Vokietija turi dėl ko didžiuotis savo šalimi. O mes?

Nereikia taip saldint sovietinio pionieriško kraštutinumo. Pratybos su spalvinimo knygelėm buvo ir tuomet, fizikos vadovėliai prikimšti formulių, kurių niekas nemokėdavo pritaikyti, dėl to 1-2 kurse mokydavosi iš naujo, Dostojevskių ir Puškinų šiaip ar taip skaityt neduodavo, nebent kokį lochišką "Mumu". Ideologinis paruošimas irgi - manai, kad mokaisi matematikos, o iš tikrųjų tai arba pionierišką ideologiją, arba kornerkeisus, kurie praktiškai naudingi nebent olimpiadose. Retas sugebėdavo pažvelgti giliau, pamenu, kad chemijos mokytoja nesugebėdavo paaiškinti, kas tas valentingumas arba orbitalės. Dabartinė tikyba/etika taip pat naudinga, aišku, jei tai nesusiveda į poterius. Neturim taip blogai. Kad senesni vadovėliai atrodo rimčiau - tiesa, bet naudos iš to nedaug. Tuo metu labai trūko populiaraus, vaizdaus, bet nebukinančio mokslo - dabar jį turime, gal kiek perlenktą į kitą pusę. Tuomet tiesiog kaldavome formules, nesigilindami, kiek jos siejasi su realybe - dabar galbūt popmokslas kažkiek užgožia, dėl to norisi turėti po ranka enciklopedinį leidinį, panašų į tuometinius vadovėlius. Tuomet visi buvo ruošiami vaikščiojančiomis enciklopedijomis, nepriklausomai nuo sugebėjimų ir polinkių - dabar gal kiek pasiduota į priešingą pusę. Bet apskritai, dabartinio VM negalima labai peikti. Turint motyvacijos, pasišventusius mokytojus ir pažangius klasiokus (<-prielaidos), iš dabartinio švietimo galima pasiimti kur kas daugiau nei nei iš sovietinio. Bėda, kad nebėra kietos linijos, užtikrinančios prielaidas. Apskritai, esu dirbęs ir su talentingais mokiniais, ir su "turinčiais spec. poreikių", ir su įvairių formų studentais. Negalėčiau pasakyti, kad anuometiniai buvo kuo geresni už dabartinius "tiksliukus" studijuojančius tiksliuosius. Su humanitarais susidūriau mažiau, bet irgi įspūdis, kad jie turi daugiau praktinių žinių, "know-how" už mano kartą. Galbūt bendras raštingumas, gramatika ir kiek silpnesnė, tačiau gaudymasis, kaip pateikti mintį, kur rasti informacijos, kaip stilius įtakoja įspūdį nepalyginamai pagerėjęs. Taigi, apibendrinant: tiek sovietinis, tiek dabartinis VM yra labai aukšto lygio, tik gal kriterijai ir priemonės skiriasi. Linkusiems į formalizmą, griežtas normas, geriau buvo tuomet. Kūrybingiems, netingintiems ir inovatyviems, mokantiems tobulėti ir ieškoti medžiagos savarankiškai nepalyginamai geriau dabar.

Manau galim vienu dalyku tikrai didžiuotis, tai, kad turime stipriausią žmogų pasaulyje Savickas!

