Atsistojęs vyras pradėjo groti Vašingtono metro stotyje. Buvo šaltas sausio rytas.

Jis grojo 6-is Bacho kūrinius, apytikriai 45 minutes. Kadangi buvo piko valanda, apskaičiuota, jog pro šalį praėjo tūkstančiai žmonių, dauguma iš jų į darbą.

Tik praėjus trims minutėms vidutinio amžiaus vyras pastebėjo grojantį smuikininką. Jis sulėtino tempą ir sustojo kelioms sekundėms, bet greitai nuskubėjo savo keliais.

Po minutės smuikininkas gavo pirmąjį vieno dolerio banknotą. Jį įmetė nė nesustojusi moteris. Po kelių minučių praeivis atsirėmė į sieną, kad paklausytų smuikininko. Bet vyriškis pažiūrėjo į laikrodį ir nuskubėjo savo reikalais. Aiškiai vėlavo į darbą.

Tas, kuris atkreipė didžiausią dėmesį, buvo 3 metų vaikas. Jis įsistebeilijo į muzikantą ir stovėjo tol, kol mama grubiai jį patempė už rankos ir jis atsukęs galvą buvo priverstas eiti su mama. Tai pasikartojo net su keliais vaikais – visi tėvai privertė juos nueiti šalin.

Per 45 minutes kol muzikantas grojo tik apytiksliai 6 žmonės trumpam buvo sustoję „valandėlei". Apytiksliai 20 žmonių įmetė pinigus į smuiko dėklą. Per 45 minutes muzikantas surinko 32$.

Kai jis baigė groti ir aplinkui tapo tylu, praktiškai niekas to nepastebėjo - atlikėjo klausėsi tik 3-4 praeiviai, iš kurių viena moteriškė padėkojo atlikėjui už nuostabią muziką - tai turbūt buvo vienintelė klausytoja, suvokusi neeilinį įvykį ir nenuskubėjusi savais keliais. Daugiau niekas nesusigaudė, kad čia pat grojo vienas iš garsiausių pasulyje smuikininkų Joshua Bell.

Smuiku, kurio vertė 3,5 mln.$, jis grojo vienus iš gražiausių kūrinių kada nors parašytų smuikui. Juolab jie nežinojo, kad dvi dienas iki šio grojimo metro stotyje, į Joshua Bell koncertą Bostono Teatre buvo parduota bilietų už 100 000$.

Tai tikra istorija. Joshua Bell incognito grojimą metro organizavo „Washington post" kaip socialinį tyrimą apie žmonių suvokimą, skonį ir prioritetus. Tyrimo tikslas buvo: banalioje aplinkoje, netinkamą valandą ar mes suprasime grožį, ar atpažinsime talentą netikėtame kontekste? Jei mes nerandame laiko, kad sustotume ir išgirstume vieno iš garsiausių pasaulyje muzikų, grojančių vieną iš gražiausių kada nors parašytų kūrinių, kiek daug gerų dalykų mes pražiopsome savame gyvenime?

Šis eksperimentas buvo nufilmuotas:

Ir ko tada mes veržiamės į koncertų sales? Siekdami surasti meną ar tiesiog pasiduodami "masėms" - jeigu visi mano, kad tai geras koncertas, nueisiu ir aš? Nors iš tikro, dauguma turbūt nė neatskirtų pasaulinio garso virtuozo nuo paprasto smuikininko, jeigu šalia nekabėtų afišos ir koncertas vyktų metro stotyje...

Na ir pabaigai tikro Joshua Bell koncerto ištrauka:

Parengta pagal Vilniaus Vedinės kultūros centro publikaciją

Komentarai (33)