Winstono S. Churchillio atsiminimai: kaip viskas vyko besibaigiant Antrajam pasauliniam karui ir tolimesnė pasaulio tragedija ()
Leidykla „Briedis“ pristato Winstono S. Churchillio atsiminimų „Antrasis pasaulinis karas“ ketvirtąjį, paskutinį, tomą „Triumfas ir tragedija“. Jau galite įsigyti ir kolekcinį Winstono S. Churchillio atsiminimų „Antrasis pasaulinis karas“ keturių tomų rinkinį dėžutėje!
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Seras Winstonas S. Churchillis buvo vienas svarbiausių XX a. politinių lyderių, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas (1940–1945, 1951–1955), iškalbingas laisvojo pasaulio balsas prieš nacių tironiją, aršus komunizmo kritikas bei talentingas rašytojas.
1953 m. jam buvo ypatingi. Už aktyvią politinę veiklą W. Churchilliui suteiktas sero titulas, o už memuarus „Antrasis pasaulinis karas“, parašytus 1948–1953 m., – Nobelio literatūros premija.
Ketvirtasis, paskutinis, W. S. Churchillio atsiminimų tomas apima laikotarpį nuo Vakarų sąjungininkų išsilaipinimo Sicilijoje 1943 m. liepą, fašistinės Italijos dučės B. Mussolinio nušalinimą nuo valdžios iki Ašies valstybių sutriuškinimo. Sužinojęs, kad jo artimiausias sąjungininkas įkalintas, A. Hitleris pasistengė jį išlaisvinti. Tiesa, naujai sukurtai marionetinei valstybei B. Mussolinis vadovavo neilgai. Karo pabaigos nei jis, nei A. Hitleris nesulaukė.
Tuo metu vokiečiai buvo toliau spaudžiami Rytų ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje. Aiškėjo, kad nacių valstybė nepajėgs atsilaikyti, nors pergalės dar teko palaukti. 1943 m. pabaigoje Teherane įvykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo W. Churchillis, F. Rooseveltas ir J. Stalinas, vėl aptartas antrojo fronto atidarymo Prancūzijos pakrantėje klausimas bei būsimosios pokario Europos kontūrai.
Ilgai planuotas, tačiau dėl įvairių priežasčių atidėliotas išsilaipinimas Normandijoje 1944 m. birželio pradžioje tapo greitos Vokietijos pabaigos pradžia. Dabar jau Vermachtas priešinosi apsuptas beveik iš visų pusių, nors dar bandė surengti Vakarų sąjungininkus turėjusį nublokšti didelį kontrpuolimą Ardėnuose.
1945 m. pradžioje vokiečiai atkakliai kovėsi, tačiau jiems teko užleisti miestą po miesto. Pačioje balandžio pabaigoje A. Hitleris nusižudė, sovietai užėmė Berlyną, Rytų ir Vakarų sąjungininkių kariuomenės sustojo viena priešais kitą iš anksto numatytuose ruožuose. 1945 m. gegužės 7 d. Vokietija pasirašė kapituliavimo aktą.
1945 m. liepą Potsdame surengta paskutinė „didžiojo trejeto“ konferencija. Tiesa, balandį mirusį JAV prezidentą F. Rooseveltą pakeitė naujasis – H. Trumanas. Konferencijoje numatyta Vokietijos denacifikacija, jos padalijimas į atskiras okupacines zonas, dalies jos teritorijų perdavimas kaimynams.
Rugpjūčio mėnesį branduoliniu ginklu galutinai parklupdžius Japoniją, 1939–1945 m. vykęs didžiausias ginkluotas konfliktas žmonijos istorijoje, nusinešęs dešimtis milijonų gyvybių, pagaliau baigėsi. Tačiau netrukus pasaulyje atsirado nauja – komunistinio Rytų ir Vakarų blokų priešprieša. 1946 m. W. Churchillis savo garsiojoje Fultono kalboje paskelbs apie Europą padalijusią geležinę uždangą.
Winston S. Churchill. Antrasis pasaulinis karas. Triumfas ir tragedija, IV tomas. Iš anglų kalbos vertė Daina Valentinavičienė. – Vilnius: Briedis [2017]. – 488 p.: iliustr.