Žmonės – ne iš Žemės?

Apie knygos kokybę labai daug pasako tai, kad ponulis autorius ant viršelio PhD užsirašė. Yra TY gera serija "Hello, I'm a Scientist", kur tokio pat lygio "PhD" apie creationismo "faktus" pasakoja.

BishopaZ, tai pasižiūri į Egipto hieroglifus ir sužinai jog ateiviai buvo su krokodilo, šakalo galvom. Jie jau turėjo išpažinti kristų, nes tikėjo kryžiumi, naudojo mūsų žirkles ir t.t Gi jie nupaišė viską tiesiogiai. Patikimą šaltinį apie planetas gali numesti? Nes Plutoną atrado tik galingais teleskopais (bet reikia nepamiršti jog tai dvinaris su Charonu sudarantis vos ne vieną objektą). Neptūną tik pagal skaičiavimus pastebėtas. Uranui iš vis reikėjo galingo teleskopo, o pati optika atsirado tik renesanso laikotarpiu. Viską ką senovės pasaulio žmonės žinojo, tik iš skaičiavimų pagal judėjimą švieselių danguje. Ko nematė, to nežinojo. P.S astrologijos lunatikiai, kodėl Mėnulis turi jums įtakos, o kur kas didesni Titanai, Europos ir pan ne?

Didesnis globalus mūsų civilizacijos blyksnis galima sakyti vyksta tik kokius 200 metukų. Nuo pirmo normalaus vidaus degimo variklio iki reaktyvinio variklio kuris nuskraidino mus į mėnulį išviso praėjo vos 100 metukų. Kodėl jūs galvojate kad seniau atskiruose regionuose negalėjo būti panašių, bet šiek tiek mažesnių blyksnių. Gal tie proveržiai nebuvo tokie ryškūs, dėl tuo metu buvusių kitokių kultūrinių, socialinių, ekonominių ar kitokių veiksnių. Galėjo koks atskiras tarkime regionas pasiekti šiek tiek daugiau negu visi aplinkiniai. Gal jie tai padare ne per 200 metu kaip mes, bet dėl globalaus bendradarbiavimo trūkumų, tarkim per kokiu 500 metų. Technologinis proveržis galėjo būti netoks platus ir apimti daug siauresnes sritis (pvz. architektūrą, astronomiją, šiek tiek medžiagotyros ir t.t.). Galėjo taip nutikti. Tokiu atvėju technologiškai daug labiau išsivystęs regionas galėjo save laikyti privilegijuotais, ir primatams save pristatinėti kaip dievus. Šiek tiek pasidalinti architektūrinėmis ar astronominėmis žiniomis tam kad primatai jiems padėtų įgyvendinti jiems vieniems žinomus tikslus (pvz. valdžios ir galios kūrimas). Kaip jau apšnekėjo ne vienas istorikas, visoms civilizacijoms ateina galas. Atėjo galas ir tiems "dievams". Tai galėjo atsitikti ir dėl gamtinių katastrofų ir dėl kitų priežaščių, bet tarkim dėl per daug priveligijuoto rato, o gal dėl užkariautojų barbariškumo, neliko tokių civilizacijų daug pėdsakų. Tik pavieniai fragmentai, tokie kaip architektūriniai stebuklai ar kažkokie per daug sudėtingi tam laikmačiui kalendoriai.

- Painioji visai skirtingus dalykus. Tai "ho sapiens" atsiradimas ir jo "menkučiai" pasiekimai. p.s. .. Iš šio autoriaus matosi, kad daugiabutis ir TV jo nepastūmė evoliucijos laiptais. Čia be įžeidimų , homo sapiens nepasikeitė nuo akmens amžiaus, vėl praradus civilizacija, vėl būtų tas pats akmens amžius ir tas pats homo sapiens. Čia svarbu tik tai, kad bezdžione jis vėl netaptų.

