Mėlyna ar oranžine spalva spindintis kiemas, danguje ryškiai šviečiančios trys saulės, virš galvos skraidantys iki tol nematyti objektai. Išvydę tokius reiškinius turbūt ne vienas pagalvotume, kad laikas kreiptis į psichiatrus arba artėja pasaulio pabaiga. Tačiau visa tai paaiškinti gali klimatologė Audronė Galvonaitė.

Baugina nežinia

Orai, klimato kaita, debesų formos, žaibai, karščio bangos, vis dažniau pasikartojantys viesulai ir įvairios gamtos stichijos žmones visada domino. O dabar, kai daug kas fotografuoja ar filmuoja savais fotoaparatais ar vaizdo kameromis, susidomėjimas, kas ir kodėl vyksta, dar labiau didėja. Klimatologė prisipažįsta, kad žmonės kartais ją užverčia elektroniniais laiškais, skambučiais ir klausimais, norėdami išsiaiškinti, ar neprasidėjo pasaulio pabaiga.

„Kiek jų jau esu išgyvenusi“, – juokiasi A.Galvonaitė. Atvykusi į Panevėžį ji pasidalijo savo patirtimi, patarė, į ką verta atkreipti dėmesį, pasakojo, kaip keičiasi klimatas, kokią žalą mes sau darome nepaisydami gamtos siunčiamų signalų.

„Oras – geriausias sveikatos diagnostikas. Jei besikeičiant orams jums skauda galvą, vadinasi, turite kraujagyslių problemų“, – perspėja klimatologė.

Smalsumas, pasak specialistės, puikus bruožas, todėl į klausimus ji visada stengiasi atsakyti išsamiai ir suprantamai, tačiau prisipažįsta, kad spekuliacijos dėl 2012-aisiais gruodžio mėnesį neva artėjančios pasaulio pabaigos jau baigia išvesti iš kantrybės.

„Tokių skambučių dažnai sulaukiame per pilnatį, – šypsosi A.Galvonaitė. – Pasaulio pabaiga pranašauta ir prieš keliolika metų. Aš ir pati pagalvoju: kodėl tuomet dirbti ir vargti, gal reikėtų daugiau ilsėtis? Taip tinginiaujant visą gyvenimą galima pralaukti pasaulio pabaigos.“

Mano, kad išprotėjo

Klimatologė žaismingai pasakoja apie gamtos reiškinius ir pabrėžia, kad panevėžiečiai kur kas dažniau nei kitų vietovių gyventojai mato ateivius.

„Būna, kad skambina žmogus ir klausia, ar jam kreiptis į psichiatrą, nes kiemas atrodo mėlynas. Atsakau, kad mano – raudonas, tad einam pas specialistą kartu“, – juokiasi klimatologė.

Pasirodo, kad kartais susidarę perlamutriniai ar sidabriniai debesys tarsi nudažo kiemą įvairiomis spalvomis. Dažniausiai tokie debesys matomi poliariniuose regionuose žiemą, kai saulė yra keliais laipsniais žemiau horizonto. Šiuo atveju ji apšviečia aukštai atmosferoje esančius debesis, o jie suspindi įvairiomis nuolat kintančiomis spalvomis.

Perlamutrinių debesų spalvos – raudona, oranžinė, auksinė, žalia, žydra, rausvai violetinė – išsidėsčiusios arba netvarkingomis dėmėmis, arba kaip vaivorykštėje. Debesų spalvos kartais būna tokios ryškios, kad sniegas ant žemės atrodo raudonas, žalias ar kitokios spalvos.

Kai danguje matomos trys saulės, A.Galvonaitė pataria po kelių dienų laukti lietaus, o ne ruoštis paskutinei kelionei.

Brokeno šmėkla

Mėgstanti papokštauti vilnietė prisipažino prieš kelerius metus apgavusi dalį šalies gyventojų.

2004-ųjų balandžio pirmąją per Lietuvos radiją klimatologė pranešė, kad bus galima stebėti itin retą gamtos reiškinį – Brokeno šmėklą. Ji pasiūlė susidomėjusiesiems užlipti ant aukšto kalno ar stogo, į saulę atsukti nugarą ir, stebint savo šešėlį, laukti. Ne vienas laukė, laukė, tačiau jokios šmėklos taip ir neišvydo.

„Toks reiškinys įmanomas tik Vokietijoje“, – vėliau aiškino A.Galvonaitė.

Brokeno šmėkla – reginys, kai žmogus mato kelis kartus padidintą ir švytintį savo paties šešėlį. Čia, žinoma, nėra jokios mistikos, tik gamtos sukurta iliuzija.

