Visame pasaulyje pavojingai didėja jaunimo nedarbas

Duodu virvę ir muilą, jei nebenori dalyvauti

Sutinku, ir man gerai: jaunimui prie algos prideda 200 Lt i metus, o man, pencinykui be 5 min po 500, nes nera kam dirbti rimtus darbus

Bent jau Lietuvoje yra taip, kad studentas baigęs mokslus, iškarto nori turėti gerą darbą, kas pas mus sunkiai įmanoma, nebent viena iš tų specialybių kurių specialistų poreikis didelis (pvz. IT specialistai). O baigęs verslo vadybą ar kokį tai administravimą, nori tokį darbą dirbti. Vadybininkų bet kurioje įmonėje tikrai nebus daugiau nei paprastų darbuotojų (nebent viskas robotizuota). O su diplomu retas įsivaizduoja save prastesnėje darbo vietoje. Galbūt ir susirastų kokį mažiau apmokamą, ne itin lengvą, ne tokį padorų darbą, bet geriau ilgiau ieškoti, galbūt bandyti kažką surasti per pažįstamus, arba išvažiuoti į užsienį, bet nedirbti prasčiau nei tai ką mokeisi. Suprantama. Jeigu yra galimybė, jeigu gali padėti pažįstami ar užsienis gali atnešti daug laimės arba didelį kapitalą, arba vieną ir kitą. Bet kada nieko panašaus žmogui net nesišviečia, geriau lipti tėvams nuo sprando, susirasti, kad ir prastesnį darbą, stengtis, dirbti ir bent jau toje savo darbovietėje laukti geresnių sąlygų ir geresnės darbo vietos, juk diplomas šiuo atveju tik pagelbės.

Paskaityk ką parašysiu gal apie tai dar nebuvai pagalvojęs Visų pirma tik kapitalizmo dėka mes turime darbo vietas ir augančią ekonomiką. Kapitalizmas skatina vartojimą, tai reiškia kad atsiranda ir daugiau darbo vietų tam vartojimui patenkinti, todėl darbo vietų nemažėja pasaulyje, na nebent dabar dėl krizės toks mažesnis tų darbo vietų daugėjimas jaučiamas arba jų kol kas nedaugėja taip sparčiai, bet pvz Kinija kaip ekonominė rinka įrodo kad pasaulyje darbų tikrai didėja (žinoma ir Kinai ilgai nesipūs, ankščiau ar vėliau jiems teks orientuotis į kokybę, nes jie jau bus perpildę savo rinką šlamštu, jau dabar taip yra..). Kapitalizmui kenkia įdėjų trūkumas ir inovacijų nebuvimas, tarkime dabar visas pasaulis susiperka naujausius kompiuterius, automobilius, pasistato po namą ir taip gyvena na tarkime 10 metų, per tą laiką niekas nepasikeičia, neatsiranda naujų produktų ir t.t. Kapitalizmas žlugtų, nes sustotų vartojimas, nebebūtų inovacijų kurios skatintų žmones leisti pinigus ir tokiu būdu kurti darbo vietas tų pinigų įsisavinimui, va tokia problema būtų peilis kapitalizmui, kadangi mes turėjome krizę nesenai, tai tas inovacijų trūkumas kažkiek jaučiamas, manau tai daro nemažą įtaką, bet čia tik laiko klausimas, kada viskas vėl pajudės. Dėl mokesčių dirbantiems, esi teisus, jie padidės nes reikės išlaikyti nedirbančius, bet tai nebus kapitalizmo kaltė, tai bus nedirbančių kaltė. Kapitalizmas tau sukuria aplinką kurioje gali realizuoti save, tai nėra kapitalizmo kaltė, jeigu tu renkiesi gyvenimą iš pašalpų. Darbo vietų mažėjimas nėra toks didelis kaip čia teigiama. Dauguma jaunimo nesusiranda darbo nes neturi išsilavinimo, nesuprantą kaip reikia dirbti, turi tam tikrų asmeninių ydų (tarkime girtokliavimas), jiems atrodo kad geriau nedirbti ir gyventi iš pašalpų nei dirbti ir t.t. Aišku neginu ir darbdavių, jie tokia situacija naudojasi ir gali mažinti atlyginimus, nes yra daug bedarbių ir jeigu tau nepatiko kad mažai gauni, tave gali bet kada pakeist kitu kuriam tai patiks. Emigracija puikiai įrodo mano žodžius, UK juk tiek emigrantų dirba ir gyvendami Uk iš to minimumo jie sugeba pragyventi, kai kurie taip padirbę sugeba susirasti geresnius darbus ir t.t. Taigi klausimas, jeigu UK iš minimumo eina pragyventi, kodėl ten didelis jaunimo nedarbas? juk darbų tai yra.. O kaip Ispanija, mūsiškiai ten važiuoja pomidorus skinti (ar bent jau važiavo ankščiau) taipogi iš to atlyginimo toje pačioje Ispanijoje pragyvena ir dar į Lietuvą santaupų nemažai parsiveža, kai tuo tarpu Ispanijoje nedarbas viršija 20+proc. emigrantai įrodo kad darbų Ispanijoje yra ir jie pakankamai apmokami jog būtų galima susitaupyti pinigų. Taigi kad ir kaip žiūrėtum peršasi nuomonė kad nedarbas didėja daugiau dėl asmeninių sąvybių nei mažėjančių darbo vietų..

