Nuo sukčių ir duomenų vagišių nukentėti bijantys gyventojai gali nurodyti, kad jiems jokios įstaigos neduotų kreditų ar nepasirašytų telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarčių. Tokia paslauga pernai naudojosi vos kiek daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos duomenimis, dažniausiai lietuviai patys per savo neatsargumą atiduoda slaptus duomenis ir dėl to nukenčia.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė taip pat prisimena tik pavienius nukentėjusiųjų skundus, kita vertus, ji pripažįsta, kad žmonės gali nesiskųsti, nes nenori pasirodyti apkvailinti.

Nuo 2009 m. apsisaugoti tapatybę siūlančios bendrovės „Creditinfo“ asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt projekto vadovas Marius Zaikauskas DELFI pripažino, kad žmonės apie savo tapatybės apsaugą pagalvoja tuomet, kai nukenčia nuo sukčių.

Bendrovės duomenimis, 2010 m. paslauga naudojosi 1,4 tūkst. gyventojų, 2011 m. šis skaičius padidėjo iki 2,2 tūkst.

„Elektroninėse sistemoje nurodžius, kad asmuo kurį laiką yra nekredituotinas, tai reiškia, kad laikinai jo vardu nebus išduodami kreditai, pradėtos teikti telekomunikacijų paslaugos, nes šia sistema naudojasi visi Lietuvoje veikiantys bankai, lizingo, vartojimo kreditų, telekomunikacijų įmonės ir didžioji dalis greitųjų kreditų bendrovių, kai tikrina norinčio paimti kreditą ar užsisakyti telekomunikacijų paslaugas asmens įsipareigojimų vykdymo tikimybę“, – aiškina M. Zaikauskas.

Tiesa, noras apsaugoti save nuo paskolų išvadavimo kainuoja 45 Lt metams arba 25 Lt pusmečiui.

M. Zaikausko teigimu, žmonės dažniausiai nukenčia, kai pasinaudojama jų pamestais, pavogtais arba apgaulės būdu išviliotais elektroninės bankininkystės kodais, asmens tapatybės dokumentais.

„Dažniausiai pavogta asmens tapatybe sukčiai bando pasinaudoti bankuose, vartojimo kreditų įmonėse. Būtent minėtose įstaigose apgaulės būdu yra tikimybė gauti didelę pinigų sumą. Verta paminėti, kad sukčiai dažniausiai bando pavogti asmens duomenis iš didesnes pajamas gaunančių gyventojų, kurių vardu būtų galima gauti kiek įmanoma didesnę sumą“, – teigė jis.

Su sukčiais susidūrė mažuma

Lietuvos vartotojų instituto 2010 m. atlikta apklausa parodė, kad 1,8 % gyventojų susidūrė su situacija, kai už prekes ir paslaugas buvo atsiskaityta pasinaudojant jų mokėjimo kortele, 1,3 % nurodė, kad pasinaudojant jų kortele buvo paimti pinigai iš bankomato, o 0,4 % pripažino, kad sukčiai jų vardu paėmė paskolą.

„Labai nedidelė dalis žmonių pripažino susidūrę su šia problema. Aš manau, kad tai yra plintantis sukčiavimo būdas, tačiau pas mus tokie atvejai nėra dažni. Žinoma, problema yra, nes asmens duomenys išgaunami apgaule ir taip gaunami kreditai“, – sakė ji.

Kita vertus, pašnekovė pripažįsta, kad apgautieji ne visada nori apie tai kalbėti.

„Čia dar yra ir psichologinė problema, nes žmonės dažnai nenori prisipažinti, kad jie buvo apkvailinti ir tai yra problema. Pas mus buvo gal vienas kitas atvejis, kai gavome tokios informacijos“, – komentavo Z. Čeponytė.

Tos pačios apklausos duomenimis, 24,3 % gyventojų teigė, kad jų asmens duomenų buvo prašoma tuomet, kai jų visai nereikėjo.

Apgavikus prisileidžia patys

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos pareigūnas, dėl darbo specifikos nenorėjęs būti įvardytas, sakė, kad privačios bendrovės siūloma paslauga yra tik dar vienas iš saugiklių norintiems apsaugoti savo kreditingumo riziką.

Tačiau jis pastebi, kad dažnai gyventojai patys elgiasi neatsargiai ir nukenčia nuo sukčių. Dažniausios problemos būna dėl to, kad gyventojai neapdairiai patiki savo duomenis arba juos piktavaliai pasičiumpa susiinstaliavus virusais apkrėstą programinę įrangą.

„Būna, kad žmonės patiki pateikta informacija ir patys užkimba ant kabliuko arba būna naudojamas žalingas programinis kodas, kurį vartotojai patys neatsakingai naudodamiesi įsidiegia į savo kompiuterius, pavyzdžiui, iš nesaugių prieigų jungiasi prie savo elektroninės bankininkystės. Taip pat tai gali nutikti, jei žmogus siunčiasi „nulaužtą“ nelegalią programinę įrangą. Jose jau dažniausiai būna „įsiūtas“ žalingas programinis kodas. Žmonės pataupo pinigų licencijuotai programinei įrangai, bet po to nukenčia finansiškai“, – komentavo pareigūnas.

Pasak jo, tokia įranga į kompiuterį įdiegia žalingus programinius kodus, kurie yra skirti rinkti įvairiai konfidencialiai informacijai, pavyzdžiui, įvairius prisijungimo slaptažodžius, kodus, elektroninio pašto ar „Skype“ slaptažodžius.

„Turėdami juos, nusikaltėliai ima prievartauti turtą – pakeičia slaptažodžius ir informuoja, kad norint atgauti paskyrą, reikia mokėti pinigus. Tam proto daug nereikia – pakanka paleisti paprastą virusėlį, kurį galima nusipirkti internete. Taip pat būna, kad pavogę elektroninio pašto prisijungimo duomenis, siunčia laiškus su prašymais padėti“, – dėstė pareigūnas.

Be to, būna, kad lietuviai visiškai netikrindami informacijos apsipirkinėja sukčių sukurtose interneto parduotuvėse.

„Kitas dalykas – žmonės labai neatsakingai apsipirkinėja internete. Kartais pakanka tam tikras svetaines įvesti į „Google“ ir pažiūrėti atsiliepimus apie jas, pasitikrinti, kiek laiko jos gyvuoja. Dar vienas būdas apsisaugoti – atsargiai vertinti elektronines parduotuves, kur prekės siūlomos nerealiai pigiai. Būna, kad žmonės randa automobilį BMW X5, kuris yra puikios būklės, tačiau perpus pigiau nei reali rinkos kaina. Be to, pradinį įnašą siūloma pervesti per „Western Union“. Tokiu atveju man iškart tampa aišku, kad čia yra sukčių iš Nigerijos ar kitų kraštų darbas“, – kalbėjo pašnekovas.

Informatikos ir Ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistika rodo, kad nuo 2007 m. kreditinio sukčiavimo ir neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis arba jų duomenimis mastai išaugo beveik du kartus – nuo 1776 atvejų per 2007 metus iki 3275 atvejų per 2010 metus.

Preliminariais 2011 m. duomenimis, užfiksuotas 2651 tokio sukčiavimo atvejis.

Komentarai (0)