Su trenksmu į madą sugrįžta analoginė muzika: „žmonės nori stabtelėti ir pasimėgauti kaip kad darė mūsų tėvai ir seneliai“

Pamenu tuos laikus, kai plokštelės karaliavo, ir tas vadinamasis plokštelių sugrįžimas yra vienas didžiausių nesąmonių muzikos klausyme. Vienas neatsargus judesys - plokštelė įbrėžiama ir pradeda braškėti. Dainos, įrašytos arčiau plokštelės krašto skamba geriau negu tos, kur arti centro. Po 50 perklausymų kokybė blogėja, nes susidėvi. Dulkės ir nešvarumai irgi didžiulė problema. Tad bent jau aš didelės poezijos nematau šiam reikale, senas grotuvas ir krūna plokštelių gar mėtosi namie nuo senų laikų, bet paklausyti gal kokia 20 metų neprisiruošiu ir turbūt neprisiruošiu. Kažkaa buvo pranašaujama, kad atsiras lazeriniai grotuvai, kur vinilinė plokštelė bus nuskaitoma lazerio spinduliu vietoj adatos, tada dauguma plokštelų trūkumų bus išspręsta, bet tokia technoka taip ir liko kalbose.

Tai toks daiktas yra, ir vadinamas CD/DVD/etc

Ne tai turėta galvoje... Čia kalbama ne apie perspaustus Cd Dvd bitus, o analoginį nuskaitymą nuo vinyl su lazeriu, kuriuo nebūtų paliekamos žymės po daugelio skaitymų, žinoma gerai apsaugant plokštelę nuo dulkių ir kontaktų. Jei lazeriu, būtų galima ją tiesiog kuo padengti.?

Taigi ar nuo cd dvd disku nera nuskaitoma analogiskai. Tiesiog informacija nuskaityta nera analogine o dvejetainis kodas vietoje analogines informacijos ant vinilo. Kestutisz teisus

tomas300, bet informacija koduota skaitmeniniu formatu, būtent ką ir sakai. Niekas vinilui nepasiūlė lazerinės "adatos".

Audiofilai, nebejuokinkit su tokiais teiginiais, sakykite taip kai yra: kitoks garsas, su specifiniais analoginiais harmoniniais iškraipymais, kurie jums garsą daro malonesniu (kiekvieno subjektyvia nuomone), o ne natūralesnis, realistiškesnis ir t.t. Šiais parametrais skaitmeniniai įrašai jau senai pralenkė analoginius. Beje, po 1980 įrašų studijos procese ir plokštelių įrašus skaitmenizuoja ir iš jo tik paskui rašo analoginį į plokštelę, tai toks jis ir analoginis

Na as tik norejau pasakyti kad cd dvd ir yra tas tobulesnis vinilas su lazeriu. Tiesiog viskas soketeljo per kelis zingsnius ir jis yra kompaktiskesnis, ilgaamziskesnis ir su didesniu grioveliu tankiu. Ir grioveliai jau yra ne analoginei informacijai o skaitmeninei. Galima ir ant to vinilo pribadyt skaitmeninio kodo ir prijungt prie adatos procesoriu Staska irgi teisus. Na tiesiog neimanoma annaloginiu budu issaugot informacijos tokios tikslios kokia yra uzkoduota dvejetianiu kodu. Fizika neleidzia.

Nekuriems audiofilams galima taikyti jau kaip ir diagnozes termina Jei yra paklausa, bus ir pasiula, taip visada buvo, o kvailu zmoniu bus kol Nemune vanduo tekes. Iki tam tikros ribos tai veža. Pamatytu tie audiofilai kokia technika buvo irsyti tie irasai Galiu pasakyti kad tai didziausias placebo efekto irodymas

Tai MP3 file'as USB ar internete tobuliau nei CD ar DVD

Kai žinai kad turi skambeti blogiau tai taip ir atrodo. Reikia aklą testą atlikti, leidžiant nežinomą šaltinį (mp3 arba CD), kaitaliojant garso šaltinį ir vertinant kuris geriau skamba ir gali ir nepavykti įrodyti kad mp3 blogiau skamba. Aš kažkada taip lyginau lempinį ir tranzistorinį stiprintuvą, abu gerai skamba ir viskas.

