Antarktidos paslaptys: įšalusi „skraidanti lėkštė“, ežerai ir anga į požeminį pasaulį (20)
Keista anga aptikta Antarktidos kalnų regione ir gerai matyti iš palydovinių nuotraukų. Maža to, netoli mistinio urvo galima įžiūrėti objektą, labai panašų į apledėjusią „skraidančią lėkštę“. Tokių atradimų aptiko žinomas virtualus archeologas iš JAV Džozefas Skiperis (Joseph Skipper). Paprastai jis „kasinėja“ NASA ir kitų agentūrų Marso ar Mėnulio palydovinėse nuotraukose. Ir aptinka daug keistenybių, sunkiai telpančių į tradicinių sampratų rėmus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Yra žinoma, kad Antarktida itin domėjosi naciai. Jie į piečiausią planetos žemyną yra siuntę ne vieną ekspediciją. Viena populiari sąmokslo teorija skelbia, kad 1945 m. Adolfas Hitleris povandeniniu laivu slapta buvo išgabentas iš Vokietijos. Jis esą buvo nugabentas į Antarktidoje įkurtą slaptą karinę bazę. Šeštajame dešimtmetyje bazę neva aptiko britų ir amerikiečių kariai, o ji buvo sugriauta panaudojant atominius ginklus.
Kitoje hipotetinėje teorijoje minima, kad naciai Karalienės Mod Žemėje nužymėjo erdvius plotus ir juos pavadino Naująja Švabija. Kalbama, kad 1939 m. minėtoje pakrantėje vokiečiai aptiko stebinantį sausumos lopinėlį, kurio plotas siekė maždaug 40 kvadratinių kilometrų. Jame nebuvo ledo ir sniego, ten tvyrojo sąlyginai švelnus klimatas ir tyvuliavo daugybė neužšąlančių ežerų. Sausumos lopinėlis jį atradusio vokiečių lakūno garbei buvo pavadintas Širmacherio oaze. Vėliau ten buvo įrengta sovietų poliarinė stotis „Novolazarevskaja“.
Beje, kad pietinis mūsų planetos polius po amžinais ledynais slepia ne nykias dykumas, o labai turtingą ekosistemą, išraižytą upeliais, lygumomis ir ežerais, yra įsitikinę ir kai kurie Kolumbijos universiteto mokslininkai. Išnagrinėję NASA palydovų nuotraukas ir video medžiagą, kurioje matyti Pietinės planetos polius, jie praktiškai įsitikinę, jog po ledynais glaudžiasi daugybė ežerų, kuriuose dabar vyksta intensyvi mineralizacija. Be mikroorganizmų toks procesas apskritai nebūtų įmanomas arba jis vyktų nepalyginamai lėčiau.
Manoma, kad Trečiasis reichas Antarktida domėjosi turėdamas tikslų įrengti apsaugos bazes banginius medžiojančioms flotilėms. Tiesa, yra ir kur kas įdomesnių versijų, nors jas, dėl mistikos koncentracijų, net ir mokslinėmis-fantastinėmis pavadinti būtų sunku. Trumpai apie jas. Kalbama, neva ekspedicijos į Tibetą metu naciai sužinojo, kad Antarktidos gelmėse glūdi šis tas įdomaus. Kažkokios plačios, šiltos kiaurymės, angos. O jose – arba ateivių, arba kadaise Antarktidoje galbūt klestėjusios išsivysčiusios civilizacijos pėdsakai. Iškelta ir versija, jog Antarktida gali būti ne kas kita, o kadaise mistiškai pradingusi Atlantida. Prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią vokiečių povandeniniai laivai Antarktidą kaustančiuose ledynuose neva aptiko slaptą praėjimą, kuriuo praplaukę pateko į vidų – į minėtąsias kiaurymes. Toliau legendos nebesutampa. Vienoje versijoje tvirtinama, jog naciai po Antarktidos ledu pastatė ištisus miestus, kitoje – jog naciai susitarė su olų gyventojais ir apsigyveno laisvuose gyvenamuosiuose plotuose. Antarktinių mitų autoriai po ledu „kiša“ ir Liuftvafės (nacistinės Vokietijos oro pajėgų) deimantus - „skraidančias Trečiojo reicho lėkštes“, gandų apie kurias apstu knygose, filmuose, televizijos laidose ir internete. Esą visus šiuos skraidančius aparatus naciai taipogi paslėpė Antarktidos urvuose. Ten jų technologijos buvo ištobulintos ir naudojamos dar ir dabar. Visi skandalingieji NSO – ne kas kita, o tos pačios „antarktidinės nacių lėkštės“. Istorijas apie poliarinius ateivius ir poliarinius vokiečius vertinti rimtai lyg ir būtų sudėtinga. Tačiau kaip traktuoti Dž.Skiperio aptiktą angą, „lėkštę“ ir ežerus? Juk pro tą angą laisvai galėtų skraidyti NSO. Aptikta „lėkštė“, panašu, – tikra. Gal net iš kitos planetos. Tik atrodo šiek tiek apledėjusi – tarsi išlindusi iš sniego ir ledo – galbūt dėl globalinio atšilimo, galbūt atpustyta vėjų. O nukaldino ją, ko gero, tie vaikinai, kurie gyveno ir galbūt tebegyvena šiltose Antarktidos įsčiose. O ežerai? Juk jie – kaip tik liudijimas, jog tos paslaptingosios angos iš tiesų egzistuoja. Per tuos ežerus, ko gero, ir šildoma nacių regėtoji Širmacherio oazė. Ir ji ten, Antarktidoje, ko gero – ne vienintelė. Tad gal iš tiesų kaip tik ten 1945 m. neva buvo pristatytas ir gyvas fiureris A.Hitleris su žmona Eva Braun? Jo povandeninį laivą Antarktidon atlydėjo ištisa povandeninių laivų eskadrilė (aštuoni laivai) – „Fiurerio konvojus“. Ten, spėjama, A.Hitleris išgyveno iki 1971 m., o kai kuriais duomenimis – ir iki 1985-ųjų.Gražaus savaitgalio ir smagios balandžio 1-osios! :)