Savo išgyvenimus papasakojo savanoriai, stebintys mirties bausmės vykdymą: kaip tai vyksta ir kodėl to reikia (Video) ()
Stebėti kito žmogaus mirtį ryžtųsi ne visi, bet kai kurios JAV valstijos randa savanorių, sutinkančių žiūrėti, kaip įvykdoma mirties bausmė. Pastarieji tikino taip išreiškiantys paramą teisės sistemai. Savanoriauti stebint mirties bausmės vykdymą kai kuriose JAV valstijose yra sena praktika. Neseniai apie ją prabilta garsiai, kai teisėsaugos pareigūnai pritrūko žmonių, sutinkančių stebėti paskutines nuteistųjų gyvenimo akimirkas, rašo „Lietuvos rytas“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po viešo kreipimosi į visuomenę savanorių atsirado visa galybė. Visi jie tikino suprantantys, kad tai yra jų, kaip piliečių, pareiga. Viena tokių savanorių – Teresa Clark – stebėjo, kaip miršta trys žmonės. Pirmąkart regėdama tai ji buvo stipriai įsikibusi savo vyrui į ranką, tačiau vėliau tokia patirtis jau pradėjo atrodyti normali, nebe taip šokiravo.
Atėjo vedama smalsumo
Sutuoktiniai Teresa ir Larry Clarkai, turintys kaminų valymo verslą Virdžinijos valstijoje, savanoriškai eidavo stebėti, kaip nuteistiesiems įvykdomos mirties bausmės. Tiesa, pirmą kartą Teresos vyras ėjo vienas. Tik po to prisidėti nusprendė ir žmona.
„Nuvežiau jį, o po visko ėmiau uždavinėti klausimus. Man buvo įdomu, kaip tai vyksta. Jis atsakė, kad turiu tai pamatyti savo akimis“, – pasakojo T.Clark.
Pirmą kartą šiai neįprastai patirčiai ji ryžosi 1998 metais. T.Clark tuomet stebėjo mirties bausmės įvykdymą Douglasui Buchananui jaunesniajam. Vyras buvo nuteistas už savo tėvo, pamotės ir dviejų netikrų brolių nužudymą.
Liudininkai, tokie kaip Teresa ir jos sutuoktinis Larry, pagal teisinius reikalavimus yra būtini vykdant mirties nuosprendį. Virdžinijoje ir kai kuriose kitose valstijose, kuriose yra įteisinta mirties bausmė, įstatymuose nurodyta būtinybė egzekuciją stebėti asmenims, nesusijusiems su nusikaltimu.
„Pripažįstama, kad šis procesas turi būti viešas“, – teigė Mirties bausmės informacijos centro direktorius Robertas Dunhamas. Egzekucijos dieną Teresa, Larry ir kiti savanoriai į įkalinimo įstaigą atvežami kalėjimui priklausančiu autobusu. Praleidę šiek tiek laiko su žurnalistais kavinėje, jie įleidžiami į nedidelę patalpą.
Teresa ir Larry Clarkai prisiminė, kaip nuvykę stebėti D.Buchanano egzekucijos įžengė į nedidelę gerai apšviestą patalpą. Priešais save jie pamatė didelį langą, uždengtą užuolaidomis. Joms prasivėrus sutuoktiniai ir kiti susirinkę savanoriai pamatė vyrą, kuriam netrukus turėjo būti įvykdyta mirties bausmė.
Egzekucijos vykdytojai paklausė, ar D.Buchananas norėtų tarti kokį nors paskutinį žodį. „Tiesiog pradėkime tai. Aš esu pasiruošęs“, – atsakė nuteistasis.
T.Clark teigė, kad egzekucijos metu nuteistieji dažniausiai žvelgia tiesiai į patalpą, kurioje sėdi susirinkę savanoriai. Kambaryje tuo metu tvyro visiška tyla.
„Šiek tiek keista matyti, kad žmogus, kuriam tuoj bus įvykdyta mirties bausmė, žvelgia tiesiai į tave“, – sakė T.Clark. Po egzekucijos gydytojas apžiūri nuteistąjį, konstatuoja mirtį ir užuolaidos uždengiamos. Mirties bausmės liudininkams padėkojama už atvykimą ir jie išleidžiami namo.
Sulaukė gausybės norinčiųjų
Apie savanorius, dalyvaujančius vykdant mirties bausmę, visai neseniai prabilta dar garsiau. Tai įvyko po to, kai Arkanzaso pataisos departamento direktorė Wendy Kelley kreipėsi į vietos bendruomenę ragindama savanorius stebėti egzekuciją. Valstijoje per 11 dienų planuota įvykdyti mirties bausmę net septyniems nuteistiesiems, bet sunkiai sekėsi rasti žmonių, kurie galėtų šį procesą stebėti.
Arkanzaso valstijos įstatymuose nurodyta, kad egzekuciją stebėti turi ne mažiau nei šeši „garbingi piliečiai“. Jie turėtų paliudyti, kad mirties bausmė įvykdyta laikantis įstatymų. W.Kelley viešas kreipimasis pasitvirtino. Dabar Arkanzase atsirado gausybė žmonių, kurie pasiryžę stebėti mirties bausmės vykdymo procesą. Džeksonvilyje, Arkanzase, gyvenanti 39-erių Beth Viele parašė W.Kelley laišką, kuriame išreiškė norą tapti savanore.
„Prašau priimti šį laišką kaip oficialią valios tapti savanore išraišką aštuoniose artimiausiose egzekucijose. Man bus garbė padėti aukų šeimoms ir pamatyti, kad teisingumas yra įvykdytas“, – savo laiške rašė B.Viele.