Pasak klimatologės, daugelis bijo jiems nesuprantamų dalykų, todėl juos apipina legendomis ir pranašystėmis.

Paskatino redaktorius

A.Galvonaitė prisiminė, kad visuomet buvo gamtos vaikas, nuolatos vaikščiojo paskui senelius ir prašė pasakoti apie įvairiausius gamtos reiškinius.

„Kai reikėjo rinktis, ką studijuoti, sutrikau. Galvojau: ar man geriau į dangų žiūrėti, ar po žemę raustis. Domino archeologija ir astronomija. Pasirinkau profesiją tarp dangaus ir žemės – meteorologiją. Tai paskatino padaryti „Moksleivio“ žurnalo redakcija, kuriai parašiau laišką ir paprašiau patarimo. Redaktorius man atsakė, kad meteorologija – moteriškesnė specialybė, – pasakoja A.Galvonaitė. – Tačiau, kaip sakoma, savo kailiu patyriau, kad tai netiesa. Tai yra sudėtingas mokslas ir procesas. Norint visa tai išmanyti, reikia gerai mokėti fiziką ir matematiką, turėti kantrybės ir ištvermės.“

Pyksta, kad žaibuoja

Žinoma klimatologė neslepia, kad daugelis pokalbį su ja pradeda nuo oro.

Sinoptikai kaltinami ar net keiksnojami, kad neatspėjo savaitės ar kelių dienų orų. Kartais būtent ant jų pykstama, kad žaibas ar stiprus vėjas pridarė nuostolių.

„Visada pabrėžiu, kad mes orų ne spėjame, o pagal gautus duomenis prognozuojame. Kartais tos prognozės pasitvirtina, o kartais – ne. Kai kurie piktinasi, kad mes sakome, jog kieme viena temperatūra, o jų termometrai rodo kitą. Čia nevertėtų panikuoti, nes mūsų termometrai laikomi tokiose dėžėse, kuriose rodo tikslius duomenis. Gyventojų termometrai dažnai būna atsukti į saulę ar priglausti prie sienos“, – aiškina klimatologė.

A.Galvonaitė pabrėžia, kad reikia skirti orą nuo klimato.

„Kai manęs klausia, koks rytoj bus oras, atsakau: jei nepagadinsit, tai geras“, – juokiasi moteris.

Veikia nukrypimai

Gamtos reiškinius išmananti vilnietė tvirtina, kad daugelį veikia klimato nukrypimai. Vieni žmonės yra meteorolabilūs – reaguoja į kiekvieną pasikeitimą, kiti – meteorostabilūs: tokiems orai įtakos neturi.

„Meteorolabilūs dažniausiai būna lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, vaikai, garbaus amžiaus žmonės. Pastebėta, kad klimatas turi poveikį net ir kriminaliniams nusikaltimams: vienų daugiau padaroma vasarą, kitų – žiemą“, – tvirtina A.Galvonaitė. Pasak jos, orai taip pat lemia ir savižudybes – rudenį jų mažiau, o pavasarį – daugiau. „Mūsų gydytojai nekreipia dėmesio, kokiu oru pacientas skundžiasi bloga savijauta, todėl gali nugydyti. Juk oras – geriausias ligų diagnostikas“, – mano klimatologė.

Stebina nežinojimas

Pasak A.Galvonaitės, žmonės linkę lepintis saulės spinduliais, tačiau tai daro visiškai apie nieką negalvodami.

„Karščiausia vasaros diena, o senutės vidurdienį ravi daržus, net galvų neprisidengia. Kad šalia pasidėtų vandens buteliuką, net kalbos nėra. Reikia galvoti, ką darome, juo labiau kad saulės spindėjimo trukmė didėja“, – pažymi klimatologė.

A.Galvonaitė stebisi, išgirdusi kaltinimus meteorologams, kad šie neįspėję, kaip elgtis per audrą, kad būtina uždaryti langus ir duris, nevalia slėptis po dideliais medžiais, nedera statyti automobilio prie seno medžio, nes jis gali būti papuvęs ir nuvirsti.

„Anksčiau žmonės žinodavo, kaip elgtis, kai kyla audra, kai škvalas, žaibas ir panašiai. Dabar sugeba slėptis nuo žaibo po vieninteliu lauke medžiu ir vėliau stebisi, kad į jį buvo trenkta. Bėda ta, kad klausoma prognozių, bet daug ką praleidžiama pro ausis. Niekaip nesuprantu tų, kurie nežino tokių paprastų dalykų, apie kuriuos žinojo mūsų senoliai. Kartais apie gamtos stichijas ir jų grėsmes daugiau žino vaikai negu jų tėvai“, – atvirai savo pastebėjimus dėsto A.Galvonaitė. Ji stebisi, kad apie žaibą neišmano ir medikai.