Beje, kaip suprantu, CM, Algirdukas, Alchi, Azaruto atstovauja dabartinių abiturientų/įstojusių kartą, ir meta visiškai priešingus teiginius. Vienam krūvis per didelis, kitam per mažas, vienam trūksta "sausų" faktų, kitam kaip tik "tarybiniai faktai" netinka. Kažkam norisi "vienos linijos", o kažkam tinka profiliavimas ("nuo 11 kl. pasitaiso"). Taigi vat ir prieinam prie esminės VM problemos pasaulyje: kiekvienas kitaip įsivaizduoja gerą švietimą. Prie subjektyvių kriterijų dar grįšiu, bet pradžioj - apie objektyvius. Pirmiausia, elementarus raštingumas ir bendrasis išsilavinimas. Formaliai, mokančių skaityti ir rašyti, apsitarnauti krautuvėje, elementariai besigaudančių Lietuvos ir kaimynų geografijoje procentas ir stabilus, ir aukštas. Šiuo požiūriu švietimo kokybė patenkinama, aukščiau įvertinti niekaip nebūtų įmanoma (čia baigiasi skalė). Įstojančių į prestižines aukštąsias procentas tik auga, jis artėja prie vakarietiškų vidurkių, ir negali būti tiesiogiai lyginamas su ankstesniais metais. Taigi toks pat geras VM įvertinimas. Užklasinė veikla - deja, smuktelėjo - ką padarysi, trūksta lėšų ir bendruomeniškumo. Tarptautinių konkursų nugalėtojų skaičiai stabilūs ir net kiek augantys - atsižvelgiant į kylantį Azijos lygį, tai dabartinės sistemos pliusas. Mėgstama sakyti, kad žmonės nebeskaito, nežiūri gerų filmų, neužsiima rankdarbiais - vėlgi, sunkiai palyginama dėl neapsakomai išaugusio prieinamos informacijos kiekio. Anksčiau darbininkų klasė taip pat neskaitydavo, o tuometines saviveiklas būtų galima nurašyti šiuolaikiniams užsiėmimams: wikipedijoms, programavimui, socialiniams tinklams ir pan.. Taigi, vėl diskutuotinas pagerėjimas/pablogėjimas. Dabar subjektyvūs. Kaip suprantu, dauguma čia atstovauja tiksliukus, todėl suprantama, kad norisi daugiau enciklopedinės tiksliųjų mokslų medžiagos, didesnės orientacijos į sustiprintą fiziką ir matematiką. Bet klausimas, ar humanitarui taip labai reikia Bernulio dėsnio, trigonometrinių transformacijų? Ir toliau: aš asmeniškai manau, kad priverstinis profiliavimas yra klaida. Pats stojau ir į humanitarinę specialybę, ir į tiksliąją - tik smulkmenos lėmė, kad pasirinkau tą, o ne kitą. Jei mokyčiausi gimnazijoje dabar, tikrai nenorėčiau būti išprofiliuotas. Dar kitas aspektas - "skylėti" tvarkaraščiai. Iš kitos pusės, teisingai susiprofiliavę abiturientai dabar yra žymiai geriau paruošti rinkai, universitetuose jiems dažnai nėra ką veikti. Gal mums reikia atskirų 4 rūšių gimnazijų: tiksliųjų, humanitarinių, bendrų ir profkių? Bet taip turėtume tik dar didesnį bardaką: ir taip pastebiu, kad į fiziką stoja persiorientavę humanitarai, ir su jais didelės problemos, jie smukdo visą kursą. Todėl reikia taikytis prie kitų, reikia suvokti, kad atskiro moksleivio poreikiai dažnai kertasi su kitais moksleiviais. Jei vienam nepatinka etika, tai kitam nepatiks fizika, jei vienam reikia sausų formulių, tai kitam reikia gražių paveiksliukų. Juk viduriniojo mokslo tikslas nėra paruošti mokslininkus ar specialistus - reikia . Galbūt reikėtų trumpinti vidurinį mokslą, pvz, iki 11 klasių, o bakalauro pirmą kursą pavadinti įvadiniu, "nuliniu", profiliuojančiu? Dėl skylėtų tvarkaraščių - galbūt paskutinėse klasėse reikia mažinti bendrų dalykų skaičių, bet įvesti privalomus fakultatyvus? Pala... bet juk tai - neveikianti štatų politika... (<-čia apie priemones) Taip prie subjektyvių kriterijų prisideda paruošimas studijoms ir specialybei (<-apie rezultatus). Daug kas nostalgiškai žvalgosi atgal, kad įstoję automatiškai turėdavo garantuotą darbo vietą. Deja, šita sistema neefektyvi. Ne kiekvienam norėtųsi būti ištremtam į gamyklą kitame mieste, dirbti darbą, kurį nulėmė dalinai pasirinktas fakultetas, dalinai funkcionierių sustatytos eilės, jau nekalbant apie motyvaciją amžinai dirbti neperspektyvioje darbo vietoje, kuri prieš krūvą metų buvo suplanuota kažkokių valdininkų. Dabar turime kitą bėdą: aršią konkurenciją (ir diplomų nuvertėjimą - bet tai kita kalba). Aišku, fizikui gal nėra labai smagu užsiimti socialiniais santykiais ir reklamuoti save. Bet juk taip grįžtame prie humanitarinių mokslų - kurie, be apsiskaitymo, dar turi išmokyti gerų manierų, šiokios tokios psichologijos, argumentacijos. Koks tolkas iš gero fiziko, kuris nesugeba sukurpti CV, efektingai pristatyti tyrimo, kuris kaip vaikas iki pensijos lieka priklausomas nuo vadovo ar doktorantų socialinių įgūdžių? Ypač tai pastebiu tarp informatikų: jie pusėtinai išmano kelias programavimo kalbas, bet visiškai nesugeba dokumentuoti, apginti savo poziciją, pateikti pavyzdžių. Jau nekalbant apie esminį kriterijų - atspėti, ko reikia klientui, įsijausti į jo kailį. Taigi, net jei atsiradusią konkurenciją nurašytume kaip blogį, vis tiek turime dėti riebų pliusą dabartiniam VM prieš sovietinį. Ankstesnieji tiksliukai (jei nepraeidavo partškolų) didele dalimi buvo enciklopediniai mankurtai palyginti su dabartiniais, besimokančiais "iš paveiksliukų". Išvada: negali būti vieno idealaus VM modelio. Sovietinis buvo geras. Pereinamasis 90-95m. buvo, ko gero dar geresnis - tik mokytojų idealizmas ir noras improvizuoti ne amžinas. Dabartinis irgi savaip geras, kai kuriais požiūriais net už anuos geresnis. Ir, grįžtant prie temos, jis yra vienas iš dalykų, kuriais galime pagrįstai didžiuotis.

