„Ateiviai nėra tokie, kaip mes manome...“ Kaip juos rasti ()
Ateivių gyvybė gali būti nepanaši į gyvybę Žemėje. Todėl norint rasti įrodymų apie jų egzistavimą reikia šiek tiek kūrybiškumo.
© Pxhere (atvira licencija) | https://pxhere.com/en/photo/1601715
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žinome tik vieną gyvybės vietą Visatoje – Žemėje. Bet kas, jei gyvybę būtų galima formuoti kitais būdais? Kaip ieškoti ateivių, jei nežinai, kaip jie gali atrodyti?
Manoma, kad labiausiai paplitusi nežemiškos gyvybės forma greičiausiai yra mikrobai, nes jie gali atsirasti lengviau nei dideli organizmai. Tačiau yra tikimybė, kad kažkur kosmose yra išsivysčiusi nežemiška civilizacija. Bet kuriuo atveju šios nežemiškos rūšys gali būti nepanašios į tai, ką mokslininkai žino apie gyvybės formas, rašo „Live Science“.
Nuo 1995 m., kai buvo atrasta pirmoji planeta už Saulės sistemos ribų, mokslininkai atrado daugiau nei 5000 planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Daugelis šių planetų yra mažos ir akmenuotos, kaip ir Žemė, ir yra jų žvaigždžių gyvenamojoje zonoje. Tai yra erdvės sritis šalia žvaigždės, kurioje sąlygos leidžia vandeniui egzistuoti planetoje skystu pavidalu ir tokiu būdu palaikyti gyvybę, kaip mes ją žinome. Didelė tikimybė, kad daugelyje planetų, kurios mums net nežinomos, yra tinkamos sąlygos gyvybei atsirasti.
|
Tačiau mokslininkai nepasiekė bendro sutarimo, kaip apibrėžti „gyvybės“ sąvoką, kai kalbama apie gyvus organizmus. NASA apibrėžia gyvybę kaip „savaime išsilaikančią cheminę reakciją, galinčią vykdyti Darvino evoliuciją“. Tai yra, tai organizmai su sudėtinga chemine sistema, kurie vystosi prisitaikydami prie aplinkos.
Gyvybė Žemėje per milijardus metų išsivystė nuo vienaląsčių organizmų iki didelių gyvūnų ir kitų rūšių, įskaitant žmones. Naudodami spektroskopiją – cheminių gyvybės ženklų aptikimo metodą, mokslininkai kitose planetose ieško mikrobų sukurtų atmosferos deguonies ženklų arba chlorofilo ženklų, rodančių augalų gyvybę. Bet ar Darvino evoliucija yra universali? Kokios cheminės reakcijos gali sukelti gyvybės atsiradimą už Žemės ribų?
Visuotinis evoliucijos dėsnis Visatoje
Visa gyvybė Žemėje kilo iš bendro mikrobų protėvio maždaug prieš 4 milijardus metų. Tie patys cheminiai procesai stebimi visuose gyvuose Žemės organizmuose ir šie procesai gali būti universalūs. Tačiau jie taip pat gali radikaliai skirtis, kai kalbama apie kitas planetas.
Neseniai atliktame tyrime tarptautinė mokslininkų grupė pristatė netradicinį požiūrį į evoliuciją. Jie nusprendė ištirti kaip ištirti gyvybės kilmę, visiškai kitaip nei gyvybės Žemėje.
Mokslininkai mano, kad sudėtingos cheminių medžiagų ar mineralų sistemos aplinkoje, kuri leidžia kai kurias konfigūracijas išsaugoti geriau nei kitas, vystosi, kad saugotų daugiau informacijos. Laikui bėgant sistema taps įvairesnė ir sudėtingesnė, išgyvenimui būtinas funkcijas įgydama per savotišką natūralią atranką.
Mokslininkai pasiūlė, kad gali būti dėsnis, apibūdinantis įvairių fizinių sistemų evoliuciją. Biologinė evoliucija natūralios atrankos būdu gali būti tik vienas šio dėsnio pavyzdys.
Biologijoje informacija reiškia instrukcijas, saugomas DNR molekulės nukleotidų sekoje, ir kartu jos sudaro organizmo genomą, taip pat formuoja organizmo išvaizdą ir jo funkcionavimą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Žvelgiant iš informacijos teorijos perspektyvos, dėl natūralios atrankos genomas taps sudėtingesnis, nes jame bus kaupiama daugiau informacijos apie aplinką. Tačiau negalima daryti išvados, kad gyvūnai yra sudėtingesni už mikrobus. Biologinė informacija didėja didėjant genomo dydžiui, tačiau evoliucinės informacijos tankis mažėja. Evoliucinės informacijos tankis – tai funkcinių genų dalis genome arba visos genetinės medžiagos dalis, išreiškianti prisitaikymą prie aplinkos.
Organizmai, kuriuos žmonės laiko primityviais, pavyzdžiui, bakterijos, turi didelį informacijos tankį turinčius genomus, todėl atrodo geriau suprojektuoti nei augalų ar gyvūnų genomai.
Kokie gali būti ateiviai?
Mokslininkai ištyrė alternatyvas Žemės biochemijai. Visuose žinomuose gyvuose organizmuose – nuo bakterijų iki žmonių – yra vandens ir jis yra gyvybei Žemėje reikalingas tirpiklis. Tačiau gyvybė gali atsirasti ir dėl kitų tirpiklių. Mokslininkai išsiaiškino, kad tokiais tirpikliais gali būti sieros rūgštis, amoniakas, skystas anglies dioksidas ir net skysta siera.
Ateivių gyvybė taip pat gali būti pagrįsta ne anglimi, kuri yra visų pagrindinių gyvybės Žemėje molekulių pagrindas. Pažangios gyvybės formos kitose planetose gali būti tokios keistos, kad sunku įsivaizduoti. Todėl, norėdami aptikti gyvybę, mokslininkai turi būti kūrybingi.
Tyrimo autoriai mano, kad kitose planetose reikia ieškoti ne tik vandens ir deguonies, bet ir kitų medžiagų, kurios gali rodyti gyvybę. Kalbant apie išsivysčiusias nežemiškas civilizacijas, reikia ieškoti dirbtinių atmosferos teršalų pėdsakų ar galimos technologinės veiklos požymių.
Ateivių gyvybė gali labai skirtis nuo gyvybės Žemėje, tačiau kol kas mokslininkai nerado jokių ženklų, kad ji egzistuoja kur nors kitur Visatoje.
