Jie jauni, apsirūpinę valtimis, kuru, maisto atsargomis ir kone kasdien ieško aukų. Afrikos piratai laivų savininkams tapo košmaru, kurio kol kas nepajėgia įveikti net galingiausia kariuomenė.

Ties Somaliu laivus medžiojusius piratus pavyko kiek apmalšinti, bet dabar jie aukų tyko vakarinėje Afrikoje – ties Nigerija. Skaičiuojama, kad piratavimo žala pasaulio ekonomikai kasmet sudaro 7–13 milijardų JAV dolerių.

Būdas pragyventi

Krante, atokiau nuo varganų miestų, sustatytos valtys, galingi varikliai, keletas palapinių, sukrautos degalų atsargos, matyti keli visureigiai ir būrys vyrų. Tai piratų stovyklavietė. Laivų medžioklė – jų darbas ir pragyvenimo šaltinis, nes kitokio darbo šalyje stinga. Nuo 1991 metų Somalyje – visiška suirutė: nėra veikiančios valdžios, pakrančių apsaugos, policijos. Todėl piratai – patys sau valdžia.

Somalyje veikia 6–7 didžiuliai piratų klanai, kurių gretose – šimtai vyrų. Pasiskirstę veiklos zonomis jie veikia Europos plotui prilygstančioje teritorijoje. Anksčiau tik netoli krantų laivų tykodavę piratai dabar, susėdę į vieną didesnį, vadinamą motininį laivą, prie kurio prikabinti keli mažesni, laivų ieško ir juos grobia net vidury Indijos vandenyno.

Ties Somalio krantais nuo 2009 metų rugpjūčio budi kariniai laivai bei oro pajėgos. Neseniai misija pratęsta iki 2014-ųjų. „Vandenyno skydu“ („Ocean shield“) pavadinta NATO operacija duoda vaisių – piratai užgrobia gerokai mažiau laivų. JAV, Indija, Rusija, Kinija, Pietų Korėja ir kitos valstybės, saugodamos savo krovinius, į regioną siunčia karinius laivus.

2011 metais Somalio piratai šalies vandenyse, Adeno įlankoje bei Arabijos jūroje buvo užgrobę 24 laivus, 2010 ir 2009 metais – po 45. Piratų grobis būtų daug didesnis, jei ne karinių pajėgų patruliai: įgulas ne kartą išgelbėjo pasirodę sraigtasparniai ar kariniai laivai. Pernai karinės pajėgos sutrukdė užpulti kone 100 laivų, o ankstesniais metais – apie 150. Šiemet per pirmuosius tris mėnesius piratai kėsinosi į 43 laivus.

Pasak NATO operacijos „Vandenyno skydas“ viešųjų ryšių karininkės Shonos Lowe, piratavimas yra Somalio problemų atspindys. „Daugeliui jaunų somaliečių piratavimas yra galimybė prasigyventi“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo Sh. Lowe.

Nepaskelbtas karas

Piratai siautėja ne tik Somalyje, bet ir kitose Afrikos bei Azijos šalyse. Tarptautinio jūrų biuro duomenimis, pernai visame pasaulyje piratai užpuolė 439 laivus, 2010-aisiais šis skaičius buvo vos didesnis – 445. Piratų įkaitais pernai tapo 802 jūrininkai, kone 400 mažiau nei 2010 metais. Per atakas žuvo 8 jūrininkai.

„Atakos Somalyje, Raudonoje jūroje, Adenos įlankoje, Arabų jūroje ir Indijos vandenyne tampa vis dažnesnė ir vis žiauresnės“, – skelbia Tarptautinės transporto federacijos atstovai. Prie Somalio krantų pradėjus budėti kariniams laivams piratų išpuolių sumažėjo, tačiau darbo ėmėsi Nigerijos piratai, šiemet per tris mėnesius atakavę jau dešimt laivų – tiek, kiek pernai per visus metus. Ties Nigerija ne kartą nukentėjo ir Lietuvos jūrininkai, jie buvo paimti įkaitais.

„Nigerijoje išgaunama daug naftos. Kai kurios jėgos siekia, kad pelnas liktų šalyje, todėl užpuldinėja JAV, Europos tanklaivius ir kitus laivus“, – pasakojo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža. Ties Nigerija kariniai laivai nebudi, tad jūrininkams šiame regione vis nesaugiau.

Už grotų – tik vienas kitas

Paprastai piratai, nors ir gerai ginkluoti, vengia veltis į mūšį su karinėmis pajėgomis. Priplaukus kariniam laivui piratai iškelia rankas, o ginklus išmeta per bortą. Pasak NATO karininkės Sh. Lowe, vien dėl to neįmanoma pasakyti, kiek ir kokių ginklų turi piratai. Tokiais atvejais, kai piratai pasiduoda, iš jų atimami galingi varikliai, įranga, degalai bei maistas, atsargų paliekama tik tiek, kad jiems pavyktų pasiekti krantą.

Anot Sh. Lowe, kiekvienos šalies laivas pagal savo valstybės įstatymus sprendžia, kaip elgtis su piratais.

