Nežemiška civilizacija – prasta žinia žmonijai

Aš patarčiau nebūti tokiems optimistiškiems manant, kad kita, protinga gyvybės formą bus sentimentalistišką bei silpna. Aš savo kolonistus apginkluočiau ir programa būtų pusiau karinė. Jei atsitiktų taip, kad mano nusižiūrėtoje planetoje pasitaikė kita protinga gyvybės forma, tai ją aš tiesiog išnaikinsiu. Kodėl taip padaryčiau, nesvarbu. Svarbu tai, kad netgi tarp mūsų pačių męs nesugebame susikalbėti ir todėl naivu būtų tikėtis, kad svečiai su mumis bendraus mūsų susikurto idealio forma.

O man atrodo kaip tik, kad tokios protingos būtybės kitų civilizacijų tiesiog neliestų. Iš mūsų naudos nėra, o žemė neturi kažko, ko nerastum atviram kosmose ar kitose negyvenamose planetose. Tokiu atveju mes gyventumėm Kosminiame draustinyje. Kuriame iš svetimų civilizacijų atvyktų ateivis "Bear Grills" ir panašūs įrašinėti dokumentinių laidų: "Sveiki atvykę į mūsų laidą, štai ten krūmuose matome du besiporuojančius homo sapiens... Einu pabadysiu juos su pagaliu ir pažiūrėsim kas bus..." Taip ir atsiranda "Ateivių" nuotraukos internete Nemanau, kad mes kažkokia reali grėsmė būtumėm kitoms civilizacijoms. Nes jeigu pažengusi civilizacija gali sukaupti tokius energijos kiekius, kad galėtų atverti "worm holes" ir keliauti po galaktikas, tai kažkodėl man nekyla abejonių, jog jie galėtų be vargo ištaškyti gabalais visą žemės dydžio planetą.

Męs per daug negalvojame dėl vabalų ant kurių užminame. Nesunku įsivaizduoti, kad svečiai gali būti fanai nacistinės ideologijos ir tiesiog žiūrėti į visus žemiau jų kaip į vabalus. Nesvarbu ar grėsmė ar ne, vietinė protinga gyvybės formą man trukdys kolonizacijos darbus atlikti. Ignoruoti juos juk negali, su laiku jie perims tavo technologijas ar net bandys užpulti tavo civilius. Žinoma, tai tik spelionės, tačiau man ateivių mąstymas neturi krypties. Jis bus praktiškai atsitiktinis, nes netgi męs patys turime 101 gyvenimo filosofiją, o ką jau kalbėti kultūrą, kuri nieko bendro su žeme neturi.

Įsivaizduok, kita rasė laisvai gali įveikti šviesmečius. Turi neribotus energijos šaltinius. Ko jiems reikia žemėje, kad leistų resursus, ko negalėtų gauti be karo ir taip?

Tokiai civilizacijai yra vienintelis racionalus žingsnis: mus laikyti izoliuotus, kaip kokiam zooparke, pramogai ir/arba tyrinėjimams.

- Ko Jūs tokie pesimistai? Kaip Žemės gamtoje skruzdžių bendruomenė turi savo rolę ir todėl jų niekas nenaikina, taip galaktikų kontekste humanoidų bendruomenės turi savo rolę ir jų "pramogai" niekas nenaikina.

Tai mūsų ir nenaikins. Na juk gyvūnų zoologijos sode niekas "nenaikina". Taip kaip ir mūsų tokiu atveju. Sakau: mes būtumėm kaip įdomus tyrumų subjektas stebėjimui. Kas ten žino, gal būt mus jau yra aptikę kažkokia aukšto lygio civilizacija, o jos vaikai vadovėliuose skaito apie "žmogų iš žemės", kaip nepaprastai įdomų sutvėrimą. Kaip pvz mes apie šimpanzes. Ir tos civilizacijos Žaliųjų atitikmuo pastoviai kalba apie "žmonijos grynumo" išsaugojimą ir boikotuoja bet kokių ryšių užmezgimą su mumis Mes kaip kokie galaktikos aborigenai, kuriuos aplinkiniai bando išsaugoti savo pramogai.

Ne zoologijos sodas, bet rezervatas

Rukis, pritariu tokiai nuomonei

- Bet būtina patikslinti. Neįmanoma dirbtinai "pakelti" išsivystymo lygį. Sakykim negalim gi mes skruzdžių išmokyti arba netgi šimpanzių iki diferiancialų sprendimo, net neturim tokio tikslo. Resume: Jeigu egzistuoja aukštesnės civilizacijos, tai jos tiek aukštesnės, kad neturi jokio tikslo bendrauti. Jeigu yra panašaus lygio, tai jos negali atskristi.

ka gali zinoti, gal mes gyvenam kokiame nors galaktikos uzkampy kur nera nieko protingo..

