Klausimas, ar pasaulio pabaiga yra tikėtina, domina tikriausiai ne vieną, rašo „The Guardian“. Augant žmonijos moksliniam išprusimui, atsakymas į šį klausimą ilgainiui tampa ne toks jau ir mistinis. Atsižvelgiant į pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusius įvairių rūšių katastrofų filmus, nesunkiai galima numanyti, kad žmoniją pasaulio pabaigos tikimybė savotiškai žavi.

Realybėje neturime galimybės numatyti, kada ir kaip žmoniją ištiks pražūtis. Gyvybė, nuo pat atsiradimo prieš 3,5 mlrd. metų, nuolatos gyveno grėsmės šešėlyje. Įvairių gyvybės formų išnykimas Žemės planetoje yra taisyklė, o ne išimtis. Iš 4 mlrd. visų kada nors gyvavusių rūšių 99 proc. jau yra išnykę. Per pastaruosius 500 mln. metų žemėje įvyko 5 kataklizmai, kurie kaskart sunaikindavo virš 75 proc. visų gyvybės formų.

Vieną, o galbūt ir daugiau katastrofų sukėlė Holivudo scenarijaus vertas asteroido ir Žemės susidūrimas. Atsitrenkus pakankamo dydžio asteroidui, Žemės rutulį apskrietų milžiniškas cunamis ir žemės drebėjimų banga, o dulkės net keletą metų neleistu saulės šviesai prasiskverbti iki žemės. Kažkas panašaus nutiko prieš 65 mln. metų, kuomet 10 km. skersmens asteroidas nukrito prie dabartinės Meksikos ir išnaikino, kaip dabar manoma, planetos gyvybės likučius, išlikusius po milžiniško superugnikalnio išsiveržimo dabartinės Indijos teritorijoje.

Net nebejojama, kad panašus įvykis pasikartos, tačiau lieka neaišku, kada tai nutiks. Dauguma meteoritų suyra net nepasiekę žemės paviršiaus, tačiau kas kelis šimtus tūkstančių metų su mūsų planeta susiduria didesnis nei 1 km skersmens asteroidas, o kartą per 100 mln. metų Žemei tenka ištverti didesnio nei 6 km skersmens milžino smūgį.

Gyvybei grėsmę kelia taip pat ir staigūs klimato pokyčiai bei milžiniškų vulkanų išsiveržimai. Apie kai kuriuos pavojus žmonija sužinojo visiškai neseniai: Paukščių tako ir Andromedos galaktikų susidūrimas, juodosios skylės. Visoms šioms katastrofoms būdingas bendras bruožas – žmonija negali užkirsti joms kelio.

Vis dėlto labiausiai tikėtinas grėsmes žmonija sukuria pati. Mes – galbūt vieninteliai padarai Žemės istorijoje, kurie patys sugebame keisti planetą ir netgi kelti jai pavojų. Klimato kaita, užterštumas, išteklių naikinimas ir branduoliniai ginklai kelia pavojų mūsų pačių ir visos planetos egzistencijai. Beveik visi žmonijos išradimai gali teikti neišmatuojamą naudą ir tuo pat metu kelti pavojų gyvybei.

Buvęs Britanijos Karališkosios draugijos prezidentas Martinas Reesas teigia, kad žmonija turi tik 50 proc. tikimybę išgyventi iki XXII a. pradžios. Anot jo, didelį pavojų kelia galimybė itin lengvai naudotis moderniomis technologijomis, kurios tampa mirtinos blogų kėslų turinčių žmonių rankose. Ateityje žmonija susidurs su didžiule nanotechnologijų kontrolės grėsme.

Akis į akį su pasaulio sunaikinimu žmonija susidūrė susprogdinusi pirmąją atominę bombą. Tuomet buvo spekuliuojama mintimi, kad branduolinis sprogimas sukels grandininę reakciją ir sudegins visą planetos atmosferą. Žinoma, po bandymo paaiškėjo, kad tokia įvykių eiga yra neįmanoma, nepaisant to, žmonija pirmą kartą patyrė egzistencinės rizikos baimę.

Tobulėjant technologijoms daugėjo ir žmonijos egzistencijai pavojų keliančių grėsmių. Šiandien kompiuteriniai tinklai apraizgę visą žemės rutulį, mes tapome visiškai priklausomi nuo kompiuterizuotų sistemų, jų griūtis reikštų visišką modernios visuomenės žlugimą.

Įdomu, ką apie pasaulio pabaigą galvojo praeities mokslininkai? Isaacas Newtonas tikėjo, kad pasaulio pabaiga į žemę ateis XXI a., šį skaičių jis sugebėjo išskaityti Biblijoje. Kiti manė, kad žmonijos išnykimą lems milžiniškas karas, po kurio civilizacija nebesugebės atsitiesti, arba „Dievo pirštas“. Tačiau nė vienas iš tų šviesių protų nė nenumanė apie branduolinį ginklą, juodąsias skyles, ar kylantį jūros lygį.