„Nusikaltėliai sulaikomi tuomet, jei iš tiesų yra reali perspektyva, kad jie bus nubausti. Jei yra techninių ar kitų problemų, dėl kurių tolesnis persekiojimas yra neįmanomas, jie paleidžiami. Kiekviena tauta turi laisvę nuspręsti, kaip elgtis, tai priklauso ir nuo aplinkybių“, – sakė karininkė.

Somalyje įkalinti piratų neįmanoma, nes šioje šalyje nėra normaliai veikiančios valdžios, teismų sistemos. Gabenti sulaikytus piratus į kitas šalis irgi nėra paprasta, nes tarp šalių nėra sutarčių, leidžiančių asmenį teisti kitoje valstybėje.

Nuteistų piratų yra, tačiau kol kas – tik vienas kitas. Kenijos teismas 20 metų kalėjimo nuteisė 11 piratų, kurie prieš trejus metus buvo sulaikyti Prancūzijos karinio laivo.

Persekioja ir sausumoje

Naują žingsnį kovoje su piratais žengė Europos Sąjunga. ES praėjusį mėnesį leido savo laivams atakuoti piratų taikinius ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Pasak BNS, lėktuvai ir atakos sraigtasparniai praėjusį antradienį atakavo Somalio centrinio Galmudugo regiono pajūryje įsitvirtinusius piratus.

„Manome, kad ši ES jūrų pajėgų akcija dar labiau sustiprins spaudimą piratams ir žlugdys jų pastangas plaukti į jūrą atakuoti laivų“, – sakoma šios misijos operacijų vado kontradmirolo Duncano Pottso pranešime.

Išpirkos – vis didesnės

Kol kas piratams apsimoka rizikuoti. Tarptautinės transporto federacijos atstovų žiniomis, sumos, už kurias išperkami jūrininkai, tampa vis didesnės. Už Pietų Korėjos tanklaivį, gabenusį naftą, 2010 metais buvo sumokėta net 9,5 mln. JAV dolerių išpirka.

Už Saudo Arabijai priklausantį „Sirius star“ tanklaivį 2008 metais buvo sumokėta 3 mln. JAV dolerių išpirka, nors piratai reikalavo 25 mln. JAV dolerių. Šis visiškai naujas naftos pilnas laivas tapo didžiausiu kada nors iki tol užgrobtu laivu. Skaičiuojama, kad laivas tuomet buvo vertas 150 mln. JAV dolerių, vien jo krovinys – apie 100 mln. JAV dolerių.

2012 m. kovo 31 d. duomenimis, Somalio piratai įkaitais laikė 15 laivų ir apie 300 įgulos narių.

Kodėl laivai plaukia pavojinga zona?

Patarti neplaukti tiesiai į nasrus rykliui galėtų kiekvienas, tačiau išvengti piratų yra tiesiog neįmanoma. Laivuose ginklų turėti draudžiama, o Adeno įlanka yra vienintelė arterija, jungianti Europą ir Aziją, Viduržemio jūrą ir Indijos vandenyną. Jei laivai, vengdami piratų, rinktųsi kitą kelią, jiems tektų apiplaukti visą Afrikos žemyną, o tai užtruktų kelias savaites.

Per metus Adeno įlanka praplaukia apie 22 tūkstančiai laivų. Su Lietuvos vėliava laivai ties Somaliu neplaukioja, tačiau Lietuvos jūrininkai, dirbantys užsienio laivuose, plaukioja šiame regione. Ties Nigerija plaukioja 11 „Limarko laivininkystės kompanijos“ laivų. Vieną jų, „Argo“, balandžio pabaigoje piratai apiplėšė. 5 bendrovės jūrininkai įkaitais buvo tapę 2009 metų vasarą. Jie nelaisvėje prabuvo 11 dienų. „Limarko“ tikino jokių išpirkų nemokėjusi.

Laivai tampa tvirtovėmis

Laivų įguloms ties Afrikos krantais rekomenduojama plaukti tarptautiniu tranzito koridoriumi maksimaliu greičiu. Taip pat reikalaujama laivo maršrutą pranešti specialioms organizacijoms. Įguloms nurodyta imtis bent minimalių apsisaugojimo priemonių – apraizgyti laivą spygliuota viela ar sujungti talpas su vandeniu, kurių srovė nusikaltėlius nublokštų į vandenyną.

Sumanesni kapitonai sugalvoja ir originalių būdų apsisaugoti nuo piratų. Vieni pavojinga zona plaukia įjungę priešgaisrinę sistemą, tuomet vanduo stipria srove purškiamas į visas puses, tad užlipti į denį kopėčiomis vargiai įmanoma. Kai kurios įgulos prie laivo borto pakabina net ryšulius rąstų, kuriuos galima bet kada paleisti ant piratų galvų.

Didelės laivybos kompanijos negaili lėšų laivų apsaugai – juose pamainomis budi ginkluoti saugos kompanijų atstovai.

Apsisaugoti įguloms padeda ir kai kuriuose laivuose suvirinti specialūs kambariai. Užpuolus piratams įgula juose gali pasislėpti, tuomet piratams nepavyksta paimti įkaitų.

Komentarai (8)