Šešios valandos biure. Kaip švedai bandė trumpiau dirbti

Ar trumpesnė darbo diena padeda? Čia nuo daug ko priklauso. Koks darbas dirbamas? Kaip dirba kiti? Ir t.t. Darbo dienos ilgis turi tiesiogine priklausomybę mechaniniam darbui. Kuo ilgesnė diena tuo daugiau bus padaryta, nes mechaninis darbas gali būti sunkus, bet ne varginantis. Dėl to neįtakoja darbo efektyvumo. Tuo tarpu intelektiniam darbui gali turėti dideli poveikį. Nes pavargęs protas nesugebės sugalvoti kažko naujo (jei darbas yra naujų idėjų galvojimas), arba gali nesugalvoti efektyviau būdo kažką padaryti (jei tai kažko projektavimas). Tada kuo protas mažiau pavargęs tuo darbo našumas didesnis. O šiame straipsnyje minėti bandymai dažniausiai susiję su mechaninių darbų. Žinoma, kuo trumpesnė darbo savaitė tuo darbuotojas bus laimingesnis ir sveikesnis, bet tai gali neturėti jokios teigiamos įtakos darbdaviui, todėl jis nebus motyvuotas trumpinti darbo laiką. Kaip ir šitame straipsnyje dauguma pasibaigusiu eksperimentų. Laimingumas yra labai subjektyvus ir reliatyvus dalykas. Ar 6 darbo valandos padaro asmenį laimingesnį, ar žinojimas, kad kaimynas dirba 8 valandas? Kas butu jei visi dirbtu po 6 valandas? Čia kaip ir atlyginimas, jei tu gausi dvigubai didesni atlyginimą nei tavo kaimynas dirbantys ta pati darbą, tu tikrai busi laimingesnis nei kaimynas. Nors abu dirbsite po 8 valandas. Šitas eksperimentas tikrai šito dalyko neįrodys. Tai tik įrodytu, jei visi dirbtu po 6 valandas ir tik po kokių 2-5 darbo metų, kai visi butu užmiršę apie 8 valandų darbo dieną.

Esme tame , kad darbo nasumas nuo pramonines revoliucijos laiku pakilo N - kartu , deja dirbti tenka tikrai ne maziau , jau nekalbant apie atligi. Kapitalizmas viena is visuomenes vystimosi formu ir tikrai ne paskutine , vienu zodziu pas mus stagnacija .

Kaip tai mechaniniam darbui nebus naudos? Juk aiskiai parode jog sumazejo broko kuris atsieina prangiai. Ir Toyota Tai jau daro gan ilgai. Tai reikia kad jie gauna is to naudos, nes abejoju jog jie tai darytu just for fun.

Kalbant apie našumą. Mano srityje kai nebuvo kompiuterių prie vieno projekto dirbdavo apie 5 žmones visus metus. Visi uždirbdavo gerai. Dabar kai atsirado kompiuteriai ir reikalinga programinė įranga, visa projektą padaro vienas žmogus per 2 mėnesius. Bet uždirba tik vidutini atlyginimą. Klientai pastoviai verkia kokios mūsų kainos didelės. Kas pasikeitė? Visu pirma reikia galingo kompiuterio, tada brangios programinės įrangos. O svarbiausia, atsirado labai, labai daug biurokratizmo. Anksčiau projektą su valstybinėmis institucijomis suderindavai per 2 mėnesius ir atiduodavai užsakovui. Dabar visas biurokratizmas užtrunka 6-12 mėnesių. Ir valdininkams reikia pastoviai įrodinėti, kad nesi asilas, nes netikį. Konkurencija padidėjo, todėl kainų negali kelti (nes verslo sritis siaura ir klientų nedaug, o konkurentu yra). Bet klientai vis tiek dėl kainų verkia. Riveter, ten nebuvo aprašytas darbas kuri dirba tie darbuotojai, o žinant, kad pas juos viskas automatizuota, tai brokas atsiranda net dėl mechaninio darbo, greičiausiai. Bet mechaninis darbas kaip slauga, kur per 30 min. aptvarkai viena senuką, tai sutrumpinus darbo laiką, per 30 min tikrai ne aptvarkysi dviejų senuku. Nes tai mechaninis darbas imlus laikui, o ne tavo nuovargiui.

Aš manau, kad durniausią pavyzdį kokį tik galėjo paimti tai ir paėmė, t.y. slauges. Čia ir kvailam aišku, kad jei kažką slaugyti reikia tam tikrą kiekį valandų ir ne mažiau, tai jei sumažinsi darbuotojams tas valandas, teks priimti daugiau žmonių į darbą. Bet visai kita kalba eina apie darbus, kur ne laikas svarbus, o kažkoks kuriamas produktas. Produktas gali būti ir valytojos darbo resultatas, t.y. švara, juk niekam neįdomu ar ji 8 valandas valė viską ar 6. Bet jei yra galimybė baigus darbą eiti namo, tai manau ji pasistengs jį baigti greičiau, o kadangi ji bus pailsėjusi ir energingesnė tai tą atliks dar ir geriau.