Čia matai nuo daug ko priklauso. pvz nuo ausies aštrumo ir šiaip išsilavinimo, ne bet kas gali atskirti garso kokybes labai aukštame lygyje. Remtis vien technine informacija (kad mp3 gali būt max 320 kbit, o pvz flac - 1411 lyg ir automatiskai geriau) vėl negali nes paleisti per ribotų galimybių stiprintuva ir garsiakalbius jie gali skambėti vienodai. Ir tai tik keli iš daug dalyvaujančių kintamūjų, gan subjektyvu

Tobuliau, tam tikrais atvejais, jei imam analoginį garsą, pvz, atlikėjas groja su gitara ir dainuoja ir iškart koduoja du skirtingi kompai tą patį garsą, vienas mp3 320kbps su max kokybės nustatymu, o kitas kompas į nespausta CD formatą (jei neklystu 320kbps), tai mp3 bus žymiai geresnės kokybės. Bet čia maža paguoda, nei vienas iš tų ligonių audiofilų nesugeba atskirti mp3 jau nuo 256kbps vs nespasto CD 320 kbps, rezultatai tiesiog random 50/50 atspėjimo/neatspėjimo. Žmogaus fizinės galimybės nebeleidžia atskirti.

Reikia kalbėti aiškiais argumentais, kitaip diskusija yra apie nieką. Vienintelis plokštelių (taip pat ir juostų) pliusas: 1. Analoginis įrašas geriau įrašomas ir atkuriamas plokštelėse/analoginėse juostose, kai įrašoma gyva muzika iš analoginių instrumentų, mikrofonų (įskaitant balsus). Skaitmeninių įrašų pliusai (visi yra lygiaverčiai - CD/DVD/WAV/Loosles-FLAC,APE ir kiti): 1. Tinka elektroninei muzikai (nėra jokio tikslo versti į analogą). 2. Galimybė įrašyti daugiakanalius, erdvinius įrašus (daugiau nei Stereo). 3. Nėra jokių pašalinių trukdžių atkūrimo metu. 4. Kiekviena kopija yra vienoda, visi klausytojai klauso vienodus įrašus. 5. Kūriniai gali būti aplipinami papildoma informacija, metaduomenimis. 6. Galima kopijuoti neprarandant kokybės. 7. Galima atkurti mobilesniais įrenginiais. 8. Didesnis ilgaamžiškumas 9. Mažesnė kaina. Galite papildyti, jei ko trūksta.

Kodėl? Tiesiog žinant skaitmeninio tikslumo galimybes man tai neitikima. Reikes paieškoti strapsnių čia tema iš gilios techninės pusės.

MP3 sakydamas iš tikrųjų turėjau omeny skaitmeninė formatą, tą patį FLAC, iš inercijos neteisingai parašiau, dėkui už pataisymą Patefonai - tai autentika. Nesvarbu, kitkas geriau ar blogiau atlieka funkciją. Čia kaip pvz dabar su mūriniais namais vs karkasiniai ar skydiniai. Nesvarbu, kad greičiau, patogiau ir geresnį energetinį efektyvumą išgausi su karkasiniu ar skydiniu, dauguma įsikandę mūrinio. Dalis mūrinio nori dėl autentikos - tai jau kita kalba. Va tie, kurie nori autentikos ir perka dabar patefonus/vinilus.

o aš jau atsivertęs straipsnį galvojau, kad gearbeast pradėjo pardavinėt patefonus

