Stulbinanti istorija: 42 metų gyvena žiedinėje sankryžoje ir nesiruošia išvykti ()
Howatsonų šeima žiedinėje sankryžoje pragyveno 42 metus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Davidas Johnas ir Eirian Howatsonai į vasarnamį persikėlė 1960 metais, o žiedinės sankryžos įrengimo planai buvo pateikti tik aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.
Jų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai aplink jų namus Denbigšyre, Velse, buvo nutiestas Denbigho aplinkkelis.
Kai jiems buvo pasakyta, kad negali statyti kito vasarnamio savo mažoje valdoje, šeima nusprendė pasilikti, tad aplink juos buvo įrengta žiedinė sankryža.
Žiedinė sankryža buvo baigta statyti 1980 m., tuo metu Davidas Johnas mirė.
„Gyvenimas žiedinėje sankryžoje „kartais būna įtemptas“, – sako Clwydas Howatsonas, kuris ten gyveno didžiąją savo gyvenimo dalį ir, būdamas 64, tebegyvena ten su žmona ir sūnumi. Howatsonai yra didelė šeima, septyni vaikai ir 12 anūkų, kurie reguliariai lankosi žiedinėje sankryžoje.
Clwydas pasakojo: „Mums nereikia jaudintis dėl kaimynų, bet gyvenimas žiedinėje sankryžoje kartais būna įtemptas – ypač kai aplanko anūkai. Gyvenu žiedinėje sankryžoje daugiau nei 40 metų.“
Natūralu, kad didžiąją gyvenimo dalį praleidęs žiedinėje sankryžoje, Clwydas sako, kad prie to jau priprato. Jis sako, jog dažniausiai jam užduodami du tokie patys klausimai.
„Pirmas klausimas visada yra: „kaip patenkate į namus? O antrasis: „ar triukšminga pas jus?“. Sakyčiau, tai tas pats, kaip gyventi prie bet kurio kelio, bet tai nėra taip blogai, mes turime dvigubus stiklus, todėl tai mums netrukdo, o kelias būna judrus tik piko metu, kelis kartus per dieną.“
„Kita vertus, išeiti iš žiedinės sankryžos gali būti tam tikras iššūkis.“
„Kai žmonės važiuoja per žiedinę sankryžą, jie nesitiki, kad kas nors išeis iš pačios žiedinės sankryžos, todėl sulaukiame nustebusių žvilgsnių.“
„Taip pat gali būti šiek tiek nepatogu, jei tave praleidžia, nes kas nors gali atvažiuoti kita eismo juosta, bet mes tikrai neturime su tuo problemų, nes esame linkę palaukti, kol bus tyliau“.
Pristatymai į mūsų vietovę taip pat yra iššūkis. „Mes turime tą patį pašto kodą kaip ir aplinkiniai namai, todėl gali praeiti šiek tiek laiko, kol kurjeriai, atvykstantys pirmą kartą, supras, kad namas yra žiedinėje sankryžoje.“
Kalbėdamas apie avarijas, Clwydas sako, kad jiems pasisekė ir nieko rimto neįvyko, nors buvo keletas atvejų tik įrengus žiedinę sankryžą, kai žmonės kažkaip sugebėdavo ją apvažiuoti netinkamai.
Kalbant apie ateitį, Clwydas sako, kad sulaukę vyresnio amžiaus galbūt svarstys persikėlimo galimybę, tačiau šiuo metu šeima neplanuoja niekur kraustytis ir tikisi, kad šioje vietoje jie galės gyventi ilgai.