Valytojos darbas kai[p ir slaugės imlus laikui. Kad ir kaip greitai valytoja bevalytu vis tiek visko ne išvalys jei ir 12 valandų dirbs.

Tikrai mažiau gaunam už darbą? Tik po pramoninės revoliucijos, gaudavai vietinio maisto, gyvendavai plius minus sausoje ir šiek tiek šildomoje patalpoje, prieblandoje. Didžiausia pramoga gauti geresnio maisto ar kur kluone pašokti pagal traškančią radiją. Visur eidavai pėsčiom ar net vėliau dviračiu. Dabar, Lietuvoje, kas antras žmogus turi mašiną (realiai skaičiuojami ir vaikai bei pensininkai), gyvena šiltuose, erdviuose, sausuose, šviesiuose butuose, pramogų nuo A iki Z, kelionės po pasaulį, daug baltyminio maisto, šviežios daržovės kiaurus metus, net ruošti maistą nėra būtina, arba mieste pavalgyti, arba maistą į namus pristatys, ar pusfabrikačių gali nusipirkti. O kad atrodo jums, kad anksčiau va gera alga buvo, tai buvo gera santykinai su kitais, bet ne lyginant su dabar. Na nebent turint omeny 2005-2008 metus, kada dėl spartaus augimo išsikraipė rinka.

immortallt, kaip gražu palyginti su daugiau kaip 100 metų atgal. Tie patys amerikiečiai lygina jog prieš gerus 30 metų vienas vyras dirbdamas galėjo išlaikyti namą, įsigyti automobilį, leisti žmonai būti namų šeimininke, išauginti bent du vaikus ir dar turėti atostogoms. Dabar net abu dirbdami per du darbus vos išgali materialiai apsirūpinti. Taip dalis dėl kainų, finansų nevaldymo ir starto su didele paskola už mokslą. Bet likusioji dėl to, kad gerai apmokamų darbų skaičius stipriai susitraukė. Daug žmonių perėjus dirbti į aptarnavimo sektorių tapo dirbantys už nestabilias pajamas (JAV ypač priklausančias nuo paliekamų arbatpinigių) ir mokamus minimalius valandinius įkainius. Dėl ko ir skaičiuojama, kad iki trečdalio amerikiečių gyvena ant skurdo ribos. Taip, jie turi daiktų, bet užtektu mažos nelaimės ir visas kortų namelis griūtu (nesumoki įmokos, bankas atima...) palikdami žmones žemiau skurdo ribos. Europoje tą kiek kompensuoja socialinės išmokos, socialiniai būstai... Bet ir čia tendencijos tos pačios, vis daugiau žmonių gerovę gali turėti tik dirbdami, netekus kad ir pusmečiui darbo(ingumo) prisivyti gerovę taptu itin sudėtinga. Kaip sakė Shinigami, vietoje penkių dirbančių neblogą darbą dabar tereikalingas tik 1-as žmogus. Gerai jei kiti nuėjo pas susikūrusius keturis konkurentus, tačiau realybėje bent du priversti emigruoti arba dirbti žemesnės nei turima kvalifikacijos darbus. Ypač jei esi virš 45 metų.

Aš su tuo visiškai nesutinku, tai yra du skirtingi dalykai. Jei tu esi seselė ligoninėje, tai tau reikia būtinai ateiti 7 ryto suleisti vaistus, tada pasirupinti kad visi gautų pusryčius, per pietus vėl padalinti visiem vaistus ir pasirūpinti, kad kam reikia būtų pakeisti pampersai ar dar kas, vakare tu vėl turi suleisti kažkam vaistus nustatytu laiku ir t.t. Visa esmė čia laikas ir labai konkretus. Toks pat pavyzdys gali būti ir su priežiūros grupe (service desk) kurie sėdi prie telefono, atsiliepinėje ir sprendžia klientų problemas. Jei tu kažkam sutrumpinsi valandas, tu į likusias valandas kažką kitą turėsi pasodinti. Tuo tarpu valytoja ji atėjo, išvalė ir išėjo, jei tu šveisi grindis ne 2 valandas o 3 nuo to niekas nepasikeis. Nebent yra vietos kur nuolat žmonės juda ir karts nuo karto reikia išvalyti. Galbūt kitas dalykas kuomet reikia važinėti per objektas ir t.t., čia jau vėl kiti dalykai, nepaspausi daugiau leistino greičio ir t.t. Į daug dalykų reikia atsižvelgti.

... skaičiuojama, jog per paskutinius 50 metų darbo našumas vidutiniškai visame pasaulyje pakilo 2,5 karto...

