Žaislai gali būti nesaugūs dėl jų gamybai panaudotų netinkamų medžiagų, dėl netinkamos konstrukcijos ar naudojimo. Taip portalui LRT.lt sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Kasmet 28 Europos Sąjungos šalyse apie 52 tūkst. 0–14 metų amžiaus vaikų dėl žaislų patiria sužalojimus ir jiems prireikia medikų pagalbos.

Didžiausia nesaugių gaminių grėsmė – užspringimas ir reakcija į chemines medžiagas.

„Žaislai gali būti nesaugūs dėl jų gamybai panaudotų netinkamų medžiagų, dėl netinkamos konstrukcijos, naudojimo, taip pat vyresnio amžiaus vaikams perkami žaislai gali būti pavojingi jaunesniems jų broliams ir seserims.

Dažnai reikalavimų neatitinka pigūs plastikiniai žaislai, o nustatomi žaislų saugos pažeidimai, susiję su žaislų mechaninių savybių neatitikimu, pavyzdžiui, žaislo detalė nesunkiai atsiskiria ir vaikui kyla pavojus susižeisti ar užspringti“, – tikina VVTAT.

Žaislai pavojų sukelia ir vaikams, ir suaugusiems

Jungtinėje Karalystėje apie 4 tūkst. netyčinių sužalojimų sukelia žaislų dėžės, panašus skaičius vaikų iki 3 metų užspringsta automobilių, lėktuvų, traukinių modeliukų detalėmis. Pasak Lietuvos vartotojų instituto, žaislai sukelia ir kitus pavojus – susižaloti užmynus ant jų gali tiek suaugę, tiek vaikai.

Anot VVTAT, prieš perkant žaislus, dėmesį atkreipti reikėtų į keletą dalykų: „Žaislai turi būti pažymėti „CE“ ženklu ir atitikti Žaislų saugos direktyvą. Jos tikslas – sumažinti su žaislais susijusių traumų riziką.“

Be to, reikia parinkti žaislus pagal vaikų amžių – pasitaiko atvejų, kai suaugę perką gaminį, nepažiūrėję, kas parašyta ant pakuotės.

„Įspėjamasis ženklas, kad žaislas nerekomenduojamas vaikams iki 36 mėnesių amžiaus, yra itin svarbus, nes nurodo, kad žaislas turi tokių detalių, kuriomis vaikas gali užspringti“, – portalui LRT.lt teigia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

„Svarbu pažymėti, kad perkant prekes turgavietėse, vartotojas turėtų reikalauti pirkimo dokumento, nes tik jį turėdamas galės kelti reikalavimus pardavėjui dėl prekės kokybės ar saugos“, – primena VVTAT.

Be to, svarbu nepamiršti, kad žaislas turi atitikti vaiko svorį, nebūti padengtas cheminėmis medžiagomis.

Nuolat tikrinti žaislus taip pat svarbu

Pasak Lietuvos vartotojų instituto, būtina tikrinti žaislus, su kuriais žaidžia vaikas – peržiūrėti paviršių, kartais gali tekti ir priveržti varžtelius, kad neiškristų baterijos ar detalės.

Raginama mokyti mažuosius tvarkingai sudėti žaislus į lentynas ar į žaislų dėžes. Be to, žaisliniais šoviniais šaudantys ar kiti triukšmą keliantys ginklai neturėtų būti naudojami arti ausų – ir geriau lauke. Degius žaislus siūloma laikyti toliau nuo viryklių, židinių, šildytuvų ir kitų šilumos šaltinių.

Lietuvos vartotojų institutas išskiria ir keletą specifiškai pavojingų žaislų: raketos, strėlės, smiginio strėlytės ir kiti panašūs svaidomi gaminiai gali kelti pavojų akims ar kitoms kūno vietoms. Jei vaikas žaidžia smiginį, geriausia, kad galai būtų paminkštinti ar kitaip apsaugoti. 

