Ar vertėtų atsisakyti rašymo ranka?

va čia teisingai lape sako, kaip reiktų spręst matematikos uždavinius su kompu? rašyt trupmenas, šaknis integralus, kvadratus? šiuo atveju su ranka žymiai greičiau būtų. arba išeini iš namų, rakini duris, ir prisiminei jog reikia kažką brūkštelt namiškiams kokį raštelį palikt, tai nerašysi juk e-mailo, gali rašyt sms, bet jei sąskaitos nepasipildei?

Puikus straipsnis. Na, nesinori visko prognozuot tiksliai, bet visgi manau, jog kažkuriuo momentu išnyks ranka rašomas raštas. Tiesiog per dideli kaštai (popieriaus, rašymo priemonių gaminimo įmonės, celiuliozės reikalingumas), kad tai nepasikeistų. O skaitytojams, manau, reiktų būti atlaidesniems. Klaidų beveik nebūna tik iš kitų šaltinių nukopijuotoms naujienoms, o čia — pačios redakcijos sukurtas straipsnis ir dar ne iš keturių pastraipų. Tikrais sveikintinas žingsis, kad padaugėjo originalių straipsnių, taip ir toliau Manau, kad nereiks nė 20 metų, kai jau galės kiekvienas turėt mintis skaitantį įrenginį. Tai tokių problemų kaip lėtumas rašant formules, nebus. Tik spėk mąstyt.

o aš manau, kad tas mintis skaitantis įrenginys yra visiškas 'nonsensas'

, ar neišeitų šios temos sukergti su http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... hp?p=93466 ?

Ne raštas neišnyks.Pritariu rwc. Jis keisis, bet neišnyks ilgai. Gal kada nors, kažkas bus išrasta, kas tai galėtų pilnai pakeisti su dideliu naudos koficientu. Bet nieko nesugalvoju.

Na artimiausius 300-400 metu tai tikrai nemanau kad reiktu rastoatsisakyt. o Jei koks nors iskrypelis nori panaikint rasta tai tegu savo vaikus isleidzia i tokia kur nereikia nei skaityt savo akim nei rasyt sava ranka ir tegu paziuri kas gausis is jo vaiku ir jei jie bus uz bezdzione protingesni tada as jy pasveikinciau.. Tai nebent tolimos ateities ambicija

Kiesza skaitymas lieka, rasymas lieka kompiuterinis. Gosh skaitykit ir isigilinkit. Seip nemanau, kad galutinai isnyks, bet ranka rasytas rastas tikrai bus naudojamas vis maziau ir maziau. Nes net ir neivaldes 10 pirstu technikos spausdinu greiciau, nei rasau ranka. Buna paskaitu, kur daug konspektuotis reikia, tai tik su kompu ir spejau. Bandziau ranka speti - be sansu. Plius pvz mano mintys buna pakankamai padrikos ir greitai vystosi, su kompu speju jas isreiksti, ranka rasyti jau nespeju ir dali minciu "pametu". O del to kaip atrodo rastas, nu tai mano rastas tikrai tragiskas, nors gan gerai iskaitomas. Jeigu norit pasakyt, kad zemas intelektas mano, nu tai nzn nzn Nesu genijus, bet auksciau vidutinio be didesniu pastangu traukiu.

Keista, kaip galima mokėti tik skaityti. Juk matai, kaip radiė atrodo ir ją nupieši. Gal ten visokių gramatikos taisyklių nežinos, bet nupiešti raidę, o iš raidžių sujungti žodį juk nereikalauja pastangų, jei žinai kaip tos raidės atrodo. Kita tema, tai kai išsitobulina žmonės, jog "rankos juda pačios". Perskaitęs šį straipsnį supratau, kad aš nemoku rašyti ranka Kai man prireikia ką nors užrašyti ranka (O tai būna labai labai retai), tai susikoncentruoju ir kiekvieną raidę atskirai paišau. Tuo tarpu su klaviatūra rašau nežiūrėdamas į ją. Šimta kartų greičiau užrašyti tekstą klaviatūra, nei ranka. Nekalbant apie įskaitomumą. Aš ir tos nuomuonės, kad rašymas ranka greitai nunyks. Jau dabar man gyvenime ranka prireikia rašyti labai labai retai. (ir 80% visų mano rašymų ranka tai būna vardas pavardė ir parašas prie kokių nors sutarčių)