nedarbas dideja del aklos politikos. kuri yra panasi visame pasaulyje. Valdaciuju biurokratinis aparatas tik puciasi ir dideja, ekonomikai atgaivinti ir palaikyti priemoniu kurios butu efektyvios nepasiuloma. Priesingai prikuriama papildomai visokiu kliuciu kad butu pagrindas is ju uzsidirbti. Vyksta neregeto masto manipuliacijos moketoju pinigais. Vien lietuvos 30proc biudzeto sudaro europos gyventoju pinigai. Kai jie galetu buti panaudoti savos ekonomikos skatinimui. Valstybiu politikai gyvena ne pagal kisene. Kiekvienais metais islaidos tik dideja mistines skolos saskaita. Paprasti zmones dar nejaucia jos pasekmiu, nes kad padenti skola imama dar didesne paskola. Kazin kada ateis galas skolinimuisi? Tam tikra visuomenes dalis nusivylusi, kad nera darbo(netinkamas issilavinimas, truksta praktikos,zemas atlygis, per dideli norai, per didelis uzmokescio skirtumas tarp valstybiu ir pan.) pasirenka emigracija arba socialines garantijas. Ir tokiu vis daugeja. Kam dirbti jeigu gali isgyventi is garantiju, pasalpu visokiu ir dar gali juodai kur nors per vasara pachalturinti. Politikai bijo mazinti garantijas nes teks tada pasitraukti is valdzios. taciau neturi kitos iseities. (Pencijinio amziaus prailginimas, bei dar didesnis pinigus spausdinimas ar skolinimasis) Ypac nemoka prisitaikyti tokioje situacijoje jaunimas. Aisku ambicijos neleidzia eiti dirbti prastai apmokamu ir zeminanciu darbu. Plius prabangos kultas (zurnaluose ir TV) skatina greito praturtejimo nora. Universitetas nesuteikia darbdaviui reikalingu ziniu. Sudekite visas sias priezastys ir gausite neisvengiama sistemos griuvima. Zmones vel atsigres i pagrindines vertybes, pasalins issigimusias politikas ir kuri laika gyvenimas bus puikus. Bet pamoku kaina bus milziniskai didele.

Pencijinio amžiaus prailginimas dar labiau padidins jaunimo nedarbą... Iš tikrųjų, aš matau tik vieną realų šios problemos sprendimo būdą - reikia sudaryti palankias naujų verslų kūrimo sąlygas. Pvz., pirmi trys metai mokant 30-50 proc. PVM ir pan. Daug kas suskubtų kurti įmones, taip garantuodami naujas darbo vietas.

Pamiršai paminėt, kad kapitalizme žmones pradeda keisti mašinos. O žmones atleidžia.Viskas tik dėl pelno.