Kaip pavojingi traktuojami balionai, stiklo rutuliukai ir daugelis kitų smulkių daiktų, nuo kurių vaikas uždustų. Kūdikių žaislai, tokie kaip barškučiai, cypiantys žaislai ir kramtukai turi būti pakankamai dideli, kad vaikas negalėtų jų apžioti ir šie neįstrigtų gerklėje.

„Pavojų taip pat gali kelti žaislai iš polivinilchlorido su plastifikatoriais. Minkštos lėlės, „cypsiukai“, kamuoliai, plaukmenys paprastai gaminami iš polivinilchlorido (PVC), kad šie žaislai būtų minkšti ir lankstūs, jų gamybai dažniausiai naudojami ftalatai, kurių per didelis kiekis gaminiuose gali sukelti vėžines ligas, pažeisti kepenis, inkstus, trikdyti medžiagų apykaitą, silpninti imuninę sistemą, sukelti astmą. Todėl leidžiamas ftalatų kiekis žaisluose yra griežtai reglamentuotas“, – tikina VVTAT.

Be to, ne mažiau pavojingi ir elektriniai žaislai. Netinkamai surinktas, prijungtas prie elektros tinklo gaminys gali sužaloti vaiką. Elektriniai žaislai su šylančiomis dalimis rekomenduojami tik vaikams, vyresniems nei 8 metų amžiaus.

„Jei įsigytas žaislas yra nesaugus, vartotojas apie tai turėtų informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nurodant kur, kada ir koks žaislas įsigytas, kokie pavojai pastebėti bei pageidautina pridėti žaislo, pakuotės ir ženklinimo nuotraukas.

Nustačius, kad žaislas nesaugus verslininkas įpareigojamas nedelsiant sustabdyti nesaugių produktų teikimą į rinką, pašalinti šiuos produktus iš rinkos, įspėti vartotojus bei susigrąžinti iš vartotojų nesaugius produktus“, – primena VVTAT.

Patarimai tiems, kurie perka žaislus:

• Apžiūrėkite, ar žaislas paženklintas. Įsitikinkite, ar sudėtingas žaislas turi naudojimo instrukciją.
• Įsitikinkite, ar žaislas, jo konstrukcijos, neturi aštrių briaunų, smaigalių, ar tarp judančių detalių nėra tokio dydžio tarpų, kur galėtų įstrigti pirštas.
• Stenkitės pirkti natūralesnių medžiagų žaislus (nedažytas ar lakuotas medis, linas, šilkas). Jeigu jaučiamas nemalonus plastmasės ar kitoks stiprus kvapas, tokio žaislo geriau nepirkti.
• Įvertinkite, ar triratukas, automobiliukas ar kitas žaislas, kuris turi išlaikyti vaiko svorį, yra pakankamai tvirtas ir stabilus.
• Žaisliniai šaunamieji ginklai su 6 mm skersmens šratais ir kitokiais svaidiniais gali būti pavojingi. Iškyla didžiulė rizika susižeisti akis ir veidą net atšokusiu nuo taikinio šratu. Dažnai jie paženklinti nuoroda vaikams nuo 14 metų, todėl nepatariama jų pirkti mažiesiems.
• Timpos pavojingos netgi tada, kai šaudymui pridėti minkšti svaidiniai. Vaikas visada gali panaudoti kitą svaidinį.
• Burniniai žaislai (švilpukai, dūdelių antgaliai) kelia užspringimo pavojų ir vyresniems nei 3 metų amžiaus vaikams.
• Žaislo, skirto vaikams iki 3 metų, konstrukcijoje neturi būti lengvai nuplėšiamų smulkių detalių. 
• Žaislo korpusas turi būti pakankamai tvirtas, kad nesudužtų jį numetus ar ant jo užlipus. 
• Tempiamų žaislų virvelės gale neturi būti detalės galinčios padėti virvelei sudaryti kilpą, nes tai kelia pasismaugimo pavojų.
• Medinukai turėtų būti glotniais paviršiais, be šerpetų.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Viktorija Juškauskaitė

Komentarai ()