Pavojingo Kinijos, Rusijos ir Irano trikampio ryšiai, deja, tik stiprėja. Xi Jinpingui įgijus neribotą valdžią Kinijoje, jis jau spėjo sustiprinti Irano vaidmenį Artimųjų Rytų regione, padėjo pasirašyti de facto susitaikymą tarp Irano ir Saudo Arabijos.

Dabar Iranas giriasi, kad baigė susitarti su rusais dėl naikintuvų Su-35 pirkimo. Be to, Xi Jinpingas paskyrė naują Kinijos gynybos ministrą Li Shangfu, kuriam taikomos Vakarų sankcijos dėl ryšių su rusais. Apie šį pavojingą trikampį plačiau pasakoja „24 kanalo“ žurnalistas Aleksejus Pechijus.

Kinija stumia JAV į šoną

Kinija iš esmės padeda Iranui išlikti, spaudžiant Vakarų sankcijoms. Būtent Kinija tapo didžiausia Irano išteklių pirkėja, kuri daugiausiai prekių parduoda Iranui.

Toks ryšys padeda Iranui ne tik išgyventi, bet ir finansuoti įgaliotąsias pajėgas Artimuosiuose Rytuose, kurių pagalba Teheranas gali pulti savo priešininkus regione. Visų pirma,tai Izraelis ir Saudo Arabija.

Tačiau neseniai Viduriniams Rytams įvyko gana nepaprastas įvykis – tai Saudo Arabijos ir Irano susitaikymas. Saudo Arabija ir Iranas staiga paskelbė apie savo santykių sušvelninimą. Nors abi šalys dvejus metus vedė panašias derybas, jos nedavė jokių rezultatų.

Be to, Saudo Arabijos ir iraniečių derybos vyko Irano ir JAV derybų dėl branduolinio susitarimo atnaujinimo fone, kurios taip pat pateko į aklavietę.

Svarbu pažymėti, kad abu derybų raundai ilgą laiką buvo susiję. Juk buvo manoma, kad Vašingtonas ir Rijadas laikosi bendros pozicijos užsienio politikoje. Bent jau Irano klausimu.

Bet staiga Kinija perima viršų. Pekinas tapo tarpininku tarp Saudo Arabijos ir Irano. Abi šalys, kurių atstovai susitiko Pekine, sutiko atnaujinti diplomatinius santykius.

O šių derybų iniciatyva asmeniškai priskiriama Xi Jinpingui. Be to, būtent su Kinijos pagalba Saudo Arabijos ir Iranijos gyventojai planuoja atnaujinti prieš 22 metus pasirašytą saugumo susitarimą, kuriame abi pusės susitarė bendradarbiauti kovojant su terorizmu, narkotikų kontrabanda ir pinigų plovimu.

Taigi Kinija tiesiog griauna JAV planą sukurti regioninę koaliciją, kuri padėtų konfrontuoti su Iranu. Lygiagrečiai Saudo Arabija vykdo suartėjimo politiką su Izraeliu, kuris yra gana priešiškas pavojingam Iranui, kurio tikslas yra sunaikinti Izraelį.

Čia taip pat reikėtų pridurti, kad Rijadas ir Teheranas iš esmės daugelį metų buvo priešai. Iranas ir Saudo Arabija kovoja ideologiniuose ir kariniuose ginčuose nuo 1979 m., kai Irane islamo revoliucija įkūrė antivakarietišką šiitų teokratiją. Tačiau panašu, kad prasidėjo atšilimas.

Kinija globoja Iraną: kodėl tai blogai Ukrainai?

Ir Kinija tai daro ne veltui. Tiesą sakant, Iranas nedrįs pažeisti susitarimo su Saudo Arabija, kurį pasirašė ir Kinija, nes būtent Pekinas padeda Teheranui išlikti. Kinija globoja Iraną ir garantuoja šalies išėjimą iš sankcijų bedugnės. O Irano stiprėjimas visiškai niekam nepalankus – nei Vakarams, nei Artimiesiems Rytams, nei Ukrainai.

Tačiau nuo šio momento pradeda sekti gana pavojinga tendencija, įrodanti, kad Irano, Rusijos ir Kinijos santykiai tampa vis glaudžiau susiję. Galų gale, iš esmės gavęs Kinijos globą, Iranas laisvai plėtoja karinius santykius su Rusija.

Vakarų žiniasklaida jau skelbė, kad Rusija perduoda Iranui vakarietiškų ginklų pavyzdžius, paimtus mūšio lauke Ukrainoje. Iranas išmoko kopijuoti Vakarų ginklus. Ir gali būti, kad Pekinas padeda Teheranui.

Kita vertus, nuolatinė Irano atstovybė prie JT jau oficialiai paskelbė apie sutarties su Rusija dėl ketvirtos kartos naikintuvų Su-35 įsigijimo užbaigimą.

Kol kas jokios detalės – nei apie sutarties kainą, nei apie naikintuvų skaičių, kuriuos Iranas gaus iš Rusijos – viešai nepateikta. Nors Teheranas teigė, kad neva derasi dėl naikintuvų pirkimo su dar keliomis neįvardintomis šalimis, pasirinkimas teko Rusijos naudai.

Verta priminti, kad anksčiau Izraelio žiniasklaida, remdamasi savo duomenimis, nurodė, kad galima kalbėti apie 24 naikintuvus. Ir čia reikia suprasti, kad Iranui gavus Su-35 lėktuvus, gali būti rimtai sutrikdyta regioninė jėgų pusiausvyra, o tai turės toli siekiančių pasekmių visam regionui.

