Anglijos centrinis bankas pastaruoju metu atlieka išsamią studiją, padėsiančią apsispręsti, ar britams įprastus popierinius svarų sterlingų banknotus nuo 2015 metų vertėtų pakeisti į… plastikinius.

Jeigu atlikta studija patvirtins Anglijos centrinio banko lūkesčius, popierines svarų sterlingų valiutos kupiūras, gyvuojančias per 300 metų, jau po trejų metų pakeistų iš specialaus plastiko ir polimero mišinio pagaminti pinigai. Jeigu taip įvyktų, jau visai netrukus galėsime patys įvertinti tvirtesnių, neperšlampamų vandenyje ir, svarbiausia, ne taip lengvai sukčių padirbinėjamų banknotų naudą.

Anglijos bankas šiuo metu rimtai svarsto galimybę Debdene, Esekso grafystėje, paruošti bei atspausdinti pirmąją vieno milijardo plastikinių svarų sterlingų emisiją jau po trejų metų. Čia įsikūrusi grynųjų pinigų spausdinimo kompanija „De La Rue“ yra Anglijos centrinio banko partnerė nuo 2003 metų, kuri oficialią valstybinę valiutą spausdina dar virš 150 valstybių. Ji plastikinius pinigus gamina ir Ramiojo Vandenyno saloje esančiai Fidžio salai.

Pradininkė – Australija

Iš plastiko gaminamas kupiūras jau nuo 1988 metų sėkmingai įsivedė Australija, kurioje ši naujovė buvo pradėta naudoti pirmiausiai kaip prevencinė priemonė prieš pinigų padirbinėjmą. Ten jos puikiai prigijo ir sėkmingai naudojamos iki šiol. Kaip australai pusiau rimtai, pusiau juokais mėgsta prasitarti, bene aktyviausi plastikinių pinigų gerbėjai yra vietiniai burlentininkai ir buriuotojai, kuriems dėl neperšlampamų pinigų jau beveik penkiolika metų nebereikia jaudintis dėl ant kranto paliktų piniginių saugumo.

Be Australijos, plastikinės kupiūros jau yra arba artimiausiais metais turėtų pasirodyti Naujojoje Zelandijoje, Rumunijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Meksikoje bei Vietname. Anglijos kaimynystėje esančioje Šiaurės Airijoje prieš trylika metų taip pat buvo atspausdintas iš specialaus plastiko pagamintas simbolinis penkių svarų nominalo banknotas, tačiau kol kas jis toks tėra vienas.

Sunkiau padirbti – lengviau perdirbti

Greta sumažėjusios padirbinėjimo grėsmės, plastikinių kupiūrų ilgaamžiškumas yra beveik septynis kartus didesnis nei popierinių. Taip pat, dėl savo medžiagų sudėties juose nesikaupia tiek bakterijų ir virusų, kiek yra būdinga popieriniams pinigams.

Tačiau visų svarbiausias argumentas – saugumas. Dėl naudojamos specialios technologijos plastikinius pinigus yra sunkiau padirbinėti, juose daug lengviau atskiriami ir tikriems pinigams būdingi skiriamieji ženklai. Siekiama, kad naujieji pinigai būtų ne padirbinėjami, o perdirbinėjami. Šitaip plastikinių kupiūrų gamybos procesui bus sutaupoma nemažai išteklių, tiek piniginių, tiek ir, žinoma, gamtinių.

Grynieji gali brangti

Nors iš plastiko gaminamos kupiūros privalumų turi, atrodo, kur kas daugiau nei trūkumų, bene didžiausia problema, galinti pakišti koją greitam jų atsiradimui tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek kitur pasaulyje, – tai palyginti dideli pradiniai kaštai. Šiuo metu Anglijoje vyksta detalūs skaičiavimai, kiek papildomų investicijų prireiktų prieš įsivedant plastikines svarų sterlingų kupiūras.

Dar daugiau išteklių ir resursų prisitaikant prie pokyčių reikėtų skirti komerciniams bankams. Šiems tektų keisti dalį bankinės infrastruktūros elementų, nuo paprasčiausių pinigų skaičiavimo aparatų, iki technologiškai sudėtingų grynųjų pinigų bankomatų. Dėl nemažų papildomų investicijų, kurios būtų metamos tokiu atveju, manoma, kad paprasčiausias pinigų išgryninimas naudojantis įprastais bankomatais gali būti papildomai apmokestinamas, bent jau kurį laiką. Jeigu taip įvyktų, kiekvieną kartą naudojantis bankomatais už šią paslaugą gali tekti susimokėti papildomai. Iš kitos pusės, tai bent iš dalies prisidėtų prie atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumažėjimo.

Kad ir kokių rezultatų sulauktume iš šiuo metu Anglijos centrinio banko atliekamos studijos dėl popierinių kupiūrų pakeitimo specialiomis polimerinėmis-plastikinėmis, jau dabar aišku, kad įprasti popieriniai pinigai tiek Anglijoje, tiek ir visame pasaulyje kitus tris šimtus metų gyvuoti jau nebeturėtų.