, suplakiai į vieną krūvą skirtingus reikalus. CD ir DVD yra talpykla, o WAV, MP3, FLAC, AIFF ir t.t. yra muzikos formatai. CD - tai dažniausiai WAV arba AIFF formatu įrašyta stereo 44100 Hz 16-bit kokybė. Lossless formatai: WAV ir AIFF yra nesuspausti formatai, tai reiškia, kad jie yra tikslios kopijos pirminio šaltinio garso. Šie formatai yra iš esmės tokios pačios kokybės, jie tiesiog skirti saugoti duomenis šiek tiek kitaip. AIFF pagamintas Apple ir puikiai naudojamas Apple produktuose, bet WAV yra labiau universalesnis. Kadangi šie formatai nesuspaustai, jie užima daug nereikalingos vietos, tad yra dideli nereikalingi griozdai, nebent dirbate su muzika. FLAC - Lossless audio codec (FLAC) yra populiariausias "lossless" formatu, o tai geras pasirinkimas, jei norite išsaugoti savo muziką neprarandant kokybės. Skirtingai nei WAV ir AIFF, jis buvo suspaustas, todėl jis užima daug mažiau vietos. Tačiau jis vis dar lossless formatas, kuris reiškia, kad garso kokybė vis dar yra tokia pati, kaip originalaus šaltinio, todėl daug geriau klausytis nei WAV ir AIFF. Taip pat nemokama ir atvirojo kodo, kuas yra naudinga, jei jums tas dalykas aktualus. Apple Lossless (ne AIFF) - žinomas kaip ALAC, Apple Lossless yra panašus į FLAC. Tai suspaustas lossless failas, nors tai padarė "Apple". Jo suspaudimas yra ne visai toks veiksmingas, kaip FLAC, nes šie failai gali būti šiek tiek didesni. Šį formatą visiškai palaiko "iTunes" ir "iOS (o FLAC nėra). Taigi, šis formatas super tiems, kurie naudoja iTunes ir iOS, kaip pagrindinį muzikos klausymosi įrangą. APE yra labai labai suspaustas lossless failas, kas reiškia, kad jūs sutaupote daugiausia vietos naudodami šį garso formatą. Jo garso kokybė yra tokia pati, kaip FLAC, ALAC ir kitų lossless failų, bet šis formatas suderinamas tik su keliais muzikos redagavimo įrankiais. Taip pat yra sunkiau iššifruojamas formatas, nes labai suspaustas. Apskritai, aš nepatarčiau naudoti, nebent esate labai alkanas ir turėti grotuvą kuris palaiko jį. Lossy (nuostolio) formatai: MP3 MPEG Audio Layer III arba MP3 trumpai tariant yra labiausiai paplitęs "nuostolių" formatas. Tiek paplitęs, kad jis tapo sinonimu muzikos atsisiuntimams. MP3 yra ne pats veiksmingiausas formatas iš visų, bet jis yra labiausiai palaikomas daugumos redagavimo/nuskaitymo programinės įrangos, palygint su kitais formatais. AAC - papildomas audio kodavimas, yra panašus į MP3, nors tai šiek tiek efektyviau. Tai reiškia, kad jūs galite turėti failus, kurie užima mažiau vietos, bet tuo pačiu garso kokybė, kaip MP3. Ogg Vorbis - Vorbis formato, dažnai vadinamas Ogg Vorbis dėl savo naudojimo Ogg konteinerį, yra nemokama ir atviro kodo alternatyva MP3 ir AAC. Jos pagrindinis pliusas yra, kad ji nėra apribota patentų, bet tai neturi įtakos jumss, kaip galutiniam naudotojui. Iš tiesų, nepaisant jos atvirumo ir panašios kokybės, tai daug mažiau populiarus formatas nei MP3 ir AAC, o tai reiškia, kad ji mažiau palaikoma vartotojų. WMA - "Windows Media Audio" yra "Microsoft" nuosava formatas, panašus į MP3 ar AAC. Jis tikrai negali pasiūlyti jokių pranašumų kitų formatų atžvilgiu ir tai taip pat ne taip gerai palaikoma vartotojų. Retas kuris nukopijuoja CD į šį formatą, tad tai nėra populiarus formatas. Reziumė pasidarykit sau.

Taip, vinyl fiziškai neapsimoka turėti praktine ir kokybės mažėjimo prasme, bet jų ripai kol kas visus cd padaro, nes turi savyje tos dinamikos, detalumo. Galite patys patikrinti su programomis. Pvz metallica, cd flac ir vinyl wav generuoja žymiai aukštesnius Dynamic Range reikšmes, o pritraukus peakines garso linijas, matai kad jos beveik niekur nesiremia. O kaip tai girdima? Pats naudoju neįpatingą 2.1 sistemą už 2k€ ir kalibravau ne vien kolonėles, bet ir patį kambarį, kol galiausiai išgavau +/- 3db su kai kur pabėgusiais žemais iki 10db. Tai vinyl nepalyginamai detalesnis ne vien aukštųjų mušamomis lėkštelėmis, o ir žemųjų tiksliu punch'u, kurio po savaitės prabėgom klausymo, prie cd alternatyvos grįžti nebesinorėjo. Pas cd to boso yra, bet toks nesodrus ir neišraiškingas kad... Apie aukštuosius visai patyliu. Dauguma atveju skirtumai jusis tik ęsant tinkamai aparatūrai ir tinkamo kambario akustinio atsako, kuris po darbų pas manęs tikrai ne svečiams priimti. O abejojantiems vis vien rekomenduočiau savaitės dietą su vinyl, o vėliau grįžti prie flac ar mp3. Žinoma jei sistema ar ausinės ne iš kukliųjų.