Taigi Kinija sąmoningai bando sustiprinti Iraną, teikdama savo globą. O Rusija mainais už ginklus karui Ukrainoje į Iraną siunčia naikintuvus.

Naujasis Kinijos gynybos ministras: dar vienas priešiškas Pekino žingsnis

Tuo pačiu metu pati Kinija atrodo vis priešiškesnė. Kovo 10 dieną Kinijos lyderis Xi Jinpingas gavo visišką absoliučią valdžią Kinijoje, kai buvo perrinktas trečiai kadencijai KLR vadovu.

Tai buvo naujausias valdžios uzurpavimo žingsnis – Nacionalinis liaudies kongresas nubalsavo už amžiną Xi valdymą, suteikdamas jam šalies vadovo vietą, Komunistų partijos ir Centrinės šalies karinės tarybos kontrolę.

Netgi Kinijos ministro pirmininko postas, galintis kažkaip paveikti šalies ekonominę darbotvarkę, buvo suteiktas Xi Jinpingo sąjungininkui Li Qiangui, kuris buvo atvirai pasirengęs padaryti viską, ką pasakys partijos vadovas.

Ir šiandien atrodo, kad valdžios uzurpavimas yra visiškai baigtas ir tai jau rodo gana priešiškus Kinijos ketinimus. Partija paskyrė naują Kinijos gynybos ministrą. Juo tapo Li Shangfas. Jis žinomas kaip Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos modernizavimo veteranas.

Jis taip pat žinomas dėl to, kad 2018 m. buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija įvedė sankcijas Li ir Kinijos įrangos plėtros departamentui, kuriam tuo metu jis vadovavo, už Rusijos ginklų, ypač Su-35 ir S-400 sistemų įsigijimą.

Tai yra ginklai, kuriuos Iranas dabar gaus iš Rusijos. Ir Li Shangfas, hipotetiškai, gali padėti šiuo klausimu. Taip CNN apibūdina Li Shagfo asmenybę:

„Li Shangfo paskyrimas gynybos ministru vyksta tuo metu, kai Pekino ir Vašingtono santykiai tampa vis labiau įtempti. Jo paskyrimas greičiausiai yra atlygis už jo darbą modernizuojant Kinijos kariuomenę“.

Gynybos ekspertai teigė, kad Li kaip technokratas ir aviacijos inžinierius, dirbantis Kinijos palydovų programoje, vaidins pagrindinę rolę atliekant naują jo vaidmenį.

Todėl, atsižvelgiant į Li Shangfo pasiekimus ir jo lojalumą Xi Jinpingui, gali būti, kad jis vaidins svarbų vaidmenį konfrontacijoje su JAV. Ir taip pat gali būti, kad tai tik padidins Rusijos glaudesnį bendradarbiavimą su Kinija.

Be to, šis paskyrimas gali sukurti potencialiai nepatogią situaciją, jei Li Shangfas kada nors susitiks su Pentagono vadovu Lloydu Austinu. Ir tai visai neatmetama.

Bet kada tiksliai Li Shangfui buvo taikomos JAV sankcijos? Kaip tik tuo laikotarpiu, kai jis vadovavo Kinijos įrangos plėtros departamentui. Tai yra, jis buvo tiesiogiai atsakingas už Kinijos kariuomenės modernizavimą.

Naujos JAV sankcijos

Ir atrodo, kad JAV stiprina sankcijas. „Bloomberg“ praneša, kad JAV administracija siekia dar labiau sugriežtinti puslaidininkių gamybos įrangos eksporto į Kiniją apribojimus.

JAV vyriausybė jau informavo JAV įmones apie planą, sakydama, kad tikisi paskelbti naujus apribojimus jau kitą mėnesį.

Dėl naujų apribojimų reikės eksporto licencijų ne patiems puslaidininkiams, o juos gaminančioms mašinoms. Vadovaudamasi naujausiomis nuostatomis, administracija planuoja derinti veiksmus su Nyderlandų ir Japonijos, kitų dviejų pagrindinių lustus gaminančių šalių, vyriausybėmis.

Dabar pagrindinis klausimas, ar Kinija nuspręs tiekti Rusijai sunkiąją ginkluotę ir amuniciją, ar toks trikampis – Kinija – Rusija – Iranas – turės tam tikras ribas?

Tiesą sakant, ilgalaikiai Kinijos interesai – tiek komerciniai, tiek kiti – daug labiau priklauso nuo Vakarų nei nuo Rusijos. Jei Kinija imsis tokio žingsnio, jos prekybai su JAV ir Europa bus taikomos sankcijos.

Tiesą sakant, ketvirtadalis Kinijos eksporto patenka į JAV ir kitas NATO šalis. Ten galima pridėti dar 10 % kitų JAV partnerių, tokių kaip Japonija ir Pietų Korėja, eksporto.

Užtat Rusijai tenka tik 2 % Kinijos eksporto, nors prekyba tarp dviejų šalių iš tiesų auga. Be to, Kinija yra ketvirta pagal dydį ginklų eksportuotoja pasaulyje. Kaip suprantate, ginklų tiekimas Rusijai tiesiog sunaikins šį statusą ir Kinijai gerokai sumažins šį eksportą.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

24 kanal

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()