Kartu su saule į Lietuvą atėjo ir ledų valgymo sezonas. Gamintojai skaičiuoja ledus branginę keletu procentų ir laukia pardavimo atsigavimo po ilgos ir šaltos žiemos. Tuo metu senojo plombyro skonio išsiilgusiems valgytojams maisto specialistas aiškina, kodėl kartais plombyro pagrindinė sudedamoji dalis yra pienas, o kartais – vanduo.

„Kainos didėjo labai nedaug – apie 3 proc. – ir tai tik kelių pozicijų. Kai kurių rūšių ledų kainas teko didinti dėl išaugusių sąnaudų. Negaliu pasakyti, kad koreguotos brangesnių ar pigesnių pozicijų kainos, gali būti ir tų, ir tų, tiesiog žiūrėjome į gamybos sąnaudas. Kainas didino pabrangę kai kurie ingredientai, elektra, kuras, minimalus atlyginimas“, – sakė „Ingman“ ir „Algida“ ledai prekiaujančios bendrovės „Unilever“ ledų ir šaldytų produktų pardavimo vadovas Artūras Jonuškis.

Jis pripažino, kad ledų kainos Lietuvoje ir taip yra pakankamai aukštos.

„Kainų nėra kur kelti. Jeigu lygintume su Latvijos ir Estijos rinkomis, pas mus kainos yra didesnės. Nebeturime, kur kelti kainas, žmonių pajamos kyla ne tiek ir daug, bet, žinoma, mes negalime neatsižvelgti į gamybos sąnaudas“, – tvirtino pašnekovas.

Paklaustas, kodėl Lietuvoje ledai yra brangesni, jis atsake: „Tai lemia daug faktorių. Galbūt tai priklauso ir nuo prekybininkų norimo uždirbti antkainio, ne viskas nuo mūsų priklauso“.

Dažniausiai lietuviai perka vidutinės kainos ledus, tačiau pastebimas didesnis susidomėjimas brangesniais skanumynais.

„Dabar jaučiamas troškimas geresnių ledų. Jie yra ne tik brangesni, bet ir geresni, nes jie jau gaminami iš grietinėlės, sviesto, o ne iš augalinių riebalų“, – pripažino pašnekovas.

Pasak A. Jonuškio, ledų šiemet parduota mažiau nei įprastai, nes tai lemia ilgai užsitęsę šalti orai.

„Ledų vartojimo pikas įprastai yra liepą. Tačiau kiekvieni metai būna šiek tiek skirtingi. Galbūt pamenate, praėjusiais metais buvo labai geras gegužės mėnuo, kurio pardavimus galima būtų palyginti su geru vasaros mėnesiu“, – kalbėjo pašnekovas.

„Dadu“ ledus gaminančios bendrovės „Vikeda“ marketingo vadybininkė Aušra Marmaitė taip pat pripažino, kad svarstoma branginti gaminamą produkciją.

„Kol kas kainos yra likusios tos pačios, tačiau tendencijos rodo, kad gali būti kilimas. Brango energija, žaliavos, kilo minimalus atlyginimas“, – sakė ji.

Tačiau pašnekovė nenurodė, kiek galėtų brangti ledai.

Tuo metu prekybos tinklą valdančios bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigė, kad lietuviški ledai brango apie 4 proc.

„Mes ledus iš Lietuvos gamintojų perkame maždaug 4 proc. brangiau. Jų motyvas buvo, kad brango pienas, sviestas, cukrus, elektros energija, gamtinės dujos, didėjo gamybos ir logistikos sąnaudos. Šią kainą prekybos centrų lentynose siekiame kompensuoti įvairiomis ledams taikomomis akcijomis“, – aiškino ji.

Užsienio tiekėjų ledų kainos nesikeitė.

Pašnekovės duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ledų parduota maždaug 13 proc. mažiau nei prieš metus.

„Tai lėmė šalta ir ilga žiema. Tačiau šią gegužę lyginant su praėjusia geguže, matyti, kad ledų poreikis išaugo apie 35 proc.“, – kalbėjo R. Saulytė.

Tiesa, sunku vertinti, kiek tam įtakos turėjo prekybos tinklo vykdyta akcija, kai ledai buvo pardavinėjami su 40 proc. akcija

Populiariausi ledai Lietuvoje – vanilinis plombyras vafliniame indelyje.

Pasak R. Saulytės, dažniausiai lietuviai renkasi žemesnės ir vidutinės kainos ledus.