Civilizacijos-šmivilizacijos... Jei kada nors anksčiau egzistavo civilizacija, pažengusi bent iki Šumero technologijų, tai nebent labai izoliuota ir prieš milijardus metų. Archeologinis argumentas. Randame trilobitų fozilijų, net ankstyvųjų pirmuonių pėdsakų, vienareikšmiškai užkonservuotų labai seniai - pvz., marmure. Deja, nerandame jokių protingos, tikslingos veiklos požymių - jokių įrankių, ugnies pėdsakų, statybinių konstrukcijų senesnių nei keli šimtai tūkstantmečių. O tai, kas datuojama seniau nei paleolitas - tai tik primityvūs, grubūs kaulo, medžio, akmens dirbiniai ir apgraužti kaulai laužavietėse bei varganą gyvenseną liudijantys skeletai. Išsivysčiusi civilizacija bent jau nuo avitaminozės mokėtų apsisaugoti - daugiau rastume palaikų, mirusių nuo senatvės, nei nuo elementarių lengvai išgydomų ligų ir žaizdų. Technologinis argumentas. Protingos būtybės evoliucionuoja ne tiek fiziologiškai, kiek žiniomis ir patirtimi. Plisdamos į naujus arealus, jos ne tiek prisitaiko prie aplinkos, kiek keičia aplinką. Jos pačios to nenorėdamos technologijas eksportuoja mažiau pasiekusiems tolimiems giminaičiams. Todėl, jei indėnai būtų išmokę apdirbti geležį prieš kokius 30 000 metų, tai ir Europoje jis būtų apdirbamas kokius 25 000. Tegu gentis-atradėja išnyksta, bet didžioji dalis technologijų liks gyvuoti kitose gentyse. Be to, fiziologinė evoliucija nestabdoma vyksta daugmaž tiesiškai. Technologinė - jei ne eksponentiškai, tai bent geometrine progresija. Kiekvienas naujas atradimas/išradimas atveria kelius daugybei naujų pasiekimų. Išmokai gamintis strėles - sumedžiosi daugiau gyvūnų naujoms strėlėms gaminti. Išmokai valdyti ugnį - išmoksi degti molį, atrasi metalurgiją, galėsi apsigyventi šaltesnio klimato zonoje su naujomis galimybėmis. Išmokai kalbėti - ir tavo patirtis remsis gentainio patirtimi, o gentainio - tavąja. Išmokai rašyti - ir tavo žinios bus perduotos visiems, mokantiems skaityti, net jei su jais tiesiogiai nebendrausi. Technologijos neišvengiamai veda prie "technologinio singuliarumo", kokią praeities kultūrą bepaimsi (jei ji vystosi pakankamai sparčiai, kad neišnyktų po pirmo rimtesnio kataklizmo). Klasikinis pavyzdys - Antikos mokslas. Po Romos žlugimo, Vakarų Europoje jis buvo pamirštas, tačiau toliau vystėsi arabų šalyse, Indijoje, Kinijoje. Ir galų gale Antikos filosofų darbai vėl buvo atnešti į Europą, pirmiausia arabų dėka. Šitą "Atlantidos ar Anunakių quackery" vertinu dešimčia antyčių dešimtbalėje sistemoje. Jei taip žavitės denikenais ir šarlatanais iš Z raidės, tai pradžioje pasidomėkite atitinkamomis sritimis - ne keistai atrodančiais artefaktais, o kiek yra panašių artefaktų, kurie visai nėra keisti. P.S. šioje temoje buvo nuoroda į senovinę freską. Tipo, 1950-tų metų stiliaus raketoje sėdi "dievai" Ciolkovskis, Koroliovas ir Gagarinas. Pradėkim nuo to, kad į TKS, Space One ar dar kažką modernaus visai nepanašu. Kur kas panašiau į FALĄ. Nors man pirmas įspūdis - kaip Da Vinčio "Paskutinė vakarienė". Sėdi išminčių triumviratas (Perkūnas, Pikuolis ir Patrimpas) už stalo ir sprendžia, kaip nubausti Veroniką Paskenduolę už ištvirkavimą. P.P.S. Ir nafik Anunakiam reikėjo vežti technologijas laukiniams, kurie ir taip viską buvo atradę, ko jiems reikėjo? Labiau patikėčiau Arthuru C. Clarke'u, kad šimpanzių protėviai pradėjo mėtyti akmenis į hipnotizuojančiai juodą monolitą.

, kaip manai - archeologai po 100 mln. metų urano saugyklas ras? Aišku, ras! Kaip manai, jiems kils abejonių, kad toks objektas negalėjo susiformuoti natūraliai? Aišku, nekils! Kaip manai, po kelių milijardų metų tyrinėdami Mėnulį, jie ten Armstrongo pėdos atspaudo, Lunochodų ir retroreflektorių neras? Aišku, ras! Ir ką jie galvos radę Lunochodą? Akivaizdu, kad milijardas kiniečių net ir labai stengdamiesi jo ten negalėjo brutalia raumenų jėga užmesti. Tai ne piramidę iš smiltainio blokų suręsti. Ar jie turės pagrindo kelti mintį, kad Lunochodas - tik abstraktaus meno kūrinys, kaip Naskos žvėriukų piešiniai? Akivaizdu, kad ne. Pernelyg akivaizdi ir nedviprasmiška funkcija. Nori įžiūrėti erdvėlaivių nusileidimo taką tarp akmenų? Atvažiuok pas mane į kaimą. Bulvių lauko vagos orientuotos beveik tiksliai pietų-šiaurės kryptimi, matomos iš lėktuvo, suformuotos aiškiai ne lietaus ir vėjų. Atlantida, Atlantida... Jeigu ten tikrai buvo kultūra, tūkstantmečiais pralenkusi graikus, finikiečius ir egiptiečius, mokėjusi gaminti neprilygstamus ir unikalius dirbinius - tai kur tie dirbiniai? Jeigu tokia nereali jūrininkų valstybė, tai kur jų kolonijos? Įsivaizduok, kad kokia vulkaninė katastrofa dabar paskandintų Japoniją. Šių laikų homerai ją apdainuotų kaip pasakų šalį, ateities sičinai nusvaigtų apie "aštuntąją civilizaciją". Gal ir japonus anunakiai atnešė? Tik skirtumas, kad ateities archeologai kiekviename griuvėsyje visuose pasaulio pakraščiuose ras ką nors su užrašu "made in Japan", o siauraakiai lemtingą katastrofos dieną kur nors išvykę ir toliau gamins tas pačias technologijas. Tam, kad japonų išradimai būtų gaminami ir vystomi, pačios Japonijos gali ir nebebūti.