Dvi istorijos apie greitį ir įskaitomumą Kažkada irgi maniau, kad nebemoku rašyti. Pasirašyti banke (nebūtinai vardas+pavardė+parašas), sukeldavo problemų. Parašas degradavo iki kelių vingių, ir tų pačių skirtingų. Kol nepradėjau parke ant suoliuko spręsti kalbos kursų užduočių - per gerą valandą pradėjau rašyti greitai (apie 20 ž./min.) ir kaligrafiškai - greičiau nei smegenys sugalvodavo kiekvieną formą (vadinasi, dar prastai kalbėjau, o ir gramatikai/rašybai dėmesio skyriau daugiau nei kalbėdamas buityje). Vadinasi, praktikos reikalas. Kitas. Dar anksčiau, testavau vieną tokią eksperimentinę sistemą, panašią kaip įsivaizduoju ateities rašymo/stenografijos įrenginius. Žodžiu, yra tablet pc klonas (toks plokščias plonas A4 jautrus ekranas) su prijungta standartine qwerty klaviatūra. Softas - kažkas panašaus į sukergtą OCR (atpažinti štrichams), DI, analizuojantis tekstus ir štrichus (kuris automatiškai apsimoko ir kaupia frazių masyvą ir sąryšius), ir kažkas panašaus į kinietiškų hieroglifų įvedimo sistemą, kur gyvai pasirodo meniu su pasiūlymais, ir "laisva" ranka spaudydamas mygtukus pasirenki iš pasiūlymų. Kokiai prezentacijai ar SMS'ams, aišku, sistema naudos daug neduoda. Bet sukurpti ilgesnį tekstą labai greita, kur kas greičiau nei standartine QWERTY (kurios naudojimo efektyvumu labai nesigiriu). Fainiausia dalis buvo, kai pamačiau, kokius "simbolius" išties vedžiau - pasirodo, dauguma raidžių buvo vieno štricho, arba net ištisi junginiai susiliedavo į sunkiai žmogui atskiriamas kilpeles. Ilgainiui net kairės rankos pagalbą su žodžių pasirinkimu pradėjau naudoti labai retai - daugiausia backspace ir retoms žodžių formoms. Kitas įdomumas - kai paimi tikrą popieriaus lapą arba kito žmogaus ištreniruotą DB ;] Ranka bėga pati, aplenkdama mintį, o rezultatai, aišku, tragiški. Gaila, kad smartphonui to neišeina pritaikyt dėl dydžio ir galingumo - tikrai naudočiau. Vienas trūkumas (kaip ir kitų sistemų) - kad ekrane negali "paskleisti lapų". Bet iš principo, manau kad ateity bus būtent tokios sistemos, taigi raštas ranka neišnyks.

Na, aš nepasakiau, jog raštas visiškai išnyks, tiesiog keisis jo rinkimo būdai. Kaip išsiaiškinome tavo duotos nuorodos temoje, norint išmokti greitąjį skaitymą, reikia išmokti nesistengti tarti to, ką skaitai. Tad ir mintimis rašysime viską, ką norėtume tarti. Apskritai, manau, minčių skaitymo įrenginiai bus plačiai paplitę, daugiau negu mobilieji, dėl: 1) Tyrimai. Suprasti, kas dedasi mūsų smegenyse duotų naudos tiek mokslininkams, tiek plačiajai visuomenei. Jeigu aparatas sugeba skaityti mintis, tai galėtų būti skirtas stebėti ir kitas smegenų dalis. 2) Žaidimai. Kad ir kaip bebūtų, virtualieji žaidimai vis daugiau užima žmonių laiko, kas turėtų tik tęstis. Čia jau neišsemiamos galimybes tokį aparatą panaudoti. 3) Bendravimas ir daiktų valdymas. Pakeis mobiliuosius telefonus ir leis geriau valdyti aplinką. Jeigu mintis būtų perduodamos, tai nebūtų sunku ir jas patalpinti į atitinkamą laikmeną, taip kad tuo pačiu dingtų ir formulių/dėsnių ir kitų sudėtingų dalykų suvokimo greitumo būtinybė. Kalbant apie meną, tai jis nelabai paklūsta laikmečiui. Čia nieko neprognozuosiu

Raštas atgis(o iki tol numirti tikrai nespės) kai bus pakankamai gerai išvystytas ranka rašyto rašto atpažinimas kompiuteriuose, telefonuose ir panašiuose įrenginiuose su lietimui jautriais ekranais. Aišku lygiagrečiai vystomas ir balso komandų atpažinimas, bet jis ne visur tinkamas, tarkim pamokoje mokiniai atlieka individualias užduotis, ar šiaip informacijos įvedimas viešoje vietoje. Dėl to, kad dings raštas manau nereikia jaudintis, na nebent išpopuliarės smegenų implantai, kurių pagalba bus galima perteikti informaciją...

Visapusiškas straipsnis, taip neradikalaus futurizmo forma aptartos galimybės. Neiššaukia agresyvios skaitančiojo reakcijos, nors aptariami jautrūs visuomenei dalykai ... Gražiai susietas raštas su technologijos sąvoka, neuro mokslų temos paliestos. Labai sveikinu, daugiau tokių

O tu neatsimeni, kaip mokeisi rašyti mokykloje pirmose klasėse, mokytojai po raidę piešė ant lentos ir aiškino nuo kur pradėti ir t.t. kad ir pvz. paimk ir užrašyk tą patį ne su ta ranka, su kuria rašai ir pamatysi, kad rašyti irgi reikia išmokti.

