Sutemus daugiau nei milijonas žmonių dingsta iš Pekino gatvių į požeminį pasaulį: nuo pašalinių akių slepiamas pasaulis (Video)  ()

Prieš maždaug 40–50 metų, tikėdamasis branduolinio karo, Kinijos pirmininkas Mao įsakė Kinijos miestams pastatyti požeminius būstus, kurie galėtų atlaikyti atominės bombos sprogimą. Vien Pekine buvo pastatyta apie 10 000 tokių būstų, vadinamų bunkeriais.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2017-07-06 Sutemus daugiau nei milijonas žmonių dingsta iš Pekino gatvių į požeminį pasaulį: nuo pašalinių akių slepiamas pasaulis (Video)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vis dėlto praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Kinijos gynybos departamentas išnuomojo bunkerius privatiems žemvaldžiams, tikintis pasipelnyti.  Dabar sutemus daugiau nei milijonas žmonių dingsta iš Pekino gatvių į požeminį pasaulį, mažai pažįstamą gyvenantiems viršuje.

Tarp požemių karalystės gyventojų daugiausiai yra migrantų darbuotojų ir studentų.  Sužavėtas šio reiškinio, italų fotografas Antonio Faccilongo 2015 m. gruodį atvyko į Pekiną, kad visa tai įamžintų savo fotografijose. Nors bunkerius rasti nesunku, jie išsidėstę visose miesto dalyse, o į juos patekti taip pat nėra lengva.

Kur tik A.Faccilongo ėjo, niekur jo neįleido sargyba, argumentuodama įstatymais, kurie draudžia į vidų patekti užsieniečiams. Fotografas netgi pateikė oficialų prašymą vietinei valdžiai, tačiau ir šis buvo atmestas. Galiausiai, A.Faccilongo prasmuko į vidų, kol sargyba pietavo.

Vis dėlto, patekus į požeminį pasaulį, jo gyventojai nenoriai leidosi fotografuojami. Fotografas pasakoja, kad jis sutiko apie 150 žmonių, tačiau tik 50 iš jų jam davė leidimą juos fotografuoti. Kai kurie iš jų bijo, kadangi savo šeimoms yra pasakę, jog turi gerus darbus ir gyvena geruose apartamentuose.

Gyvenimo sąlygos bunkeriuose yra nepavydėtinos. Nors juose yra įvestos elektros, vandentiekio bei kanalizacijos sistemos, normalios ventiliacijos trūkumas sukelia drėgmę.

Gyventojai dažnai dalinasi virtuve ir tualetais, kurie yra seni ir neatitinkantys šiuolaikinių higienos standartų.  Vietiniai įstatymai reikalauja, kad vienam gyventojui tektų bent 4 kvadratiniai metrai gyvenamosios vietos, tačiau bunkeriuose šių reikalavimų nepaisoma.

Video reportažas apie gyvenimą bunkeryje

Vienoje A.Faccilongo fotografijų matyti 4 metų berniukas Jing Jing, kuris kartu su savo močiute, tėčiu ir jaunesniuoju broliu gyvena kambaryje, kuriame vos telpa lova. Jų namai yra šalia didesnės patalpos, kurioje statomi motociklai. Anot fotografo, tai viena vargingiausių vietų, kuriose jam teko pabuvoti.

2010 metais dėl saugumo sumetimų Pekino valdžia uždraudė žmonėms gyventi šiuose požeminiuose bunkeriuose, tačiau gyventojų iškraustymas iš bunkerių kol kas vyksta nesėkmingai. Pagrindinė to priežastis – bunkerių gyventojai neturi kur daugiau gyventi. 

Per paskutinius kelis dešimtmečius nekilnojamojo turto kainos Pekine pakilo į neregėtas aukštumas. Vidutiniškai, vienas kvadratinis metras gyvenamojo ploto kainuoja 5820 dolerių, Pekinas užima trečią vietą pasaulyje brangiausių gyventi miestų sąraše.

Nepaisant to, milijonai žmonių iš provincijos keliasi gyventi į didžiuosius Kinijos miestus. Taigi dėl itin brangaus pragyvenimo bunkeriai yra vienintelė išeitis migruojantiems darbuotojams.

A.Faccilongo sako, kad nedidelę patalpą bunkeryje galima išsinuomoti už 40 dolerių per mėnesį, o išsinuomoti bendrabučio stiliaus patalpą galima vos už 20 dolerių per mėnesį.  Dauguma gyventojų teisinasi, kad jie yra jauni ir tai jiems tėra pereinamasis laikotarpis, kol jie galės sau leisti nuomoti padorų butą.

Šaltinis: Nationalgeographic.com.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(35)
(3)
(32)

Komentarai ()