Vokieciai jau ne karta irode, kad yra didinga tauta, susikurusis tik XIXa. iki pirmo pasaulinio tapo stipriausia valstybe Europoje. Po pirmo pasaulinio karo, vokietija padalino i dvi dalis, apkrove reperacijomis, taciau taciau vokieciai geriausiai atsilaike pries didziaja krize ir vel pradejo dominuoti europoje. 1989 po kelis desimtmecius trukusio padalijimo susijunge ir vel patapo viena is pasaulio galybiu.

Criminal minded: Kadangi as esu mokinys,... Tai o tu nezinai tokio posakio, kad reik klausyt suaugusiu? tad paklausyk rwc... Del svietimo... vidurinese.. na mokiausi: elektrenuose, siauliuose ir baigiau mokslus vilniuje. Geriausios pamokos buvo Siauliu gimnazijoje Didzvaris nors ir elikuose mokiausi gimnazijoje bet siauliuose lygis visai kitas pamenu kaip atejau i 9kl siauliuose labai stipriai buvo ziurima kaip tu geriausiai sugebi isisavinti zinias o tik tada kisa tau taip kad geriau isimintum. Negirdejau, kad mokytojai man grustu savo nuomones per prievarta istorijos mokyta buvo pvz labai priesh lietuviu partizanus, o ash uz. Realiai buvo faktai ishdestomi kas gerai del ju kas blogai ir viskas o nuomone reikejo susidaryti savo. Gal grubiai skambes.. bet jei nepatinka kaip moko pakeiskit mokyklas ar mokytojus/klases... nebijot reik permainu. Kaip be susiklostytu studijuoti man neteko nors vis dar mastau kada cia laiko atrasti nes darbas darbas darbas... Kas del darbu maciau kaikurie rase, kad baigi mokslus geriausius o darba vos vos randa... Manau kad tokiu nedaug, o jei geras specas esi paiims tave greit. Mokek uz save ir savo darbus tik pastovet. Gal ir offtopic parasiau daug bet realiai cia mano asmenine nuomone del offtipiniu komentaru. Be to laba ryta visiems kurie tik pabudo ir eina skanios kavutes gert:)

