Po Lietuvos jūreivių pagrobimų papasakojo, kokie pavojai tyko plaukiant pro Afriką (0)
Kol kas nežinomas prie Nigerijos krantų pirmadienį pagrobtų dviejų Lietuvos jūreivių likimas. Su laivyba susijusių bendrovių ir organizacijų atstovai teigia, kad tokie incidentai prie Afrikos krantų yra gana dažni, tačiau dažniausiai baigiasi laimingai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Du Lietuvos jūrininkai pagrobti iš laivo, į Nigerijos uostą gabenusio šaldytą žuvį. 16 Lietuvos piliečių su Komorų salų vėliava plaukusiame laive nuo pagrobėjų pavyko išsigelbėti. Bendrovės „Baltlaanta“, įdarbinančios jūreivius užsienyje, atstovas sako, kad kompanija ir užpulto laivo savininkas – patikimi.
„Su šia kompanija dirbame jau porą metų ir žinome, kad ji yra labai patikima – nėra buvę jokių problemų. Šitokių dalykų prie Afrikos krantų nutinka nuolat“, – pasakojo laikinasis „Baltlantos“ direktorius Saulius Žukauskas.
Informacijos apie pagrobtuosius bendrovė neteikia. To prašo ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, nes yra buvę atvejų, kai po jūrininkų pagrobimo žiniasklaidai pateikta informacija greitai pasiekdavo ir pagrobėjus.
Pasak Jūrininkų sąjungos vadovo Petro Bekėžos, visi iki šiol buvę pagrobti Lietuvos jūrininkai laimingai grįžo namo. Prie Afrikos krantų siautėjantys piratai grobia ir žmones, ir laivus. Tiek NATO, tiek ES karinės misijos telkia pajėgas kovai su piratais.
„Jie stengiasi užpulti laivus ir pagrobti kapitono vyriausiąjį padėjėją, aukštesnio rango jūrininkus – tuomet jie gali tikėtis gauti kuo didesnę išpirką“, – sakė P. Bekėža.
Pagalbos tikimasi ir iš Ukrainos, kurios du jūrininkai pagrobti kartu su lietuviais. Lietuva bandys išnaudoti ryšius per Interpolą, taip pat – Ukrainos ambasadą Nigerijoje.
Yra buvę atvejų, kai derybos dėl jūrininkų išlaisvinimo truko net keletą metų. Teigiama, kad išpirkos – nemažos.
Marija Gabrienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
