Dar vienas 4 darbo dienų savaitės pliusas: net trumpa pertrauka pagerina sveikatą ()
COVID-19 pandemija parodė žmonijai, kad lankstus darbo grafikas yra visiškai pasiekiama realybė, ir suteikė naują gyvybę diskusijoms apie perėjimą prie keturių darbo dienų savaitės, rašo „New Atlas“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis įmonių visame pasaulyje šiuo metu svarsto pereiti prie „100-80-100“ sistemos, pagal kurią darbuotojai gauna 100 % atlyginimo už 80 % darbo laiko mainais į 100 % našumą. Paprastais žodžiais tariant, dirbama tiek pat darbo už tą patį atlyginimą, bet dirbama keturias dienas, o ne penkias dienas per savaitę.
Šio darbo modelio šalininkai teigia, kad toks grafikas tik didina darbuotojų motyvaciją ir produktyvumą bei didina pasitenkinimą darbu. Tai suprantama, nes standartinė suaugusiojo darbo diena vidutiniškai trunka pusę jo budrumo laiko. O jei pridėsite kitų darbų, tokių kaip vakarienės gaminimas, namų tvarkymas, vaikų priežiūra, susitikimai ir pan., laiko poilsiui beveik nebelieka.
Naujame tyrime Pietų Australijos universiteto mokslininkai sutelkė dėmesį į tai, kaip atostogos veikia žmogaus sveikatą.
Dabar mokslininkai mano, kad atostogų nauda sveikatai galioja net keturių darbo dienų savaitės modelyje. Tyrimo metu mokslininkai naudojo anksčiau surinktus duomenis iš 308 Australijos suaugusiųjų, kurie buvo stebimi kasdien 13 mėnesių.
Tyrėjai naudojo stebėjimo duomenis apie objektyvius dalyvių motorinio elgesio pokyčius prieš atostogas, jų metu ir po jų. Tyrimo rezultatai rodo, kad per visą stebėjimo laikotarpį tyrimo dalyviai vidutiniškai atostogavo 2–3 kartus, kiekvienas apie 12 dienų.
Populiariausias poilsio būdas buvo:
- 35 % poilsis lauke;
- 31 % buvimas su šeima/renginiai;
- 17 % poilsis ir atsipalaidavimas;
- 17 % ne laisvalaikio veikla (rūpinimasis kitais, remontas ir kt.).
Tyrėjai išsiaiškino, kad tyrimo dalyviai poilsio metu vadovaujasi sveikesniu gyvenimo būdu. Pasak tyrimo vadovo Ty Fergusono, rezultatai rodo, kad:
- 13 % padidėjo kasdienis fizinis aktyvumas;
- 5 % sutrumpėjo sėdimo gyvenimo būdo trukmė (29 minutėmis);
- 4 % pailgėjo miego trukmė (21 min.).
Mokslininkai nustatė, kad pokyčiai buvo ryškesni, kai atostogos truko nuo 4 dienų iki dviejų savaičių, tačiau net trumpa trijų dienų pertrauka nuo darbo turėjo teigiamos įtakos žmogaus sveikatai.
Tyrėjai mano, kad jų tyrimo rezultatai gali būti dar vienas papildomas postūmis, skatinantis pereiti prie keturių darbo dienų savaitės, nes tyrimai rodo, kad darbuotojų motyvacija ir produktyvumas tik didės, o trumpa trijų dienų pertrauka bus tik į naudą sveikatai – tiek psichinei, tiek fizinei.