Tik visiškai neseniai žmonija pradėjo gilintis į kvantinę fiziką ir suprato, kad vieną dieną tokie reiškiniai kaip laikas, judėjimas ir kryptis gali paprasčiausiai išnykti.

Kada nors Žemę neišvengiamai sudegins Saulė. Procesas prasidės po milijardų metų, kuomet Saulė evoliucionuos į raudonąją milžinę ir Žemę sudegins 1000ºC laipsnių kaitra. Žinoma, jeigu iki to laiko sugebėsime kolonizuoti kitas planetas, laiko turėsime dar labai daug. Savaime suprantama, per tiek turėtume išmokti gyventi ir be žvaigždžių, bet, matyt, visata paruoš dar ne vieną staigmeną.

Galbūt žmonių palikuonys ir sugebės gyventi amžinai, ar bent tol, kol egzistuos mūsų visata, tačiau kol kas statistika yra ne mūsų pusėje. Homo sapiens gyvena šioje žemėje dar tik 200 tūkst. metų, artimiausias mūsų giminaitis Homo erectus sugebėjo išsilaikyti 1,8 mln. metų, tuo tarpu atskiros žinduolių rūšys vidutiniškai egzistuoja 2,2 mln. metų.

Keisčiausi pasaulio pabaigos scenarijai

Mirtis dėl euforijos perdozavimo

Daugelis mūsų kasdien vartojame tokias psichotropines medžiagas kaip kofeinas ar nikotinas. Yra sukurta narkotikų, kurie pakelia nuotaiką ir padeda išlikti žvaliems net keletą dienų. Kuo toliau, tuo daugiau žmonija turi psichotropinių priklausomybių. Galbūt vieną dieną visi mirsime ne skausmuose, o apimti psichotropinio svaigulio?

Laiko pabaiga

Kas nutiks, jeigu laikas nustos egzistuoti? Fizikai teigia, kad tokia tikimybė yra visai galima. 2007 metais ispanų mokslininkai pasiūlė alternatyvią teoriją, paaiškinančią tamsiosios energijos poveikį. Pastaroji medžiaga sudaro 75 proc. visos mūsų visatos ir verčia galaktikas tolti vienas nuo kitų. Šių mokslininkų teigimu laikas nuolatos lėtėja, nes nuolatos išteka lauk iš mūsų visatos. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, galbūt vieną dieną laiko paprasčiausiai nebeliks.

Milžiniškas cunamis

Geologams nerimą kelia Kanarų salose esantis ugnikalnis, kurio išsiveržimas sukeltų vieno kilometro aukščio cunamio bangą ir nušluotų Atlanto vandenyno pakrantes.

Geomagnetiniai pokyčiai

Mūsų planetos magnetinis laukas apsaugo mus nuo pavojingos kosminės radiacijos. Retkarčiais žemės šiaurinis ir pietinis poliai susikeičia vietomis, vykstant šiam procesui magnetinis laukas susilpnėja arba visiškai išnyksta. Paskutinį kartą toks pokytis įvyko prieš 780 tūkst. metų.

Kosminė gama spinduliuotė

Paskutinėmis savo gyvavimo akimirkomis žvaigždės išsviedžia į kosminę erdvę koncentruotą gama spinduliuotės žybsnį. Jeigu toks pliūpsnis kada nors pataikytų į Žemę, būtų sunaikintas ne tik ozono sluoksnis, bet ir visa atmosfera.

Juodoji skylė

Juodosios skylės pasižymi stipriausia gravitacijos galia visoje visatoje. Žemė pakliuvusi į vieną tokių darinių būtų sudraskyta į atskirus atomus. Net ir labai toli esanti juodoji skylė galėtų išplėšti Žemę iš jos orbitos ir palikti vienišam klaidžiojimui kosminėje erdvėje.

Invazinės rūšys

Invazinės rūšys – tai augalai ir gyvūnai iš kitų kraštų, kurie pažeidžia vietos ekologinę pusiausvyrą, nes naujoji aplinka neturi priemonių apsiginti nuo atėjūnų. Ši bėda jau tapo aktualia problema pasauliniu mastu.

Robotai

Niekas nežino, kokia linkme pakryps biologijos ir technologijų sintezė, tačiau gali ateiti diena, kai žmogus išnyks, o skirtis tarp roboto, dirbtinio intelekto ir žmogaus nebeatrodys tokia paprasta. Gal būt kada nors mirs tik biologinis žmogaus kūnas, o jo protas ir toliau gyvens elektroninėje erdvėje.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Komentarai (32)