„Tai ne filmas. Mes esame ateivių eksperimentas“ ()
Įsikišimas į Žemės evoliuciją.

© Willgard (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/woman-space-sci-fi-fantasy-light-5571565/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įdomi versija. Mokslininkas pripažino, kad gyvybę Žemėje galėjo sukurti ateiviai.
Ar Žemė galėtų būti gyva ateivių dėka? Į šį provokuojantį klausimą savo naujame moksliniame darbe atkreipė dėmesį Londono Imperatoriškojo koledžo sistemų biologijos profesorius Robertas Endresas.
Tyrėjas bando atsakyti į vieną seniausių biologijos klausimų – kaip mūsų planetoje atsirado gyvybė. Endresas pripažįsta, kad gyvybė galėjo susiformuoti dėl cheminių reakcijų, kurios palaipsniui perėjo nuo chaotiškų struktūrų prie tvarkingų. Tuo pačiu metu jis neatmeta kito scenarijaus – kad Žemę sąmoningai apgyvendino pažangi ateivių civilizacija.
|
Savo straipsnyje jis pažymi, kad tokios prielaidos pažeidžia Ockhamo skustuvo principą, nes jos apsunkina paaiškinimus.Tačiau Endresas mano, kad šios versijos negalima visiškai atmesti, nes ji išlieka „spekuliatyvia, bet logiškai atvira alternatyva“.
Vadinamąją „nukreiptos panspermijos“ hipotezę dar aštuntajame dešimtmetyje iškėlė molekulinės biologijos specialistas Francis Crick, išgarsėjęs DNR dvigubos spiralės atradimu, ir chemikas Leslie Orgel. Jie teigė, kad gyvybę Žemėje galėjo atnešti kita civilizacija. Tuo metu ši idėja paaiškino itin mažą atsitiktinio gyvų organizmų atsiradimo tikimybę.
Endresas sukūrė savo analitinį modelį, pagrįstą informacijos teorija ir algoritminiu sudėtingumu, kad įvertintų, kokia tikimybė, jog „atsitiktinė molekulių sriuba“ savarankiškai sukūrė sudėtingas biologines struktūras. Remiantis jo išvadomis, kad atsirastų gyvybė, turėjo egzistuoti tam tikra „prebiotinė informacinė struktūra“, egzistavusi prieš darvinistinę evoliuciją.
Mokslininkas taip pat atkreipia dėmesį į analogiją: šiandien žmonija diskutuoja apie Marso ar Veneros teraformavimo galimybę. Jei egzistuoja kitos civilizacijos ir jos yra žymiai labiau išsivysčiusios už mus, tai jų įsikišimo į Žemės evoliuciją galimybė yra visiškai įmanoma. Tuo pačiu metu jis pripažįsta, kad šis paaiškinimas yra mažai tikėtinas ir daug sudėtingesnis nei natūralūs scenarijai.
„Negalime įrodyti abiogenezės neišvengiamumo, tačiau tai atitinka termodinamikos dėsnius“, – apibendrina Endresas, palikdamas vietos diskusijai apie gyvybės kilmę.