Jaunimo nedarbas Graikijoje ir Ispanijoje pasiekė 51 proc. Stipriai stipriai... Dabar tokia situacija susidarius, baigia tuos mokslus ir atsilupę visokie, nusirašinėdami ar pirkdami ir gauna galiausiai tą popieriuką su Žvejo kvalifikacija, nueina pas darbdavį sako va turiu diplomą, nu priima jį ir paaiškėja, kad menkiausių dalykų nesugeba padaryt ir nesigaudo aplinkoj..taip dar pora ir galiausiai kai ateina jau geras specialistas su tuo pačiu diplomu jam sako ačiū, tokių jau buvo pas mane, viso gero. ir pakeičia skelbime: reikalinga 5 metų patirtis.

1. Diplomuoti bedarbiai atsiranda būtent dėl tos pačios jaunimo nedarbo problemos. Jei negali įsidarbinti, ką veiki jaunam žmogui? Atsakymas, paprastas: Mokytis ir viltis kad pabaigus mokslus padėtis bus geresnė. 2. O štai mašinos, robotai ir mažos pridėtinės vertės darbo iškėlimas į trečiąsias šalis (Kiniją, Indiją ir pan.) išties turi sąsajų su jaunimo nedarbu. Nes darbo produktyvumo augimas didina kvalifikuotų darbuotojų poreikį, o nekvalifikuotų - mažina. Todėl dabar vakarų rinkoje yra didelis nekvalifikuotų darbuotojų perteklius. Ir visi darbuotojai turi kovoti dėl tų kvalifikuotų darbo vietų. Ir čia jaunimas neturėdamas darbo patirties niekaip negali konkuruoti darbo rinkoje su darbo patirties turinčiaisiais. Ir taip atsiduriama amžiname rate: Negalima įsidarbinti nes nėra darbo patirties, negalima gauti darbo patirties nes negalima įsidarbinti. Jei anksčiau jaunimas galėdavo be problemų pradėti dirbti nuo nekvalifikuoto darbo (nekvalifikuotame darbe jaunimas turi pranašumų) ir po to vis kilti karjeros laipsniais. Tai dabar jaunimui praktiškai reikia iškart užšokti vos ne ant aukščiausio laiptelio.

Niekus kalbat

Visi nori but vadovais nieks jiem neleidzia tai isvis nedirba

Ne visai teisingai suformuluota. Didėja ne nedarbas, o žmonių kiekis kuris laukia kol jam kas darbo duos. Bet pats mastyti apie darbo vietos susikūrimą tingį. Tad ir auga bedarbių gretos.

Aš dar kitaip formuluočiau. Didėja ne nedarbas, o nenoras dirbti už MMA. Darbdaviai nėra suinteresuoti mokėti mokesčius, todėl šešėlis garantuotas, jei darbinti oficialiai, tai pačiam darbdaviui teks atriekti nemažą pyrago dalį. Taip pat jaunimas vis dažniau galvoja apie emigraciją ir darbą užsienyje. O, va čia jau užburtas ratas.

Randa jaunimas darbo užsienyje, tik turbūt bėda tame, kad ten gautą uždarbį konvertuoja į litus ir ohoho - ne tiek ir mažai uždirba. Bet, spėju, retas kuris atsižvelgia į pragyvenimo lygį toje šalyje.

Taip, karve, esi visiškai teisi/us Darbo neturi tik tinginiai ir kvailiai (o kvailiai dažniausiai lieka todėl, kad tingi). Konkrečių pvz - kas dieną prisižiūriu per akis. Ateina ir tiesiai sako - kaip čia padaryti, kad nieko nedaryti.

Kažko daugokai pastaruoju metu tinginių ir kvailių, prieš penkmetį jų buvo kokius 5 kartus mažiau. Neatrodo keista? Ir apskritai, kokį ryšį turi laisvų darbo vietų skaičius su žmonių tingėjimu ar patirties stoka? Man kažkaip beryšio. Sovietmečiu daug kas patingėdavo, smaukydavosi iš vienos vietos į kitą, bet darbo vietų buvo pilna. Tai kaip čia suprasti? O kad visus aplinkui išvadinti kvailiais - nieko nuostabaus, prigimtinė žmonių savybė. Aš vienas gudrus, aplinkui durni Šiaip galėtum papasakoti ne apie žmonių tingėjimą, o dėl ko nekuriamos darbo vietos, dėl ko neauga ekonomika, kodėl nestatomos gamyklos, etc.. O tinginių ir kvailių amžinai buvo ir bus, jie šito neįtakoja.