daug prirašiau, bet nusprendžiau, kad niekam neįdomi mano sapalionės jei kalbam apie švietimo sistemą, tai mano manymu ji skylėta, be tos skylės atsiranda dėl sistemoje "gyvenančių" žmonių. jei dėstytojas/mokytojas galvoja tik kaip greičiau pabaigti paskaitą/pamoką, o studentas/mokinys gauti diplomą, tai kad ir kokia tobula sistema bebūtų, ji neveiks. ir kaip kažkas minėjo, tikrai kažkas negerai su lietuviškais vadovėliais. kartais atrodo, kad jie parašyti tik tam, kad būtų užsidėtas pliusas. jie yra ašomi ne tam, kad iš jų kažkas mokytųsi. taip pat yra kažkiek išsibalansavus darbo rinka. kada bus iškuoptas tas vadybininkų derlius, tai velnias žino. nors, pavyzdžiui, ima trūkti kvalifikuotų tekintojų/frezuotojų. sparčiai sensta ir kitų sričių specialistai. juos pakeisti gal ir yra kam, bet senieji žmonės vis dar laikosi sultingo kąsnio. čia taikoma ir universitetų personalui. apskritai mes (lietuviai) esam tikrai apsukrūs, protingi ir galim daug. tik mums kažkaip reikia atsinaujinti. tiek žmonių, tiek jų mąstymo prasme. pavyzdžiui, šiemet keliuose žuvusiųjų skaičius rekordiškai mažas. bet ne tame esmė, gatvėje vis dažniau leidžia persirikiuoti, vis rečiau naglai užlindinėja. tai gal ir smulkmena, tačiau vistiek labai teigiamas dalykas, kurio galima didžiuotis. mes valomės nuo to bjaurumo. tikiuosi nesustosim/nesustabdys. iš esmės, esu optimistas. viską mes galim. tik noro reikia.

O galima tiksliau? Iki kol neuždarėme IAE, turėjome gana pigios ir elektros ir eksporto prekę. Mažeikiu nafta iki šiol sudaro itin ženklias pajamas biudžete. Didžioji dalis ir dabar veikiančių įmonių(pvz Achema, Grūdų įmonės) irgi sovietinis reliktas. Be pramonės, mes ką, visi kirpėjais dirbtume?

