, – sekmadienį CNN samprotavo Suomijos prezidentas.

Net ir tradiciškai Suomijos sąjungininkais laikomi politikai, kurie iki pat paskutinės akimirkos nesitikėjo, kad V. Putinas visgi ryšis kraujo praliejimui Ukrainoje, pripažįsta, kad tai, kas vyksta dabar, kaip diena ir naktis skiriasi nuo praktiškai be smurto apsiėjusios Krymo aneksijos 2014 metais.

Kai praeitą savaitę Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, Čekijos Respublikos prezidentas Milosas Zemanas – ilgametis V. Putino šalinininkas – neišlaikė ir Rusijos prezidentą pavadino „bepročiu“.

Įsitikimas, kad šalies vadovas gali skinti užsienio politikos vaisius vien elgdamasis neprognozuojamai – tai taktika, kurią Šiaurės Vietnamo klausimu kadaise pasitelkė Richardas Nixonas – pasikartojo ir Donaldo Trumpo prezidentavimo metais: esą, laužydamas įsitvirtinusias normas, jis be vargo įveikdavo oponentus.

Tik dauguma V. Putino stebėtojų Rusijos kare prieš Ukrainą – nepriklausoma valstybe, kur gyvena 44 mln. žmonių – įžvelgia žymiai pavojingesnį fenomeną. Baracko Obamos administracijos laikų Jungtinių Valstijų ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas savaitgalį žurnalistams pareiškė, kad, bėgant laikui, Rusijos prezidentas įtikėjo paties skleidžiama propaganda.

„Asmeniškai susitikau 1991 metais. Stebiu nuo tada, kai 1999 metais tapo ministru pirmininku. Dirbant Obamos administracijoje penkerius metus tekdavo vis su juo pasėdėti vienoje patalpoje. Laisvai kalbu rusiškai. Jo klausydamas, viską gerai suprantu. Kalbėdamas apie Ukrainos lyderius, ypač Volodymyrą Zelenskį, jis absoliučiai praranda savitvardą“, – per interviu CNN kalbėjo M. McFaulas.

George‘o W. Busho administracijoje valstybės sekretore dirbusi Condoleezza Rice sako, kad Rusijos prezidentas elgiasi „labai chaotiškai“.

„Teko su juo ne kartą bendrauti. Dabartinis Putinas kitoks. Jis visada buvo viską gerai apskaičiuojantis, racionalus ir šaltas lyderis, o tai, ką matau dabar, skiriasi kaip diena ir naktis... Tai vis labiau nekontroliuojamas, tikrovės neatitinkantis bandymas kurti istoriją“, – teigia diplomatė.

Kai kurie analitikai teigia, kad V. Putino valdžioje praleisti dešimtmečiai tam tikra prasme pradėjo veikti kaip realybę iškraipantis jėgos laukas, tarsi aido kambarys. Tik vienetai arčiausiai jo esančių žmonių drįsta išreikšti bent menkiausią nepritarimą.

„Ilgamečiai asmenybės kultu grįsti lyderiai, tokie kaip V. Putinas, labiausiai linkę klysti. Jo sprendimas pulti Ukrainą – labai iliustratyvus tokios nesėkmės pavyzdys“, – tviteryje savaitgalį parašė Naujojo Amerikos saugumo centro ekspertė Andrea Kendall-Taylor.

S. Greene‘as teigia, kad V. Putiną supa aplinka, bijanti jam pasakyti nemalonią tiesą – tai žymiai įtikinamesnė teorija, skirta paaiškinti, kas vyksta, nei praktiškai nepatvirtinamos teorijos apie COVID izoliacijos pakurstytą paranoją ar gandus, esą, Rusijos prezidentas serga kažkokia mirtina liga.

„Jis tikrai ne pirmasis istorijoje autokratas, gaunantis blogų patarimų. Ir dėl jų priimantis kvailus sprendimus“, – konstatuoja S. Greene‘as.

Dėl Putino sveikatos kelia klausimą

Tuo metu „The Independent“ rašo, kad Baltieji Rūmai, JAV senatoriai ir buvę generolai – po dvejus metus trunkančios COVID pandemijos sukeltos izoliacijos visi viešai kelia abejonių dėl V. Putino psichikos sveikatos.

Jen Paski apie Rusijos prezidento psichikos būklę viešai prabilo po neišprovokuoto jo sprendimo pulti Ukrainą ir šalyje jo kariuomenės demonstruojamo žiaurumo.

„Ta praeitą savaitę jo pasakyta kalba.... buvo kalba žmogaus, kuris ne tik pateisina invaziją į suverenią šalį, bet akivaizdžiai turi ir daugiau kruvinų ambicijų. Akivaizdu, kad COVID pandemijos metu buvo kaip reikiant izoliuotas. Kad ir kaip ten būtų: jo retorika, veiksmai, tai, kaip juos argumentuoja ir dėlioja, mums kelia didžiulį susirūpinimą“, – sekmadienį ABC laidos „This Week“ vedėjui George‘ui Stephanopoulosui sakė Baltųjų Rūmų atstovė spaudai.

Respublikonų senatorius iš Floridos Marco Rubio tviteryje taip pat viešai kelia V. Putino psichinės sveikatos klausimą: „Norėčiau galėti pasakyti daugiau, bet galiu tik tiek: akivaizdu, kad V. Putinui kažkas negerai. Jis visada buvo žudikas, tačiau dabar jo problema kitokia ir labai svarbi. Būtų didelė klaida manyti, kad Putinas reaguos taip pat, kaip reagavo prieš penkerius metus“.

Senato žvalgybos komitetui priklausantis senatorius M. Rubio taip pat teigia, kad V. Putinas, panašu, gali turėti „kažkokių neurologinių/psichologinių problemų“.

„Daugiausia pasako tai, kad šis žmogus ilgą laiką didžiavosi savo emocijų kontrole. Jo pastarieji pykčio protrūkiai jam visai nebūdingi ir įrodo, kad jis nebekontroliuoja savo impulsų“, – tikina M. Rubio.

Sekmadienį respublikonas tviteryje dar parašė: „Leiskite man pabrėžti, kad turime reikalų ne su 2008 metų Putinu. Labai apmaudi klaida manyti, kad jis šiandien atliks tuos pačius skaičiavimus ir priims tuos pačius sprendimus kaip anksčiau. Senasis Putinas buvo šaltakraujis, bet viską apskaičiuojantis žudikas. Naujasis Putinas dar pavojingesnis“.

Buvęs D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas, generolas leitenantas HR McMasteris CBS sakė, kad V. Putinas nebėra „racionalus aktorius“, nes bijo prarasti valdžią, nori atkurti istorinę Rusijos didybę.

„Manau, kad jis dabar labai puikiai supranta, kad visa tai pakibę ant plauko. Rusijos kariuomenė šiuo metu tikrai neatrodo labai gerai, jis neatrodo labai galingas, o tai kelia pavojų buvimui valdžioje“, – teigia HR McMasteris. Jo teigimu, B. Putinas „gyvena savotiškame burbule“ ir „visi aplinkui jam sako tai, ką jis nori girdėti“.

„Tie visi totalitariniai lyderiai gali atrodyti labai stiprūs, nors iš tikrųjų itin pažeidžiami. O reikalas tas, kad demokratinės šalys gana atsparios, ir tai puikiai iliustruoja Ukrainos pavyzdys. Labai tikiuosi, kad jie įkvėps mus visus šiame laisvame pasaulyje“, – sako HR McMasteris.

Komentarai ()