10 neiššifruotų pasaulio kodų

Na kad kalbu i6ifruot negali tai čia dėl to kalti duomenų trukumas. O tie dirbtiniai kodai juos galima taip užšifruot kad niekad neatšifruosi jai nežinosi kokio raktažodžio ar dar ko

Na joa, pritariu sabotan, galiu sukurti toky srifta kad neissifruosit nei jus koky 1000 metu nei as pats Bet niekas nepublikuos jo jei nepasakysiu kad cia lobiu zemelapis ar panasiai DD Ir tai kazin ar kam butu idomu...

Idomu ar tokius paprastus sriftus kaip pvz pakeist raides i kurias nors kitas per kazkiek nutolusias abeceleje nuo tikrosios, tarkim pirma raide nutolus per N i kaire, antra per N i desine ir t.t. lengva issifruot?

pats prasčiausias šifravimo būdas. man rodos net būna kryžiažodžių žurnaluose tokių užduočių.

Eikit jus koduotojai.. Vokieciu Enigma per WW2 issifravo, cia ,matai, jusu juokingu koduku neissifruotu.

Tas 10, paskutinis sarase, atrodo is pirmo zvilgsnio paprastas, bet cia galima izvelgti samokslo teoriju, tokiu kaip - gal sis zmogus ne is sio pasaulio, gal is praeities, ateities ir pan Cia tik mintys, ne daugiau, nieko neteigiu.

enigma nulauze del to kad gavo kodavimo aprata is vokieciu

Iš dalies taip. Bet dar prieš gaunant Enigmas į savo rankas, britai jau turėjo įdarbinę kelis lenkų specialistus kurie dar karo pradžioje dalinai buvo "perkandę" Enigmos šifrą.

. Tokiu būdu, reikia lygiagrečiai dešifruoti ir raktą, ir tekstą, o raktą visada gali parinkti tokį, kad atitiktų kokį nori originalų tekstą - su sąlyga, kad Random() funkcija neturi analitinių dėsningumų.

ir dar galima tą patį užšifruot du, tris kartus, tad jokių šansų nelieka nulaužt.

Ogi kad nėra prasmės. Kriptografijos algoritmas, jei neturi spragų, šifruoja iš pirmo karto taip pat gerai, kaip n. Tai, ką iš esmės siūlai - paimti n kartų ilgesnį raktą. Vernamo (OTP) šifro atveju, tai neturi prasmės, nebent rakto dalis padarytum tarpusavyje neprieinamas (skirtingi asmenys, žinantys raktų dalis, keli faktoriai kaip "ką turi"-PIN kortelė, "ką žinai"-slaptažodis, "kas esi"-rainelės kodas). Tačiau čia jau atskira šaka, su kriptogramų saugumu turinti mažai bendro. Dešifruojant laikoma, kad yra vienas raktas, kuris arba nulaužiamas pilnai, arba nenulaužiamas. Šiuo atveju, raktas būtų ne viena BJ dienoraščio dalis, bet tokio paties ilgio trijų dalių kombinacija - taigi, raktas tokio paties ilgio.

bet įsivaizduok, jeigu priešas sužino raktą, tada dešifruoja labai lengvai, o jeigu užšifruota žinutė trims skirtingais raktais, priešui reikės sužinoti juos visus, jeigu norės perskaityt.

, dabar įsivaizduok: a) priešas sužino visus tris raktus; b) priešas sužino trečdalį vieno rakto. Esmė, kad kriptografijoje niekad nesakoma "trys raktai", kai kalbama apie simetrinius šifrus. Raktu vadinama pilna kombinacija, kurios reikia šifravimui. Jei tuo pačiu raktu užšifruosi triskart - nieko papildomai neapsaugosi (nebent algoritmas kalba būtent tokį šifravimą, kadangi dalinis gali būti nesaugus). Jei užšifruosi triskart skirtingais raktais - faktiškai, būsi užšifravęs vieną kartą triskart ilgesniu (ir greičiausiai neefektyviai). Vernamo kodas - idealus. Iš to plaukia, kad raktas maksimaliai saugus, kai jo ilgis sutampa su šifruoto teksto ilgiu. Labiau ilginti nėra prasmės, kadangi tuomet įmanoma rasti teisingą teksto ilgio raktą. Tik tiek, kad jis galbūt neturi prasmės. BJ dienoraščio ilgio raidžių kratinį rasti galbūt sunkiau nei aptikti, kad turint tris tomus apskaičiuojamas raktas.

Septintam man asocijuojasi kažkas su laikrodžiu, apskritimu ar kažkuo kas turi 360 laipsnių, nes kiekvienas simbolis turi vieną bendrą bruožą, jis sukasi aplink savo ašį 360 laipsnių. 10 geras

Gal 7 - natos?

As irgi taip pagalvojau kai tik perskaiciau kad jis kompozitorius. Gal yra kazkokia sasaja su garsais ir ju zymejimu raidem.

Igyvendinus kvantine kriptografija, nebeliks jokiu galimybiu desifruoti, cia buvo straipsniukas toks

Tas paskutinis tai tikriausiai gerai atlikto zvalgybos agentu darbo pavyzdys. Zmogus tikriausiai buvo sovietu slaptasis agentas snipinejes slapta raketu paleidimo ir zvalgybos baze australijoj esancia.

signalo perėmimo.

Kodėl sakai trečdalį rakto, sakyk vieną iš trijų raktų. Aš sutinku, kad teoriškai neįmanoma nulaužti užšifruotą tekstą žinutės ilgio raktu nežinant pačio rakto. Tačiau visada egzistuoja "žmogiškas faktorius". Skaitei Ž.Verno "Matiją Šandorą"? Pagavo pašto karvelį, kuris nešė šifruotą žinutę, jos perskaityt aišku neįmanoma. Tačiau žinutę persikopijavus ir paleidus karvelį skrist, galima pasekt, kur jis nutūps. Ir ką dabar turim? Turim žinutę, ir žinom, kur ji buvo siųsta, reiškia belieka įsilaužt į tą namą, apverst aukštyn kojom viską, surast raktą ir perskaityt. Taip ir buvo, įsidarbino "sąskaitininku" tuose namuose ir radus progą išvertė stalčius ir rado šifro kodą. Ir jeigu nebūtų buvę daugiau apsaugų, žinutė būtų buvusi perskaityta. Tačiau prieš užšifruojant, visas tekstas buvo perrašomas atvirkščiai, ir būtent šita "dviguba apsauga" dar davė šiek tiek laiko, kol nusikaltėliai pagaliau subegėjo perskaityt, kas ten parašyta. Kriptografijos saugumas dažnai neturi nieko bendro su "žmogiškuoju faktorium" o čia ir yra svarbiausia.