Jei jau kalbat apie švietimą, tai ir aš prisidėsiu, kas blogai, o kas gerai. Pats mokiausi pagrindinej mokykloj dešimt metų, o baigiau gimnaziją. Galiu pasakyt gimnazijoj mokytis yra gėris. Buvo sudarytos absoliučiai visos sąlygos mokytis tai, ką tu nori mokytis, bei kaip tu nori mokytis. Norėjau anglų išmokt, per du metus išmokau padoriai kalbėt, bei skaityt. Su rašymu truputi sunkiau. Per lietuvių kalbą reikėjo mokytis rašytojų biografijas, pasikeičiau mokytoją, išmokė per metus lietuvių kalbą taip, kad ir valstybinį egzaminą sugebėjau išlaikyt, nors prieš du metus menkai ką apie lietuvių kalbą žinojau. Patys mokytojai pas mus buvo labai aukšto lygio. Pateikdavo tik tai, ką mums reiks žinoti, bei visada sudomindavo. Ir tą pačią muziką neblogai išmokau, tiksliau jos istoriją, nes turėjom nuostabią mokytoją, kuri garsėja visoj Lietuvoj, bei yra laimėjusi nemažai garbingu apdovanojimų. Kiek kalbėjau su dabartiniais savo grupiokais, kurie mokėsi gimnazijose, sakė buvo tas pats. Jokių namų darbų, jeigu nori sustiprint išmoktą dalyką, tik tada juos darai, už tai pažymių jokių nebūdavo. Mokytojai patys taikydavosi prie moksleivių, kaip mum patogiau, tik kad išmoktumę viską gerai. Tai pirmadieniais reikdavo eiti tik į penktą pamoką, kitomis dienomis į antrą, trečią, kad būtum pailsėjąs ir susikaupęs darbui. Rezultatas, studijuoju KTU ir gaunu valstybės finansavimą. Taip kad man toks ir įspūdis susidarė, jog švietimo sistema pas mus gera. Aišku, kas mokosi paprastose mokyklose, tai kalą viską per prievartą. Nors kai mokiausi pagrindinej mokykloj jau supratau, kodėl taip daro. Mokytojai žino, ko mums vėliau prireiks. Aš nuo kokios aštuntos klasės išmokau pasiimt iš pamokos tai, ko man reikia, tad ir vėliau mokantis, ir dabar studijuoti yra vienas malonumas. Aišku aš buvau vienas iš tų retų moksleivių, kuris dar ir knygas skaitė. "Dievų miškas" padėjo į pasaulį pažiurėt kitu kampu. Skaitydamas knygą visą laiką verkiau iš juoko. Nuo tada pradėjau į viską žiurėt linksmai, bei gal tik kokius du kartus buvau supykęs. Kažkaip supratau, kad gyvenimas per trumpas, kad jį švaistyt pykstant. Ir kad ir kaip keistai nuskambės, bet žaidimas half-life padėjo išsiugdyt nebloga loginį mąstymą, kai dalykus reikia suprasti greitai, o sprendimus priimti greitai, bei juos priimti teisingai. Kai baigiau žaisti half-life, tai su lietuvių interpretacijom nebeturėjau jokiu problemų, nes mintis liete liejose. Kitus dalykus mokytis taip pat pasidarė nepaprastai lengva. Čia mano tokie įspūdžiai apie mokyklą, bei kaip reikia mokytis. Galima sakyti pasisekė man, bet kaip matau kitiem mokykla - kančia. O bereikalo.

Galima pagalvoti, kad viską pastatė kažkokie "geri dėdės", žmonės iš niekur, nevalgantys, nenaudojantys jokių medžiagų ir t.t.. Reiktų paskaičiuoti, ar pigiau išmaitinti pusę sąjungos, su visa armija, kosmoso lenktynėmis, satelitinėmis valstybėlėmis, ar tiesiog pasistatyti minėtus objektus. Dar atmeskime, kiek turto buvo sunaikinta ir nacionalizuota, kiek darbingų žmonių nužudyta ar suluošinta. Už visa tai galėjme penkiaguba rinkos kaina samdytis prancūzų ar vokiečių darbininkus, kurie būtų pastatę ne ką prasčiau, jei patiems trūktų kvalifikacijos. O po sąjungos žlugimo, tie geradariai mus dar kartą apvogė - nujojo pensijas, kurias žmonės kaupė dešimtis metų. Ir, beje, jei ne sąjunginis vadovavimas, blokada ir beviltiškai atsilikusios technologijos - ko gero, visos neva "landsbergio išdraskytos" buities prekių gamyklos būtų sėkmingai, konkurencingai iki šiol veikusios. Ir be abejo, per tas kelias dešimtis metų būtų atnešusios kur kas daugiau naudos nei planinė vegetacija tarp "broliškų" respublikų. Taip kad esi teisus: šėtono imperija mums išties davė keletą kolosalių statinių. Bet kainą sumokėjome dešimteriopą, ir galų gale vėl buvome išbuožinti ir nublokšti keliasdešimt metų atgal. Kaip dar galima jausti kažkokį dėkingumą ar pagarbą žvėriui, išpjovusiam geriausius tautos sūnus, išprievartavusiam mūsų garbę visais įmanomais būdais, apiplėšinėjusiam ištisus penkis dešimtmečius. Ach, kaip gražu: bernelis mergelę suviliojo, viską pragėrė, vaikų užstatė, paskutinę pieningą karvutę išmainė į surūdyjusį zaporožietį ir pakelta galva nusiplovė...

rwc - pritariu tau visiškai. Ale ir netingi rašyti paryčiais Kada miegi?

