Gyveno kartą Mocartas, Bachas, Bethovenas ir kūrė simfonijas, kurių klausant muzikos mokytojams ištrykšta ašaros. Moksleiviai galiniame suole ašarų nesišluosto ir Bacho negirdi, nes per telefoną klauso dubstepo.

Daugumos mūsų žinios apie muziką apsiriboja tuo, kad skiriame klasikinę nuo populiariosios šiuolaikinės ir esame girdėję nuomonę, kad „muzika prastėja“. Tačiau kas muzikos pasaulyje vyko mirus Mocartui ir dar negimus Skrileksui, daugeliui tebėra paslaptis.

Siūlome susipažinti su penkiais intelektualiais, muzikaliais, išprotėjusiais žmonėmis, be kurių dabartinė muzika nebūtų tokia, kokia yra.

1. Karlheinzas Stokhauzenas (Karlheinz Stockhausen)

Vienas pirmųjų elektroninės muzikos kompozitorių, esmiškai paveikęs ne tik XX amžiaus, bet ir XXI amžiaus muziką, gimė ne kur kitur, o pilyje. Stokhauzenas nuo pat mažens grojo pianinu, vėliau studijavo šią specialybę, o dar vėliau pastebėjo, kad muzikos įrašymo technologijos atveria visiškai naują galimybių lauką. Muzikos įrašas magnetinėje juostoje leidžia apdirbti garsus ir po įrašymo, o naujos technologijos pasitarnauja kuriant muziką. K. Stokhauzeno darbai ir elektroninės muzikos galimybių tyrinėjimas dėjo pamatus elektroninės muzikos įsiveržimui į populiariąją erdvę.

Dar vienas aspektas, skyręs šį eksperimentatorių nuo klasikinės muzikos tradicijos – dėmesys atsitiktinumui. Sąmoningai atsisakydamas kai kurių elementų kontrolės, palikdamas juos atsitiktinumui arba atlikėjo fantazijai, K. Stockhauzenas atvėrė duris improvizacijoms.

2. Maksas Steineris (Max Steiner)

- Ar matei „Didįjį Getsbį“?

- Mačiau, man nelabai patiko. Bet garso takelis koks! Negaliu atsiklausyti. 

Kokie gi būtų filmai be muzikos? Kur, jei ne filmuose, geriau atsiskleistų muzika, kelianti įtampą, arba muzika, priverčianti manyti, jog jūra tau iki kelių? Jei ne Maksas Steineris, neaišku, ar muzikos ir filmų santykis būtų toks artimas, koks yra dabar. 

Austrų kilmės JAV kompozitorius M. Steineris buvo vunderkindas – dvylikos metų jis dirigavo operetei, o penkiolikos metų operetę parašė pats (ir jai dirigavo). Nieko nuostabaus, kad vėliau Holivude jis patyrė tokią sėkmę: M. Steineris kūrė muziką tokiems filmams kaip „King Kongas“ bei „Vėjo nublokšti“. Muziką šis kompozitorius kurdavo tik tada, kai filmas jau būdavo baigtas. Anot M. Steinerio, kuriant muziką pagal scenarijų, reikia nuolatos daryti be galo varginančius pataisymus.

3. Vytautas Bacevičius

Muzika jums kelia kosminę ekstazę, klausydami geros muzikos patiriate jausmus, palygintinus su ezoteriniu nušvitimu? Jei taip, gali būti, kad nutiko vienas iš dviejų: arba muzikos kūrėjas buvo paveiktas Vytauto Bacevičiaus ezoterinio muzikos supratimo, arba jumyse atsiskleidė lietuviški šio kompozitoriaus genai. 

Vytautas Bacevičius gyveno Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ir kūrė modernistinę muziką, kuri buvo pripažinta visame pasaulyje. 1938 metais išvyko gastroliuoti į Argentiną, o tuo metu Europoje vokiečiai okupavo Lenkiją, kur gyveno V. Bacevičiaus šeima. Kompozitorius nusprendė pasitraukti į JAV ir... neturėdamas dokumentų, pakliuvo į kalėjimą. Laimei, netrukus išėjęs iš kalėjimo grįžo prie muzikos. Idėjų sėmėsi iš kitų avangardistų, ezoterikų, ketino sukurti Kosminį simfonijų ciklą, bet spėjo sukurti tik vieną. Gal jo darbų tęsėjais turėtume būti mes?..

4. Edgardas Varezas (Edgar Varèse)

Ar pastebėjote, kad tėvams vaikų klausoma muzika dažnai atrodo kaip nepakeliamas, nesuprantamas triukšmas, nors patys vaikai jos klausosi mielai ir visai nesistengdami paerzinti tėvų? Panašų dalyką kompozitorius Edgardas Varezas pastebėjo prieš šimtą metų. E. Varezas sakė, kad triukšmas yra bet koks nemalonus garsas, o muzika – organizuota triukšmų kolekcija. 

E. Varezas eksperimentavo su triukšmais, o tam ypač palanki terpė buvo elektroninė muzika. Ne veltui šis tiksliųjų mokslų krimtęs prancūzas vadinamas elektroninės muzikos tėvu!

5. Leonas Tereminas (Lev Sergeyevich Termen arba Léon Theremin)

Mūsų jau seniai nebestebina belaidžiai prietaisai. Tačiau dar ne taip seniai kokio nors objekto paveikimas neprisilietus prie jo buvo laikomas kone raganyste. Todėl ruso Leono Teremino 1919 metais sukurtas muzikos instrumentas buvo tikra sensacija. Instrumentu, pavadintu išradėjo vardu – tereminu – buvo galima groti prie jo neprisilietus. Dvi antenos fiksavo atlikėjo rankų judėjimą ir vertė juos garso dažniu bei garsumu.

Leonas Tereminas domėjosi elektra, studijavo radijo inžineriją ir dirbo su įvairiausiais jutikliais. Jo kaip kompozitoriaus šlovė atsiskleidė L. Tereminui nuvykus į JAV: čia jis bendravo su kompozitoriais, rengė teremino koncertus ir netgi subūrė pirmąjį pasaulyje elektroninį orkestrą. 1938 metais L. Tereminas grįžo į Sovietų Sąjungą (yra nuomonių, kad jis buvo pagrobtas ir parvežtas prievarta), kur jo laukė nebe orkestrų salės, o kalėjimas ir darbas aukso šachtose. Talentingas inžinierius Sovietų Sąjungos buvo „reabilituotas“ po to, kai sukūrė keletą puikių įtaisų slaptam pasiklausymui.

Norinčius sužinoti, patirti ir išbandyti daugiau kviečiame į lapkričio 16 d. ir 23 d. Vilniuje bei lapkričio 30 d. ir gruodžio 7 d. Kaune vyksiantį seminarų ciklą „Technologijos, pakeitusios muzikos industriją“. Kviečiami ir neseniai pradėję domėtis muzika, ir profesionalai, kuriems šio sąrašo kompozitoriai jau buvo žinomi. Renginiai nemokami.

Daugiau informacijos ir registracija.

Komentarai (1)