Šį savaitgalį vienas iš „produktyviausių“ progamišių istorijoje Albertas Gonzalezas pradeda savo 20-ies metų laisvės atėmimo bausmę.

Tuo baigiasi nusikaltimų, gobšumo ir mitraus klaviatūros maigymo sakmė. Niekas, net pats Gonzalezas, nežino, kiek tiksliai nuo jo nukentėjo nieko neįtariančių kreditinių kortelių savininkų. Preliminariai skaičiuojama, kad tokių buvo apie 170 milijonų - bent jau toks skaičius nurodomas byloje ir su tuo oficialiai teisme sutiko pats Gonzalezas. „Galima numanyti, jog Albert Gonzalez padaryti nuostoliai siekia 20 milijonų dolerių“, - sakė JAV prokuroro padėjėjas Stephen Heymann.

Vaikino aistra kompiuteriams prasidėjo vaikystėje: dar besimokydamas vidurinėje mokykloje, jis sugebėjo įsilaužti į Indijos vyriausybės puslapį ir buvo apklaustas FTB agentų.

Dėl šio pirmojo nusikaltimo 2003 m. A.Gonzalezas, kurio tėvas savadarbiu plaustu 1970-aisias iš Kubos atplaukė į JAV, buvo sulaikytas. Tačiau vaikinui sutikus dirbti vyriausybės informatoriumi ir padėti rasti kitus įsilaužėlius, kaltinimai jam pareikšti nebuvo.

Kaip paaiškėjo vėliau, „oficialių“ pareigų ėjimas netrukdė programišiui įsilaužinėti į tokių įmonių kaip drabužių parduotuvės „TJ Maxx“, prekybos centrų „7-Eleven“ ar knygyno „Barnes & Noble“ tinklus ir vogti klientų kreditinių kortelių duomenis.

Tyrimas išaiškino, kad prisidengdamas slapyvardžiais „segvec“, „soupnazi“ ir „j4juar17“, vaikinas vadovavo profesionalių duomenų vagių grupuotei JAV, Rusijoje ir Ukrainoje. Nelegaliai gautus duomenis bendrininkai vėliau parduodavo juodojoje rinkoje.

Teisėjas Douglas Woodlock teismo posėdyje išgirdo ir JAV prokuroro padėjėjo Stephen Heymann pateiktą sudėtingą įsilaužimo schemą. Šioje schemoje buvo nurodytas dar vienas asmuo – „P.T.“, bei du neįvardinti asmenys. Albert Gonzalez galimas aukas nustatydavo peržiūrėdamas „Fortune 500“ kompanijų sąrašą.  Nusikaltimo schema veikdavo taip: iš pradžių programišius su bendrais vykdavo į žvalgytuves. Privažiavę prie parduotuvių su nešiojamu kompiuteriu vaikinai ieškodavo pažeidžiamų bevielio interneto tinklų.

Suradę saugumo "skylę" nusikaltėlių grupė įdiegdavo „šniukštinėjimo programas“, kurios „nusiurbdavo“ kreditinių kortelių duomenis. 2008 m. Gonzalezas jau turėjo bemaž 40 mln. tokių duomenų. Tokį kiekį duomenų jis surinko per 5 metų laikotarpį - tai jam leido mėgautis turtingo gyvenimo malonumais. Valdžios institucijos teigia, kad jis surinko 2,8 milijonus dolerių, nusipirko prašmatnią vilą Majamyje bei naują "BMW". Už nelegaliai gautus pinigus vyras taip pat nupirko „Rolex“ laikrodžius savo tėvui ir draugams bei „Tiffany“ žiedą savo merginai. Po kaltės pripažinimo visas šis turtas bus konfiskuotas valstybės - taip pat ir dovanos artimiesiems.

Vyro nusikaltimų odisėja baigėsi 2008 m., kai jis buvo sulaikytas prabangiame viešbutyje Majamyje. Programišius su savimi turėjo du kompiuterius, 22 000 dolerių grynais ir šaunamąjį ginklą. Kiek vėliau jo tėvų namų sode aptikta dar daugiau nei 1 mln. užkastų dolerių.

Du programišiaus sėbrai „Hacker1” ir „Hacker2”, kurie, kaip įtariama, yra iš Rusijos, kol kas nėra sučiupti.

Apklausų metu Albert Gonzalez JAV apygardos teismo teisėjui Douglas Woodlock nurodė, jog iki sulaikymo 2008 metų gegužės mėnesį jis vartojo alkoholį ir narkotikus, įskaitant marihuaną, kokainą ir LSD. Remdamasis šiais kaltinamojo prisipažinimais, jo advokatas Martin Weinberg siekė švelnesnės bausmės (didžiausia galima buvo 25 metai). Kaltę turėjo sušvelninti ir psichiatro ataskaita, patvirtinanti, jog Albert Gonzalez elgesys susijęs su Aspergerio sindromu - tai bendravimo sutrikimą lemiantis sindromas.

Gynybinėje ataskaitoje gydytojas Barry Roth aprašė Albert Gonzalez kaip turintį priklausomybę nuo interneto. „Jo asmeninis gyvenimas gali būti apibūdinamas kaip nesmagus ir sugadintas. Jis turėjo problemų bendraudamas su žmonėmis, nes pirmenybę teikė mašinoms ir technologijoms“, - rašė gydytojas.

Nors advokatui pavyko pasiekti nuosprendžio sušvelninimą nuo 25 iki 20 metų, tai lieka griežčiausia kada nors programišiui skirta bausme.

Komentarai (23)