rwc ishvis gan teisingai raso aisku buna kur jo nuomone nesutampa pamenu cia seniau siek tiek del kazko gincijomes seip o kas dar i tema parasytu neskaitant LIETUVA VS RUSIJA = FIGHT I tema zmones i tema plz pradzioje buvo net gera skaityt kaip zmones savo 8tukus ishvedziojo kas lietuvoje gerai kai kas ir daugiau

Papraše parašyt Lietuvių privalomus iš kažkur pasigirdo kaip kokių pensininkų "Prie rusu buvo geriau" nebenusišnekėkit !!! Jei jums moka pinigus už tas šnekas tada valio Buvo konkretus smegenu plovimas. 1. Lietuva - Europos geografinis centras. (ne taip reikšminga, bet vis tiek) 2. Kryžių kalnas. (UNESCO jį įtraukė į Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą) 3. Trakų pilis yra vienintelė vandens pilis Rytų Europoje. 4. Architektūros stebuklu vadinama Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. (legenda pasakoja, esą imperatorius Napoleonas net norėjo ją pasidėti ant delno ir išsivežti į Paryžių.) 5. Kernavės piliakalniai. (unikalus paskutinės Europoje pagoniškos valstybės miestietiškos civilizacijos pavyzdys, atspindintis pagoniškos bendruomenės virsmą krikščioniška) 6. Pripažintas religine ir istorine relikvija bei oficialiai turintis stebuklo statusą Aušros Vartų madonos paveikslas. 7. Pažaislio ansamblis laikomas vienu gražiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės Rytų Europoje. 8. Lietuva garsėja daugiaspalviais lazeriais. 9. Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vargonai yra vieninteliai Europoje ir ypač vertingi. 10. Lietuvos kalviai garsėja kaip puikūs meistrai. 11. Žemaitija garsėja analogų Lietuvoje ir pasaulyje neturinčiu kastiniu su virtomis neluptomis bulvėmis. 12. Šiuo metu mes garsėjame Europoje šiuolaikine kultūra, eksperimentavimu. 13. Be abejo, Lietuva garsina savo kraštą ir krepšiniu, įspūdingomis pergalėmis praeityje. 14. Lietuvių ir prancūzų matematikas, fizikas, elektrotechnikas, išradėjas, konstruktorius Brunonas Abakanovičius. 15. Elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas Teodoras Grotusas. 16. Triskart pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Jurgis Kairys yra daugiausia kartų laimėjęs Pasaulio taurės ir Pasaulio „Grand Prix“ etapų lakūnas. 17. 1933 m. Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlantą. (aviacijos istorijoje šis pasiekimas yra minimas kaip vienas tiksliausių transatlantinių skrydžių) 18. Vladas Vitkauskas ir Saulius Vilius, du Lietuvos alpinistai, įkopę į aukščiausią pasaulio viršukalnę - Everestą. 19. Lietuvis Donatas Imbras yra tapęs triskart Europos čempionu ir dukart Japonijoje, karatė tėvynėje, iškovojo planetos vicečempiono titulus. (Lietuvos karatistas) 20. Kauno vardą pasaulyje garsina ledo rūmai. Gal ir negalime pasidžiaugti valdžios sprendimais šalies valdyme, gal ir sudėtingas mūsų gyvenimas, bet atidžiai apsižvalgius, mus supa daugybė, nors ir mažų, stebuklų bei pasiekimų, kurie drauge pasauliui primena, kad esam ryžtingi ir talentingi. kas parase visa tai turetu delfyje rašyti straipsnius apei ekonomika po 20 jo straipsių Lietuva išeitu iš krizės . Visi čia renkasi blaivesnio proto mėkstantis kitokesni ir blaivesni mastyma ir mes suprantame kodėl ta krizė yra. raskit straipsnių kurie girtu mus pačius jų tiesiog nėra, viskas blogai bet juk taip nėra. Vokiečių laikrščiuose vienas lapas tebuvo apie problemas visi kiti apie didėjima kilima ir tt.t nors ten pakilimas tebuvo 10,02% o ka pas mus tipo to nėra tiesiog yra žmonių kuriems naudinga taip elgtis ir daryti ta krize (nekilnojamo turto smukimas). Nori pakeisti pasauli pirma pakeisk save, nori kad apei tave galvotu gerai pirma pradėk nuo saves. Aš tikrai pirkčiau toki laikrašti iūrėčiau tokias laidas kurios pasakotu apie musu privalomus, musu pasiekimus ir aplamai kas gero nes tas juoda jau užkisa!!!!!!!!!!!!!!!!!!