Tingėjimas ir laisvų darbo vietų skaičius turi ryšį, nors tą ryšį ir daugiau kas turi. Jei kvailį priima į darbo vieta - tai greitai ir atleidžia. Plius kvailys tik ieško darbo vietos, bet jos nebando susikurti. O kuo daugiau jos ieško tuo mažiau kam yra jos kurti, tad darbo vietų skaičius ir mažėja. Sovietmečio su visu normalių pasaulių gali ir nelyginti. Nes tuo metu niekas į ekonomika nežiūrėjo. Darbo vietas kūrė tik dėl vakarų pasaulio. Kad parodytų koks pas juos mažas nedarbas. Nors dėl to ir ėjo į minusą. Dabar bet koks protingesnis verslininkas žiūrį į ekonomika. Ir nekuria nereikalingų darbo vietų. Darbo vietos nekuriamos, nes tu čia sėdi ir nekuri darbo vietos, sukurtum ir butu daugiau darbo vietų. O tu nori, kad tau kažkas darbo iš dangaus numestu. Ir todėl, kad tu nekuri darbo vietų ekonomika ir ne auga. Tos valstybės kurios ekonomiškai dabar yra turtingos turi daug naudingųjų iškasenų kurias ekonomiškai naudingai panaudoja (dažniausiai nafta) arba išnaudoja trečio pasaulio šalis. Ten už skatikus samdo darbo vietas ir neribotai teršia aplinką. O prekes parduoda kitose šalyse už normalią kainą. Ir didelė dalis pelno pereina į jų šalį. Gamyklų niekas nekuria, nes jos nesugebės konkuruoti su Kinijos gamyklomis. Ir dabar reikia ne gamyklų, o protingų galvų kurios kurtu ir gamintų Kinijoje. Bet galvų nėra, nes visi laukia kol jiems kažkas sukurs darbo vietą.

„Darbo vieta“ - tai nėra nei laimėjimas, nei pasiekimas, nei tikslas ar siektinas dalykas. Labai dažnai „darbo vieta“ tėra tik papildoma apkrova mokesčių mokėtojams, valstybei. Todėl nereikia girti ar skaičiuoti „darbo vietų“ kūrimo. Pvz, sukuria koks itin geras, medalio vertas verslininkas 1000 darbo vietų su minimumu - ir kaip mat nuo to laiko 1000 šeimų reikalingos kompensacijos už šildymą, nemokamas vaikų maitinimas ir net parama maistu. Juk „darbo vieta“ nė trupučio nėra „vieta, kur žmogus gali užsidirbti sau ir šeimai“ O susikurti sau darbo vietą - 12 sekundžių. Imk šluotą ir šluok, tiesa, algos niekas nemokės - bet turėsi natūralią „darbo vietą“ Jaunimas visą laiką augo sėkmės ir verslo spindesio klimate - verslininkų vaikai - klasiokai, verslininkų patelės ant žurnalų, poršai ir ferariai krūtose laidose, taigi - visi supranta, kad dirbdamas nafik jokio spindesio nepasieksi. Tai kam dabar ūdyti tą jaunimą? Kaip išauklėjom, taip ir turim O be to dar yra vaikų teisės - ir jei vaiką imsi pratinti prie darbo namie, gali „pagauti“ straipsnį apie vaikų išnaudojimą Darbštumo toks auklėjimo būdas neprideda

Australijoje, Austrijoje <5%, Olandijoje 6,2%, Vokietijoje 5,7%. O pas juos beje atlyginimai gerokai didesni nei Lietuvoje. Tai jeigu pagal tamstos logiką turime konkuruoti su kiniečiais, pas mus bedarbystė turėtų būti kelis kartus mažesnė nei šalyse, kuriose atlyginimai gerokai didesni. Kitas variantas - gal tikrai tie europiečiai, šimtai milijonų, kuria daiktus, kuriuos gamins Kinijoje? Milijonai dizainerių, inžinierių. JAV ilsisi Ar tikrai atrodo logiška?