„Visiems pasakoju jau anekdotu tapusią situaciją. Skambina draudimo atstovas ir klausia, ar žaibas gali trenkti į automobilį. Tuo domisi ir policininkas. Tačiau keisčiausia, kai skambina medikas ir teiraujasi, ar reikia patikrinti žmogų, kuris buvo automobilyje, kai į jį trenkė žaibas“, – kurioziškas situacijas pasakojo A.Galvonaitė. Klimatologė aiškina, kad patekus į audrą, kai svaidosi žaibai, negalima bėgti, slėptis po medžiais, o reikia atsitūpti, suglausti kelius ir laukti.

„Jokiu būdu negalima mosikuoti rankomis, nes žaibas tikrai ateis pasisveikinti“, – vaizdžiai kalbėjo klimatologė.

Sukelia šoką

Viešnia panevėžiečiams pasakojo, kad gamtos išdaigų kasmet būna vis dažniau. Pasak klimatologės, vidutinė metinė temperatūra sparčiai kyla, gausėja tokių reiškinių, kurie dar prieš keliolika metų buvo būdingi tik už Atlanto.

A.Galvonaitės teigimu, tie gamtos nukrypimai labai pavojingi. Žmonės, esant karščiams, skuba įsijungti kondicionierių ir taip save tarsi uždaro į šiltnamius. Meškos paslauga savo organizmui, anot klimatologės, daroma žiemą keliaujant į šiltus kraštus. Pasak specialistės, šešiasdešimties laipsnių temperatūros skirtumas organizmui sukelia šoką.

„Keista, kai žmonės stebisi, kad žiemą grįžę po savaitės atostogų Egipte ar kitur jaučiasi pavargę, nepailsėję. Vien skrydis, slėgio ir oro temperatūros kaita veikia neigiamai. Keičiasi ir maistas, o grįžus organizmas vėl patiria stresą. Tada pradeda lįsti visos ligos, juo labiau kad mūsų atostogautojai įpratę iš karto grįžti į darbą“, – kalbėjo klimatologė.

Randasi daugiau migrantų

A.Galvonaitė pažymi, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje atsiranda įvairių gyvūnų ir augalų, kuriems anksčiau pas mus gyventi nebuvo tinkamos sąlygos, o mūsų klimatui būdinga gyvūnija ir augmenija traukiasi į šiaurę. Baltijos jūroje pasirodė silkiniai rykliai ir kardžuvės – pirmieji žvalgai. Šie gyvūnai gyvena atogrąžų klimato teritorijose, bet jiems, matyt, ten tapo per karšta. Klimatologė priminė apie piranijas – jos buvo pastebėtos Lenkijos ir Ukrainos upėse bei penkiose Rusijos Federacijos vietose. „Piranijos – Pietų Amazonės gyventojos. Tikėtina, kad mūsų klimato sąlygomis jos buvo laikomos akvariumuose ir tik vėliau sąmoningai ar ne paleistos į upes.

Faktas, kad šie gyvūnai sugebėjo ne tik išlikti, bet ir daugintis, rodo, jog sąlygos jiems palankios“, – priėjo prie išvados A.Galvonaitė. Jos teigimu, vis dažniau Lietuvoje prabylama apie karščio bangas, organizmo dehidratacijos pavojų: „Gali būti, kad sulauksime Lietuvoje tokių vasarų, kai ir pas mus turės būti siesta, todėl nevaikščiosime gatvėse vidurdienį. Pastebimas dažnesnis ir intensyvesnis vandens žydėjimas ir upių užžėlimas. Pokyčius rodo ir minkštėjantis asfaltas ar įkaistantys traukinių bėgiai“, – komentavo specialistė.

Apie žmogaus organizmo gebėjimą prisitaikyti prie tokių klimato pokyčių A.Galvonaitė sakė: „Gimusieji ir užaugusieji atogrąžų kraštuose lengviau prisitaiko prie karščio. Lietuviams, ypač vaikams ir pagyvenusiems, aklimatizuotis bus sunkiau. Lietuvoje yra drėgna ir kūnas jaučia kur kas didesnę temperatūrą, nei rodo termometras. Priklausomai nuo metų laiko, reikėtų prie termometro rodmens dar pridėti arba atimti 10 laipsnių, tada bus aiškiau, kokią temperatūrą jaučia kūnas.“

Komentarai (1)