Kaip įvyko mažas Kalėdinis stebuklas: pirmas ir paskutinis kartas per karą, kai mirtini priešai sveikino vieni kitus, keitėsi dovanomis ir net nusifotografavo ()
Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918) buvo kruvinas, suteikęs daug sielvarto ir sugriovęs ne vieną milijoną gyvenimų visame pasaulyje. Tačiau tarp tragedijų yra pasakojimas apie Kalėdų paliaubas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kitaip nei įprasta manyti, originalūs šaltiniai rodo, kad Kalėdų paliaubos nebuvo itin didelio masto įvykis. Neoficialiame ugnies nutraukime dalyvavo nedaug kareivių, nors popiežius Kalėdų metui bandė ir bandė įvesti „Dievo paliaubas“. Kadangi pasiūlymas buvo atmestas – gruodį, įskaitant ir pačias Kalėdas – mūšiuose vis dėlto dalyvavo šimtai kareivių.
Bet grįžkime prie Kalėdų paliaubų (angl. Christmas truce). Sakoma, kad viskas prasidėjo nuo to, jog Vokietijos kareiviai tranšėjose turėjo mažų kalėdinių eglučių ir žvakučių, kurias jie išstatė lauke, siekdami sustiprinti šventišką atmosferą. Su Kalėdų paliaubomis labiausiai siejama giesmė „Tyli naktis“ – vokiečių kariai sugiedojo ją pirmą, į ką britų kareiviai atsakė „The First Noel“. Galiausiai, visi kareiviai drauge užtraukė „O Come All Ye Faithful“. Be kareivių balsų buvo ir kitų instrumentų – yra pranešimų apie dūdų garsus, sklindančius iš vokiečių tranšėjų.
Vėliau kariai išlipo iš tranšėjų ir angliškai šaukdami „džiaugsmingų Kalėdų!“ patraukė į niekieno žemę. Britų kareiviai iš pradžių pamanė, kad taip jie viliojami į spąstus. Vis dėlto pamatę, kad priešai neginkluoti, britai žengė link vokiečių ir pradėjo priešininkams linkėti „džiaugsmingų Kalėdų“ jų gimtąja kalba.
Daugeliui kareivių jų šeimos ir draugai buvo atsiuntę paketų ir geros valios dovanų – kad galėtų jomis apsikeisti tarpusavyje. Cigaretės ir slyvų pudingas buvo tik kelios iš tokių dovanų. Laikinos taikos metu kareiviai apsikeitė dovanomis ir nusifotografavo.
Priešingai populiariai legendai, labai abejojama, kad kareiviai būtų žaidę futbolą. Vis dėlto, kai kurie šaltiniai rašo, kad britų kareivių pradėtas rungtynes vokiečiai laimėjo rezultatu 3:2 – bet pasak istorikų, įtikimų įrodymų, kad tą vakarą išvis vyko kas nors, susijusio su futbolu, nėra.
Šis atokvėpis nebuvo vien geras laiko praleidimas. Išlipę iš tranšėjų, kai kurie kareiviai šį laiką panaudojo žuvusių draugų kūnų pargabenimui iš niekieno zonos.
Nors kareiviai vienas kitam tą dieną tapo draugiški, į priešininkų tranšėjas eiti jiems nebuvo leista – taip būtų atskleista slapta informacija: tarkime, kiek ginklų ar amunicijos kas turi ir kur ji išdėstyta.
Kai kuriems kareiviams buvo įsakyta atnaujinti kovą gruodžio 26-osios vidurnaktį – tuo tarpu kiti paliaubas tęsė iki Naujųjų Metų.
Armijų generolams Kalėdų paliaubos nepatiko – tad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai toks dalykas nutiko karo metu. Įvykis taip pat tapo vienomis iš paskutinių Pirmojo pasaulinio karo mažų paliaubų.