. Zinant kiek laiko praleidi komentuodamas akivaizdu, kad tavo "darbo" diena laisvai butu galima sudeti i pora valandu arba isvis panaikit-mokant alga uz nieka. Vertes sukurtum tiek pat, tik butum laimingesnis . Jei kalbant rimtai, tai darbo atlygis jau 40 metu nesikoleriuoja su darbo nasumu. Kaip ir paprastai, tai kompleksinis reiskinys turintis daug ta nulemusiu priezasciu. Svarbiausios dvi-reaktyvinis variklis ir issivysciusios telekomunikacijos. Kalbu zinoma ne apie LT, kuri situose dalykuose yra toj pacioj kategorijoj, kaip ir Kinija, Indija, Brazilija ir pan, t.y. besivystancios salys, kuriu biednumas vakaru korporacijas igalino "arbitrazint" gamybos ir paslaugo kastus. Del to atsirado augimas treciose salyse, bet sastingi vakaruose. Aisku, LT atveju viskas dar paprasciau-istojom i ES, i burna gavom pieninga Briuselio p*pa ir del to augam-baigsis ES subsidijos, baigsis ir augimas (nors ir taip jis abstojes). Norit istikruju suprast kas vyksta, reik analizuoti JAV ir kitas issivysciusias ekonomikas. JAV, pvz.: realus darbo uzmokestis nustojo augti 1970s, tuo tarpu darbo nasumas nuo to laiko tik didejo.To pasekoje turim pora reiskiniu: - Visu pirma, del isaugusio darbo nasumo uzdirbti, bet darbuotojams neisdalinti pinigai nusedo i verslo savininku ir vadovu kisenes. Nuo 1970s nesveikai isauguso CEO kompensacijos, ypac matuojant vidutinio imones darbuotojo ir CEO atlygio santyki. Taip pat prasidejo ir tebesitaisia akciju ir kitu asset bull market. - Del nekylancio darbo uzmokescio zmones buvo privesrti dirbti daugiau, i darbo rinka isejo moterys ir, svarbiausia, kad kompensuoti nedidejancias pajamas, darbuotojai pradejo skolintis. Nesveikai daug skolintis! Ironiska, nes tos pacios kompanijos, kurios, del nekeliamu algu, dabar sedejo ant kruvos pinigu, su mielu noru juos paskolino tiems patiems darbuotojams, su 18% metiniu palukanu (kreditines). (beje, panasi sitacija vyko ir su vyriausybemis, kurios globalioje konkurencijos kovoje mazino mokescius, del ko augo deficitai, kurie buvo dengiami skolintomis lesomis is tu paciu korporaciju). Sukauptos ir po to perskolinamos kruvos pinugu ispute financu sektoriu ir sukele vis didejancius burbulus, pradedant .com ir baigant housing, stock ir n kitu. Visos sitos istorijos padariniai: Turime visu laiku didziausia atskirti tarp turtingu ir vargsu. 50% visu amerikos darbininku gauna 30,000 USD per metus arba maziau. 62 turtingiausia pasaulio zmones turi tiek turto, kiek like 3.5 milijardai ir t.t. Tokia turtine nelegybe, sukuria didziules itampas visuomenei is kur ir randasi Trump'ai, Brexit'ai ir pan. Bet esminis dalykas yra tas, kad tai nera kazkokie "naturalus" ekonomikos reiskiniai. Visuomene pasirinko neoliberlizmo kelia, todel atsirado pora milijardieriu ir like 99% nuo antidepresantu priklausomi ir nuo chronisko streso kenciantys "have nots". Galima pasirinkti ir kita modeli, pvz susieti darbo nasuma su darbo atlykiu mazinant darbo valandu skaiciu. p.s. Kaip visada, neimanoma apibudint tokio kompleksiskumo reiskinius vienu komentaru, todel viska stipriai paprastinau.

Audrius, tu gal protiškai atsilikęs, kur plūstuosi dėl 6h darbo? Bent žodį surask. Kadangi atsilikęs, tai tikrai nesiruošiu likusio komentaro skaityti.

pataisiau ir patikslinau.

Iš pirmos pastraipos matosi, kad žmogus gyvenime nėra dirbęs jokio rimto fizinio darbo. Kuo protas mažiau pavargęs tuo darbo našumas didesnis, TAIP po perkūnais. O jei fiziškai esi pavargęs, tavo nuomone, dar vis gali našiai dirbti? No logic. Važiuok močiutei stogą pakeisi, po to papasakosi kaip nepavargai. TAIP, išsekus intelektualiai - tu nieko daug nesugalvosi, bet išsekus fiziškai - tu gali nebepaeiti, nepakelti, iš nuovargio net galvoti nesinorės. Aš visada dirbau intelektualų darbą (kalbant apie darbovietę), bet teko gyvenime ir fiziškai padirbėt, savo, šeimos, giminės labui, sunkiau dirbti yra fizinės jėgos reikalaujančius darbus, ypač jei nepratęs. Net ir fiziniame darbe reikia galvoti, tad nenurašyk fizinį darbą dirbančių žmonių.

Girdi viska ismanantis gal tau paciam smeg paburkusiuos nuo zebenkstes alaus kad cia ant visu varai iseik i lauka galva pravedinti