Jau kelis amžius egzistuoja knyga, kurios lig šiol nesugebėjo perskaityti joks žmogus – bet atrodo, artimiausiu metu mums tai pavyks, ir už tai dėkoti teks mašinai, sukurtai po pusės tūkstantmečio nuo tada, kai buvo sukurtas paslaptingasis tekstas.

„Voiničiaus manuskriptas“ tituluojamas paslaptingiausia kada nors žmogaus parašyta knyga, yra 240 puslapių leidinys, parašyta painia, neatpažįstama kalba – ir visa tai yra iliustruota keistomis diagramomis bei piešiniais. Ji turi net ir išsiskleidžiančius puslapius – kas šiaip jau yra pakankamai gudru kaip XV amžiaus pradžiai, kuriuo datuojamas šis keistas ir paslaptingas kūrinys.

Knyga savo laiku buvo saugoma privačiose alchemikų ir imperatorių bibliotekose – iki tol, kol 1912 m. ją atrado lenkų bukinistas Wilfridas Voynichius – nuo tada keistasis leidinys ir pakrikštytas Voiničiaus pavarde.

Nuo pat XX a. pradžios daugybė kriptografų, šifruotojų ir lingvistų bandė perkąsti knygos paslaptį, bet nė vienam iš jų nepavyko – niekam nepavyko perprasti nei teksto, nei piešinių, nei diagramų prasmės.

Dabar, ačiū Kanados kompiuterių mokslo atstovams, atrodo, knygos iššifravimas stojo į teisingas vėžes.

Albertos universiteto tyrėjai kūrinio iššifravimui pasitelkė dirbtinį intelektą. Pirmiausią jie išbandė vertimo algoritmą ant 380 skirtingų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos vertimų – paaiškėjo, kad DI sugebėjo atspėti vertimo kalbą 97% tikslumu.

Tada tyrėjų komandą nukreipė DI į Voiničiaus manuskriptą – įtardami, kad bent jau dalis jo yra parašyta arabų kalba. Bet Dirbtinis Intelektas nesutiko su tokia teorija: jo manymu, tai buvo hebrajų kalba, o taip pat nurodė keletą tikėtinų sutapimų, gana nebūdingų viduramžiams. Tada mokslininkai iškėlė idėją, kad knyga gali būti parašyta hebrajų kalba, bet pasitelkiant vadinamąsias alfaramas – anagramas, sukurtas pertvarkant raidžių tvarką, bet išmetant balsius.

Pirmasis bandymas išversti 10 pirmųjų paslaptingojo manuskripto puslapių pateikė dviprasmiškus rezultatus.

„Paaiškėjo, kad 80% žodžių tikrai egzistuoja hebrajų žodyne, bet nežinojome, ar naudojami kartu jei sukuria kažkokią prasmę“, – pasakoja komandos kompiuterinės lingvistikos specialistas Gregas Kondrakas.

Nepavykus rasti hebrajų kalbos ir kultūros specialistų, kurie patvirtino iki šiol surinktą informaciją, tyrėjai galiausiai pasinaudojo „Google Translate“ – ir nors jie patys pripažįsta, kad dalis reikšmių yra spėjimai, atrodo, ryšys su tekstu egzistuoja.

Pirmajame manuskripto – „Žolynų“ – skyriuje, kuriame matyti keletas augalų rūšių piešinių, paaiškėjo daug su botanika susijusių terminų: „fermeris“, „šviesa“, „šviesa“, „oras“ ir „žemė“.

Sutapimas? Galbūt ir ne.

Taigi, kaip prasideda kol kas paslaptingiausia pasaulyje knyga? Kaip ir galima tikėtis, neaiškiai bei mįslingai – bet ko gi daugiau ir tikėtis iš tokios knygos?

„Ji pateikė patarimus kunigui, namų vyrui, ir man, ir žmonėms“ (angl. „She made recommendations to the priest, man of the house and me and people“) – būtent tokį vertimą pateikia dirbtinis intelektas.

Rekomendacijos, susijusios su žolynų auginimu? Mokslininkai sako, kad negalime būti tikri.

„Vertimo sakinys gavosi gramatiškai taisyklingas, ir jį galima interpretuoti“, – sako G. Kondrakas. –

„Pradėti tokiu sakiniu manuskriptą – tikrai keistas sprendimas, bet faktas, kad sakinys turi prasmę“.

Pranešusi apie savo atradimą, komanda sutinka, kad jiems dabar reikia senovės hebrajų specialisto, kuris patikrintų informaciją – ir patvirtintų kad visa tai nėra tik algoritmiškai pagrįsta, bet neteisinga teksto interpretacija.

Vis dėlto, kas galų gale paaiškėtų – palyginus su tuo, ką turėjome iki šiol, tai yra milžiniškas proveržis paslaptingiausios žmogaus sukurtos knygos vertime.

Mokslininkai neatmeta galimybės, kad net jei DI pateikta interpretacija ir nėra teisingai, visa tai gali pastūmėti kitus tyrimus į teisingo kelio kryptį.

Parengta pagal „Science Alert“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (1)