Męs irgi aukšti galim atrodyti kokiems aborigenams ar vaikams. Ignorancija verčia stebėtis ir mistifikuoti kito galimybes, bet realybė tokia, kad męs nors ir patys galime atlikti ''aukštus dalykus'', bet mūsų pagrindas yra iškastinės medžiagos. Jeigu nebūtų pigaus kuro, nebūtų ir mūsų ekonomikos, nebūtų retųjų metalų, nebūtų ir elektronikos. Mūsų progresas yra tiesiogiai įtakotas mūsų planetoje egzistuojančiomis medžiagomis. Kitas aspektas yra visiškas technologinio vystymosi nenuspėjamumas. Męs klydome dėl ateities praeityje patys, sužinosime klydę ir po kokio šimto metų. Gal būt bus atliktas koks prasimušimas fizikos dėsniuose ir bus išsiaiškinta kaip įveikti tuos atstumus kosmose. Visai yra įmanoma, kad civilizacijai nėra būtiną išsivystyti iki absoliutaus materijos kontriolavimo tam, kad jai būtų galima realistiškai keliauti tarp sistemų, galaktikų. Galiausiai, čia tėra vaizduotės darbas. Savo mąstymų negalime nieko paremti, tiktais savo pačių tikėjimu, kad taip turi būti.

Kad ir koks būdas keliauti greitai bus sugalvotas - tai reiškia milžiniškus energijos kiekius. O būtent energija ir yra reikalingiausias išteklius. Anglies pasikasęs nepakeliausi tarp žvaiždžių. Kaip minimum termobranduolinė energetika. O resursų pilna kosmose meteorų pavidalu, ir nereikia skraidyti šviesmečiais.

Tie energijos kiekiai nežinomi, o netgi ir pasiekus kitą energijos gavybos lygmenį, ar manote žmonija labai jau pasikeis? Męs netapsime kažkuo aukštesniu vien dėl to, kad turime pažangesnę technologiją. Resursus galima išgauti ir iš kitur, bet nemanau, kad protinga gyvybės forma nesieks ankščiau ar vėliau kolonizuoti kitos planetos. Be to, čia dar klausimas kiek, kokių ir kaip resursus būtų galima išgauti kosmose, ignoruojant kitas planetas. Gyvybei netinkamos planetos paprastai būną labai nedraugiškos bet kokiems organiniams junginiams. Ir trečias punktas, o kas tada kai bus sunaudoti ir saulės sistemos resursai? Mums tai šimtas metų atrodo labai daug, tačiau visatoje tai netgi nesudarytu lašo jūroje.

į kitas sistemas. Žemės resursų per 200 metų nesugebėjom sunaudot, o tu kalbi kad visą sistemą išsunktumėm per 100. Baik juokus.

Nebūtinai per šimtą metų ir vargu ar tai bus pasiekta. Aš kalbu, kad lygininant kiek lėtai įvykiai vyksta visatoje, męs netruksime išnaudoti ir ką męs turime čia. O jei ir ne, tai ar labai efektyvu būtų resursus eksportuoti iš ekstremalių planetų? Kas jeigu kritinės karčiui atsparios medžiagos taip ir nebus sukurtos? Kas jeigu męs taip iš neišmoksime efektyviai resursų iškeldinti iš dujinių milžinių? Yra daugybė ,,bet'' reikalingų tam, kad galėtume pasiekti vieną arba kitą ir visur męs galime užkliūti. Be to, kas jeigu pasibaigus resursams męs taip ir nerasime pigių alternatyvų? Mūsų civilizacija stagnuos ir bus priversta gyventi taupiai, o tai tiesiogiai atsilieps mūsų mąstysenai, kuri trukdys tolimesnį resursų švaistymą sunkiai atsiperkantiems tyrimams. Todėl nesvarbu kokie mūsų technologiniai gebėjimai yra, męs dar kiek akys užmato būsime smarkiai suinteresuoti žemiškais dalykais.

Resursai nėra sunaudojami, kai turi neribotus energijos kiekius. Buvo kažkada geras straipsnis, kaip būtų galima saulės sistemoje sutalpinti ir išlaikyti berods virš 20 trilijonų gyventojų - demontuojant visas planetas ir aplinks saulę statant sferą.

Iš oro gaminti medžiagas jau ir dabar yra įmanoma, tačiau tai kol kas reikalauja milžiniškų energijos kiekių. O ir saulės kolektoriai tiesiogiai prieš saulę nėra jau toks idealius sprendimas kai omenyje turi dabar kuriamus sintezės reaktorius. Abu sprendimai nesukurs reikalingų energijos kiekių norint pilnai apsirūpinti medžiagomis iš oro, todėl reikia tiesiog laukti ir tikėtis, kad visata mums nepagailėjo ir įrankių norint keliauti tarp skirtingų sistemų.

Tu supranti, kad termobranduolinis reaktorius tai ir yra mini saulė? Tik tai būtų grandiozinio masto termobranduolinė jėgainė. Taigi energija tampa nebeaktuali. Mes realiai neišnaudojame net mažos dalies to, ką žemė gali pasiūlyti resursų, o tu jau kalbi apie tai, kad saulės sistemos nepakaktų. Pasidomėk kiek tūkstančių kartų Jupiteris turi daugiau masės nei žemė.