Viena egzekucija įsiminė
77-erių Frankas Weilandas, kuris įprastu laiku dirba fabrike Virdžinijoje, taip pat ne kartą stebėjo mirties bausmės vykdymą.
Jis savanoriavo keturiose egzekucijose ir turi paaiškinimą dėl savo pasirinkimo. Pasak F.Weilando, stebėti mirties bausmės vykdymo jis eina norėdamas išreikšti paramą valstijoje galiojančioms teisės normoms. Tiesa, egzekucijos, kurias jam tenka stebėti, kartais būna itin nemalonios.
Pastarąjį kartą jam teko žiūrėti, kaip nuteistasis miršta elektros kėdėje. Įdomu tai, kad tokią egzekucijos formą jis pasirinko pats, nors jam buvo pasiūlyti mirtina injekcija.
„Tas vyras gyveno ne per toliausiai nuo manęs. Žinau kelis žmones, kurie jį pažinojo. Jie paaiškino, kad vyras labai bijojo adatų“, – nusijuokęs sakė F.Weilandas. Kai nuteistasis buvo pasodintas į kėdę, kalėjimo darbuotojas jam prie galvos pridėjo drėgną kempinę, kuri padeda greičiau tekėti elektros srovei.
„Kitas dalykas, kurį pamatai, yra tiesiog didelis bum!“ – savo įspūdžiais dalijosi F.Weilandas. Vyras pasakojo įdėmiai stebėjęs nuteistojo rankas, pritvirtintas prie kėdės. Žiūrėjo, ar jos pajudės, ar nuteistasis suspaus kumščius. Tačiau esą nieko neįvyko, tik pasigirdo duslus garsas.
„Jis nepradėjo drebėti. Tiesą sakant, jeigu man reikėtų rinktis mirties bausmę, taip pat rinkčiausi elektros kėdę. Vienintelis dalykas, išdavęs, kad nuteistasis buvo papurtytas elektros, buvo šiek tiek aprūkusios jo kojos“, – kalbėjo F.Weilandas. Tiesa, vyras neslėpė, kad egzekucija įsirėžė jam į atmintį.
T.Clark pasakojo, kad po pirmosios mirties bausmės stebėjimo ji patyrė keistą išgyvenimą. „Sėdėjau savo automobilyje. Sustojau prie šviesoforo, nes degė raudona šviesa. Pažvelgiau į veidrodėlį ir galiu prisiekti, kad ant galinio automobilio stiklo išvydau ką tik mirusio žmogaus atvaizdą“, – pasakojo T.Clark.
Ji neslėpė – egzekucijos metu pamatyti vaizdai dar ilgai išlieka atmintyje. Bet, pasak T.Clark, jos tai pernelyg negąsdina.
„Jei man paskambintų ir pasakytų, kad vėl reikalingi savanoriai stebėti mirties bausmės vykdymą, sutikčiau pernelyg nedvejodama. Tiesiog suvokiu, kad tie žmonės žino, kada ir kaip numirs, o asmenys, kuriuos jie nužudė, nė negalėjo įsivaizduoti, kada išauš jų paskutinė diena. Nuteistieji gauna progą atsisveikinti. Taigi negalėčiau pasakyti, kad man jų labai gaila“, – atviravo T.Clark. (BBC, LR)
Kaip JAV įvykdoma mirties bausmė?
Mirties bausmė vis dar taikoma 31-oje JAV valstijoje. Dažniausias egzekucijos metodas yra mirtina injekcija. Tiesa, kai kuriose valstijose naudojami ir kiti metodai – elektros kėdė ar dujų kamera. JAV yra vienintelė Vakarų šalis, kurioje vis dar taikoma mirties bausmė, ir pirmoji pradėjusi taikyti mirtinos injekcijos metodą. Pastarąjį šiuo metu taiko dar penkios šalys.
Mirtinoms injekcijoms JAV naudojamos trys medžiagos – tiopentalis, pankuronis ir kalio chloridas. Tiesa, pastaruosius kelerius metus įvykdyti nuteistajam egzekuciją taikant mirtiną injekciją vis sunkiau. Dar 2010 m. Jungtinėse Valstijose kelių mirties nuosprendžių vykdymas buvo atidėtas dėl to, kad šalyje pritrūko natrio tiopentalio. Vienintelė jį gaminusi JAV kompanija savo veiklą nutraukė 2011 m. Nuo tada kai kurios valstijos mirtinoms injekcijoms pradėjo naudoti kitas medžiagas.
Tiesa, daugiau nei 20 stambių medikamentų gamintojų 2016 m. pasiskelbė sieksiančios, kad jų gaminamos medžiagos nebūtų naudojamos egzekucijoms atlikti. Valstijose, kuriose naudojamos ne tik mirtinos injekcijos, bet ir kiti mirties bausmės atlikimo metodai, nuteistajam leidžiama pasirinkti egzekucijos būdą. Tiesa, daugelyje šalių įstatymai numato draudimą atskleisti mirties bausmės vykdymo komandos narių tapatybę.
Taip pat slepiama ir medžiaga, naudojama mirtinai injekcijai atlikti. Nuo 1976-ųjų iki šių metų pradžios JAV iš viso įvykdytos 1442 mirties bausmės. 1267 atvejais taikytos mirtinos injekcijos, 158 panaudota elektros kėdė, 11 nuteistųjų – dujų kamera, trys nuteistieji pakarti ir tiek pat sušaudyta. Su byla nesusiję asmenys stebėti mirties bausmės vykdymo kviečiami nuo 1976 metų.