, šoks tau į akis kaip vilkų banda ir primygtinai reikalaus mokslinių įrodymų, o jei jų nebus, sudraskys tave į skutelius. Pasigailėjimo nebus, nes ir jis yra dvasinė vertybė, reikalaujanti mokslinių įrodymų. O gal apskritai bus tokie įstatymai, kurie tau nurodys, apie ką galima šneketė ir mąstyti, o apie ką ne. Labai svarbu, kad iš didelio mokslo neišeitume iš proto. O tai pradeda vykti jau šiandien. Žmogus, neskaitant mokslo, kuriam svetimos mano anksčiau minėtos vertybės, deje, nėra žmogus. Ne duok, Dieve, ateitų tokie laikai, apie kuriuos aš čia minėjau. Tikrai nenorėčiau gyventi tokioje visuomenėje. Ir dabar yra nemalonu girdėti tokius dalykus, kad etikos, tikybos nereikia, kam tai rūpi? Turėtų rūpėti visiems, kurie nori būti žmonėmis ir didžiuotis savo kraštu. Mikis, aš sąmoningai atrinkau tik gerus dalykus, nes tema buvo apie tai, kuo galime didžiuotis, o ne - kuo galime nesididžiuoti.

Kad lietuviai apsukrūs tai tą kasdien kriminalinėse ir politinėse naujienose skaitome . Bet tai visiškai neparodo nei protingumo nei apskritai gebėjimo mąstyt plačiau. Jei koks statistinis lietuvis statistiniam vokiečiui pradėtų savo gyvenimo tiesas aiškinti, tas tik galvą pasukiotų ir akis išpūstų (kas visai nereiškia malonios nuostabos) .

ar tokios mažos, turinčios sąlyginai nedaug resursų valstybės kaip Danija, Šveicarija, Belgija, Graikija irgi iš kažko gavo pinigus tokioms gigantiškoms įmonėms kaip tarkim Danfoss? bijau, kad jos reikšmė Danijos biudžetui yra nepalyginamai didesnė nei Mažeikių ir Achemos bendrai paėmus ir dar padauginus pora kartų. esmė ne ta, kad kažkas duoda pinigų. esmė kaip tu moki pats juos pasidaryti. neneigiu, kad motina Rusija nebuvo mums naudinga, bet tai dar nereiškia, kad be jos nebūtume nieko pasiekę. gal kaip tik būtume be jos turėję lėktuvų gamyklą. dabar skraidytų koks biznio klasės AMBO 759-X Gediminas, ar 4 kartos naikintuvas AMBO CX-12 Mindaugas. čia jau leidžiantis mintimis į fantastinę alternatyviąją realybę aišku kalbėti "kas būtų, jei būtų" yra kiek kvailoka. gal geriau pagalvojam kas bus ir kaip to pasiekti? patiems ir be niekeno pagalbos

žinai ką tai rodo? kad tu tik tokius matai. čia irgi lietuviško mentaliteto bruožas

Mitas tikriausiai vienintelis ivykde straipsnio prasyma! Laukiu daugiau TOPU o ne gincu ! Susivienikim Pgarba MITAS

zinot ko mums reikia: religiniu zealotu fanatiku-lietuvos patriotu mums juodai nusibodo tie visi persimeteliai, konformistai, idejines 'balos'- priimancios daugumos nuomone arba ta, kuri jiems yra naudingesne

valdis5797, prie kurios tu cia temos? ar cia pataikiai kiek zinau tema tai susakyti kuom galime didziuotis Nerasinekit nei itema - atsiprasau,cia uz save

joa, reiktų baigti šias nesąmones. jei labai kas norės (rašykit man PM arba imkitės iniciatyvos), tai galim forume temą susikurti temoms, į kurias nukrypom