Pagrindinė sudėtis gali būti ir pienas, ir vanduo

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas pasakojo, kad dažniausiai ledai gaminami iš pieno. Tačiau vienos įmonės naudoja žalią pieną, o kitos – pieno miltelius.

„Dažniausiai ledai gaminami iš pieno, tačiau jis gali būti įvairaus pavidalo. Kai kurios Lietuvos įmonės ledus gamina supirkdamos žalią pieną iš ūkininkų, tuomet jį pasterizuoja ir gamina ledus. Taip pat būna, kad ledai gaminami iš pieno miltelių. Jie sumaišomi su vandeniu ir taip gaminami ledai. Šerbetai gaminami iš vaisių ir uogų sulčių“, – aiškino jis.

Gamintojas ant pakuotės pirmiausiai turi nurodyti pagrindinį ledų ingredientą: pieną, grietinėlę, pieno miltelius ar vandenį. Pagal tai ir tampa aišku, iš ko pagamintas skanumynas. Jeigu etiketėje pirmiausiai nurodomas vanduo, vadinasi, jis ir yra pagrindinė sudedamoji dalis.

„Tie ledai, kurie gaminami iš grietinėlės, nugriebto ar nenugriebto pieno, maistine verte yra gerokai kokybiškesni ir geresni, nes jie pagal pieno riebalų ir pieno baltymų santykį skirstomi į tam tikras kategorijas: grietininius, pieninius, vaisinius. Kuo daugiau leduose yra pieno riebalų ir pieno baltymų, tuo jie maistine verte yra geresni“, – kalbėjo D. Kliučinskas.

Ledų kaina labiausiai skiriasi dėl ingredientų, iš kurių jie gaminami.

„Pavyzdžiui, pieną reikia pasterizuoti, atskirti, pagaminti grietinėlę, taigi kaina yra kur kas didesnė nei, pavyzdžiui, ledų, kurių pagrindinė sudėtis yra vanduo, kuris sumaišomas su pieno milteliais“, – sakė Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas.

Pasiteiravus, ar patys pigiausi ledai nėra pavojingi sveikatai, jis atsakė: „Apskritai juos nėra pavojinga valgyti, niekada nesame nustatę rodiklių, kurie leistų ledus ar jų produktus laikyti nesaugiais. Jie atitinka minimalius kokybės reikalavimus. Tačiau galima pasakyti, kad tikras ledų mėgėjas niekada nepirks 70 ct kainuojančių ledų, nes realiai perka sušaldytą vandenį su tam tikrais maisto priedais ar skoniais. Tačiau yra tam tikra kategorija pirkėjų, pavyzdžiui, tie patys vaikai, kuriems tėvai neduoda daug pinigų arba tiesiog jiems už turimus 5 Lt norisi nusipirkti ne vieną, o penkias porcijas ledų“.

Pasak D. Kliučinsko, į ledus konservantų dėti negalima, tačiau į šį skanėstą galima dėti emulsiklių arba tirštiklių, kurie pramoniniu būdu gamintiems ledams yra labai svarbūs – jie suteikia konsistenciją ir purumą.

„Šie maisto priedai nėra pavojingi sveikatai, jie tik pavadinti E raide“, – ramino pašnekovas.

Pasiteiravus, kodėl vyresni ledų valgytojai ilgisi ir tvirtina nerandantys senojo skonio plombyro, specialistas svarstė: „Na, aš pats neatsimenu to senojo skonio plombyro. Bet šiaip plombyras įprastai gaminamas iš riebios grietinėlės ir tokie ledai yra labai riebūs. Matyt, gamintojai prisitaikė prie pasikeitusio žmonių skonio, kad jie pradėjo vengti riebalų, todėl ėmė gaminti šiek tiek liesesnius ledus“.

Jo teigimu, šiuo metu teisės aktais nenumatyta, kokios sudėties ledus galima vadinti plombyru, todėl gamintojai labai skirtingus ledus vadina plombyru.

VMVT kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad būtų aiškiai apibrėžta, ką galima vadinti plombyru. Ministerija kreipėsi į Europos Komisiją, kad galima būtų patvirtinti standartus. Tačiau kol kas sprendimo nėra.

Pavyzdžiui, teisės aktai aiškiai nurodo, kad grietininiais ledais galima vadinti tik iš pieno pagamintus ledus, kuriuos turi būti konkretus riebalų ir baltymų santykis.

VMVT duomenimis, dažniausiai pasitaikantys pažeidimai būna ledų deformacija, jei jie netyčia sušyla, o po to vėl būna užšaldomi.

Komentarai (12)