CD čia buvo aptariama ne kaip talpykla, bet kaip audio CD skaitmeninė laikmena su savo formatu. Realiai tas formatas jau atgyvenęs, kaip ir MC. Ypač kai studijos aukoja dinamini diapazoną muzikos garsumui. Yra dabar visokių įdomių muzikos formatu DVD/bluray diskam, tik nelabai mačiau jų kasdienybėje. Jei paimsi nekuklią skaitmeninę sistemą su kokybišku įrašu irgi viskas bus ok. Naudok tą patį geros kokybės vinilo ripą. Šiaip ir CD gali groti gražiai, bet juos pagadina įrašų studijos. Bet tada lygint reik normalų DAC ir kitus bent pusėtinus komponentus. Negali palyginti high-end patefono su integruota graso korta ir spotify ripu. Tada turėtum ir patefoną imti tos pačios kainų kategorijos p.s. patefonai į madą grįžta be trenkso, tačiau lėtai ir užtikrintai šliaždami p.p.s. garso pasaulyje labiausiai laukiu ir daugiausiai tikiuosi iš dolby atmos standarto. Tai nėra audiofiliška, bet...

Vinilas turi daug pliusu. Visada maloniau yra rankas paimt dideli grazu voka, pats klausymas kitoks - paleidi ir klausai nuo iki. Visada gali parodyt kaip atrodo muzikos kolekcija. Su gera galva ir svaraus vinilo nuo cd atskirt sunku. "Na tiesiog neimanoma annaloginiu budu issaugot informacijos tokios tikslios kokia yra uzkoduota dvejetianiu kodu. Fizika neleidzia." Kaip cia pasakius, garsas savo natura nera diskretus, neturi kazkokiu fiksuotu padeciu, kad visiskai atitiktu originala skaitmenines diskretizacijos daznis turetu buti begalinis. "Pas cd to boso yra, bet toks nesodrus ir neišraiškingas kad... Apie aukštuosius visai patyliu." Kai aukstiems dazniams koduot tenka po pora laipteliu, o tai ko truksta algoritmais yra prigalvojama is kur tam tikslumui rastis. Del to ir naudojami aukstos raiskos irasai. " į nespausta CD formatą (jei neklystu 320kbps)" - 16/44.1 yra 1411 kbps. "nei vienas iš tų ligonių audiofilų nesugeba atskirti mp3 jau nuo 256kbps vs nespasto CD 320 kbps" labai jau smarkiai pasakyta. " Vienas neatsargus judesys - plokštelė įbrėžiama ir pradeda braškėti. Dainos, įrašytos arčiau plokštelės krašto skamba geriau negu tos, kur arti centro. Po 50 perklausymų kokybė blogėja, nes susidėvi. " 1- misje vy rukozhop. 2- yra tiesos, keiciasi linijinis greitis. 3- jei ploksteles gadinamos arklinem adatom. "Pvz metallica, cd flac ir vinyl wav generuoja žymiai aukštesnius Dynamic Range reikšmes" na taip, Metalistikos Death magnetic ypac pasizymejo, dinaminio diapazono buvo palikta apie pora dB ir dar viskas uzbrickwallinta. Vinile net ir noredamas negali taip padaryt, adata isleks is takelio. Uztat daromas specialus masteris. Turiu Obituary - Inked in blood dviguba 45rpm LP. Po jo kompakto klausyt nesinori. Vinilo masteris daug geresnis, su daug daug dinamikos ir nezmusta muzika. Uztat cd ir seda i dugna, zmonem jau nusibodo perkompresuoti irasai, kai visi formato teoriniai formato privalumai neisnaudojami. Kas is tu ~90dB dinaminio, jei naudoja geriausiu atveju 6. Apie audiofilinius ir retesnius, bet teisingus irasus nekalbu. Chesky irasuose CD ir SACD sluoksnio nepavyko atskirt. Nors SACD turetu buti daug geriau.