Žinoma, Andrew puola į kraštutinumus – jo sąmokslo teorija yra viena iš radikaliausių. Anot vice.com, negalima atmesti ir galimybės, kad Andrew „ne visi namie“. Bet idėjos, kad Marse buvo civilizacija, išnaikinta atominio karo metu, nėra jo.

Šios idėjos ištakų reikėtų ieškoti 1976 metais išleistoje Robino Collynso knygoje „Did Spacemen Colonize the Earth?“. Savo knygoje R. Collynsas tikina, kad Marse tikrai būta atominių strogimų.

„Sunku įsivaizduoti atominius sprogimus Marse, kurie būtų įvykę netyčia. Labai tikėtina, kad sprogimai vyko tam tikrais statybiniais tikslais. Todėl [atominių sprogimų požymiai] gali būti naudojami kaip įrodymas, kad Marse egzistavo racionalios gyvybės formos“, – rašė autorius.

Pseudomokslas ir drąsūs pramanai teikia savotiško malonumo, tačiau plazmos fizikas Johnas Brandenburgas, išsilavinimą įgijęs Kalifornijos universitete, Devise (JAV) bei siekęs santykinai normalios mokslininkui karjeros, surizikavo savo reputacija gindamas teoriją, kad Marso gyvybė, veikiausiai tyčia, buvo išnaikinta atominėmis bombomis.

„Marsas buvo nužudytas?“, – savo knygoje apie šią teoriją samprotavo mokslininkas.

Gana keistame interviu televizijai keistu pavadinimu – „Supreme Master Television“ – kuriai vadovauja dar keisčiau pasivadinusi organizacija – „Supreme Master Ching Hai International Association cult“ – J. Branderburgas sakė, kad Marse kadaise buvo dvi humanoidų civilizacijos, pavadintos Sidonija ir Utopija, kurių technologija buvo panaši į senovės egiptiečių.

O kas Marsui nutiko vėliau? „Atominės bombos“, – aiškino mokslininkas.

„Marse nutiko dvi didžiulės nelaimės. Viena – čia [rodo į Utopijos teritoriją Marso žemėlapyje]. O vėliau čia nukrito asteroidas – ir tiesiai per vidurį tarp šių dviejų nelaimių vietų buvo Sidonija. Keista. Kaip tokiame nedideliame Marso plote, kuriame esama architektūros liekanų, beveik vienu metu galėjo nutikti tiek blogų dalykų?“

Tai buvo 2011 metais. Tada J. Brandenburgas nusprendė, kad abiejų nelaimių priežastys buvo atominės bombos ir, galbūt, „natūralūs“ atominiai sprogimai, kuriuos galėjo sukelti koks nors retas kosminis įvykis, kaip, pavyzdžiui, asteroido smūgis į radioaktyvių medžiagų klodus. Bet per kelis metus buvęs fizikas savo teoriją gerokai patobulino.

Šį savaitgalį jis Amerikos fizikų bendruomenės suvažiavime pristatė savo naujausius tyrimus – J. Brandenburgas prieš pranešimą žadėjo, kad įrodys, jog Marse iš tiesų būta atominių sprogimų ir kad jo duomenys rodo, kad sprogimai vyko „ore“. Kitaip tariant, anot šio teoretiko, nėra jokios galimybės, kad sprogimai buvo savaiminiai. Jo teigimu, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, kad įvyko „mišrūs branduoliniai-termobranduoliniai sprogimai“.

Verta paminėti, kad tame pačiame suvažiavime kiti pristatymai buvo vedami visame pasaulyje garsių ir gerbiamų fizikų, pristačiusių naujienas iš eksperimentinės dalelių fizikos bei gamtos reiškinių tyrimų fronto. Todėl gana keista suvažiavimo programoje matyti įrašytą ir J. Brandenburgo vardą.

Savo argumentus jis pateikė ir recenzuojamam leidiniui „Journal of Cosmology and Astrophysics“ – tam pačiam, kuris visai neseniai publikavo tekstą apie tai, jog Didysis sprogimas yra holograma:

„Didelė ksenono-129 koncentracija atmosferoje, kriptono-80 pėdsakai ir urano bei torio neįpprastos gausos Marso paviršiuje požymiai, lyginant su Marso meteoritais – šiuos duomenis pirmiausiai užfiksavo rusai, o dabar patvirtino ir „Mars Odyssey“ zondo gama spindulių spektrometras – reiškia, kad Marso paviršiuje tikriausiai būta galingų radioaktyvių įvykių, kurių metu radosi didelis kiekis juos rodančių izotopų, o paviršius buvo padengtas plonu sluoksniu radioaktyvių dulkių, kuriose, lyginant su požeminėmis uolienomis, gausu tam tikrų elementų. Tai galima paaiškinti kaip dviejų anomalių atominių sprogimų Marse pėdsaką“.

Štai tokia teorija. Ją skaitant nuo pradžios iki galo tikrai galima būtų pamanyti, kad šis mokslininkas žino kažką, ką kiti slepia -o ir NASA juk neatmetė idėjos, kad planetoje, kurioje esama radioaktyvių elementų, gali įvykti natūralūs atominiai sprogimai.

Bet šis mokslininkas, remdamasis savo publikuoti parengtu kvazimoksliniu tyrimu, šaukia, kad sprogimai buvo ne natūralūs, o dirbtiniai. Jei dar ne visiškai aišku – atkreipkite dėmesį į jo publikavimui ruošiamos knygos pavadinimą: „Death on Mars: The Discovery of a Planetary Nuclear Massacre“.

Arba galima paskaityti jo publikavimui paruošto mokslinio darbo išvadas:

„Įvertinus didelį atominių izotopų kiekį Marso atmosferoje – panašūs kiekiai buvo registruojami po vandenilinių bombų bandymų Žemėje – Marsas gali tapti pavyzdžiu planetos, kurioje civilizaciją išnaikino atominė ataka iš kosmoso“.

„Tikėtina, kad Fermi paradoksas reiškia, jog mūsų tarpžvaigždinėje kaimynystėje esama galių, nedraugiškų jaunoms, triukšmingoms civilizacijoms – tokioms, kaip mūsų. Tokios nedraugiškos galios gali būti nuo tokių sunkiai suvokiamų dalykų, kaip dirbtinis intelektas, jaučiantis pagiežą kūnui ir kraujui, kaip kad filme „Terminatorius“, iki liūdnai pažįstamo „Žvaigždžių karų" veikėjo – bepročio humanoido Gubernatoriaus Tarkino, norėjusio sunaikinti Alderaano planetą vien tam, kad parodytų pavyzdį kitiems pasauliams", – rašoma mokslinio (?) darbo išvadose.

Žinoma, verta pažymėti, kad šių teorijų teigiamai neįvertino joks žymus mokslininkas.

Komentarai (8)