Gal teko skaityt straipsni ne taip seniai, kur buvo rasoma, kaip mazameciai vaikai praleidziantys labai daug laiko prie televizoriaus, neismoksta kalbet. Kai skaitai, tai akim perbegi teksta ir pasiimi esme, tik beda tame, kad jei pakliuva tame sakinyje koks nezinomas zodis, tai smegenys jo visiskai nefksuoja, jeigu tai nera kokia kritine sakinio dalis. O jei ta sakini tektu pakartot, tai greiciausia nesugebetum. Dar kodel ziureti, kaip raso ir paciam rasyti yra visiskai skirtingi dalykai todel, kad ziurint tau tereikia atpazint raides, perskaityt sakini ir suprast minti, o rasant reikia sugalvot minti, suformuot sakini, kiekviena zodi isreikst raidemis ir tik po to jau gali tai uzrasyt. Praktiskai atvirksciai viska daryt Kazkas rase protingai, kad ranka rasant ismokstame formuot sakinius, kad paskui kuo maziau taisyt reiktu. Zinoma velesniam amziuj, kai viska sita ismoksti ir reikia informacija susirinkt greiciau nei ranka sugeba, tai be abejo klavia tura nepamainomas dalykas. Aisku ir cia reikia skirti nemazai laiko ugdyti igudziui, kad pradetu veikt automatinis rezimas smegenyse ir pirstai patys surinktu raidziu seka negalvojant, kur koki klavisa spaust.

Manau čia labai tiktų analogija į kariuomenės apmokymus. Kariuomenėje apmoko ne tik kaip šaudyti, važinėti tanku ir kviesti artileriją. Kaip vieną iš pagrindų moko kautis be ginklo arba su peiliu. Reikia pridurti, kad su šautuvu daug patogiau kare, o jeigu dar mokėsi ir tanku naudotis, tai iš jo išlipsi tik nebent pavalgyti. Tačiau vis tiek moko kautynių peiliu. Kodėl? Didelė tikimybė, kad kareivis to net niekada nepanaudos. Tačiau vis tiek tankas gali sugesti, tada reikės pėstute eiti su šautuvu rankoje, o galiausiai ir kulkos gali baigtis. Tada dėkosi instruktoriams, kad išmokė kaip su peiliu kariauti. Net jeigu taip niekada ir neatsitiks apmokymas paprasčiausiu šaltuoju ginklu padeda pasiruošti psichologiškai. Ko šautuvas ir tankas nelabai padeda. Jeigu pakeisim peilį į rašymą ranka, šautuvą į klaviatūra, o tanką į mintis skaitantį aparatą viskas labai gražiai matosi . Pirmiau reikia išmokti rašyti ranka, o tik po to gali naudotis visokiais triukais pagreitinančiais darbą. Rašymas ranka padeda tuos pagrindus, kaip turi dėstyti savo mintis. Tai grynai mokymosi instrumentas, nors retais atvėjais ir gali turėti praktinę vertę. Aš bent asmeniškai neįsivaizduoju matematikos ar fizikos be lentos ir sąsiuvinio. Lygčių išvedinėjimas yra tarsi minties rutuliojimas. Kai viskas nuosekliai vyksta, labai nesunku viską suprasti ir įsiminti. Kai pavyzdžiui tą patį perskaitai knygoje, kur yra viskas jau atspausdinta, daug sunkiau tampa viską suprasti.

Atsimenu, kad buvau išmokęs rašyti prieš pirmą klasę. Tačiau ne rašytinio rašto, o spausdintinio, kaip knygose. Kaip ir minėjau - žiūrėdavau į spausdintines raides ir jas kopijuodavau ant lapo Dėl to pamenu ir iškilo problemų, kad man tos rašytinės raidės pasirodė kažkokios neįskaitomos keverzonės ir vistiek rašydavau viską spausdintinėm raidėm, už ką pykdavo mokytojai Matyt kiekvienam žmogui vis kitaip. Kadangi aš ir šiaip prie dailės labai linkęs, galbūt smegenys kitaip tą raštą suvokia

Raštas neišnyks tikrai, pagalvokit palyginus dar neseniai atsirado galbūt atsiras koks "protingas" popierius, kuris galės nutrinti kas užrašyta ar pan. , bet iki visiško rašto pakeitimo .. galbūt kokių 3240 metų ateities megapolyje

isbuks kartos jei bus atsisakyta rasymo ranka.... ir dar galetu prideti papildomai mokintis kaligrafijos, tada bent zmones moketu iskaitomai rasyt...

Pats raštas išnyks nebent jei išnyks kalba, nematau kitokios priežasties jam išnykti, juk tai turbūt idealiausias būdas perteikti mintis esant atstumui. Tačiau būdai kaip mes rašysim gali keistis ir manau realiausias būdas, kad klaviatūrą keis mintis skaitantis įrenginys. Idealiausiu atvėju toks įrenginys bus ne išorinis, bet vidinis, prijungtas prie neuronu pluošto. Toks įrenginys neskaitytu visų tavo minčių ar įsivaizduojamų dalyku, taip kaip ir burna nekalba visko ką tu įsivaizduoji, ji kalba tik tai ką tu nori pasakyti.