Su šypsena: Kaip teisingai fotografuoti NSO? (1)
Ar kitų planetų gyventojai lankosi Žemėje nėra žinoma. Taip, mes dažnai girdime begales liudijimų, internete galime pamatyti begales video įrašų ir nuotraukų, keliamos įvairios teorijos, tačiau visi šie egzistuojantys įrodymai kaip tokie yra niekiniai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kodėl? Priežastis ta, jog pakaktų vieno vienintelio artefakto arba viešai parodyto tikro „ufonauto“ ir viskas būtų aišku. Tačiau dabar visi įrodymai yra abejotinos vertės, kuriuos beje labai sunku surasti tarp didelio skaičiaus įvairaus pobūdžio mistifikacijų.
Vieni tokiais įrodymais neabejodami tiki, kiti ne, tačiau po juos pasižvalgo praktiškai visi. Parodykite man žmogų kuris nežino kas yra skraidanti lėkštė arba „ufonautas“.
Nori nenori, kiekvienas žino apie ateivių apsilankymus Žemėje. Kai kurie asmenys tiki kad regėjo NSO, kiti tiki, kad buvo pagrobti, tačiau akivaizdžių įrodymų kol kas niekas nėra pateikęs. O juk užtektų tik vieno. Skeptikai šiuo klausimu pasisako taip: ekstraordinarios teorijos reikalauja ekstraordinarių įrodymų. Kitais žodžiais tariant, nepakanka paprasčiausios nuotraukos, reikia kažko rimtesnio, kažko kas nekeltų abejonių.
Taigi šiame straipsnyje aš jums noriu papasakoti kaip teisingai fotografuoti NSO.
Tai padaryti nesudėtinga, bet kokiu atveju bent jau draugų rate galėsite pasigirti, jog nufotografavote patį tikriausią NSO. Vieniems tai dovanos draugų pagyras, kitiems – piršto pasukiojimą prie smilkinio, bet pabandyti gal ir verta, ar ne?
Kantrybė – dorybė
NSO pasirodymų statistika gana didelė. Skraidančias lėkštes žmonės mato kas naktį. Negana to, praktiškai kiekvienas jūsų pažįstamas galės paliudyti, jog yra regėjęs keistas šviesas danguje. Taigi, tam, kad susekti NSO, jums reikės ne miegoti naktimis, o stebėti dangų. Jei NSO (ar kas tai bebūtų) neišvysite šiąnakt, tai gal kitą arba dar kitą naktį jums nusišypsos Fortūna. Tad šiame scenarijuje jums labai pravers sėkmė ir kantrybė.
Pasirinkite atvirą lauką, kuriame labiausiai atsiskleidžia naktinis dangus. Mieste ką nors pastebėti yra daug sunkiau, tad tokia vieta geriau kad būtų kuo toliau nuo miesto, nes miesto šviesos apšviečia ne tik žvaigždes, bet ir visus kitus objektus dangaus skliaute. Tai astronomai vadina šviesos triukšmu.
Kai kurie NSO medžiotojai sėkmę bando privilioti visokiais amuletais ir talismanais, nors aš manau, kad čia jau kiek persistengta. Bet čia kiekvienas turi savo metodiką.
Ypatingų vietų paieška
Kai kurie NSO tyrėjai teigia, jog jei jūs vienoje ir toje pačioje vietoje mėnesį stebėję neužfiksavote NSO arba ko nors neįprasto, vadinasi, buvo netinkamai pasirinkta vieta.
Paprastai sakoma, jog geriausios stebėjimo vietos yra prie kokių nors ypatingų objektų: karinių poligonų (pavojinga, gali nušauti), prie senų pilių ir dvarų (baisu, gali sutikti vaiduoklį), laukuose kur randami „kropcirklai“ (angl. crop circles, t. y. tokie ratai laukuose). Bet čia taip pat pavojinga, nes gali patekti po kombainu. Ir panašiai.
Geriausia, jei vieta apipinta kokiomis nors mistiškomis istorijomis. Galų gale jei neužfiksuoti NSO, tai kokį vaiduoklį ar sniego žmogų tikrai pričiupsite.
Dažnai teigiama, kad tokios vietos it magnetas traukia NSO. Vėlgi įrodymų nėra, bet jei ieškai ufonautų, tai gal verta pabandyti?
Palydovai ir gamtos reiškiniai
Labai svarbu žinoti, kada virš tavo regiono praskrenda palydovai arba ta pati Tarptautinė kosminė stotis. Tiesiog didelė dalis užfiksuotų NSO iš tiesų būna praskrendantys dirbtiniai palydovai (ar net lėktuvai), o tokį objektą palaikę NSO apsijuoksite prieš visą pasaulį.
Kokie dirbtiniai objektai praskrenda virš tavo regiono galima sužinoti parsisiuntus į telefoną specialias programėles. Jų rasite ne vieną ir ne dvi.
Taip pat svarbu domėtis gamtos reiškiniais, idant jų nepalaikytum NSO pasirodymu. NSO paprastai palaikomi: halas (atmosferinis reiškinys), kai kurie debesys, paukščiai, Venera ir kiti panašūs ir su ateiviais nieko bendra neturintys objektai.
Vaizdo kameros pasirinkimas
Stebint NSO vaizdo įrašus tinklapyje YouTube, atrodo kad pagrindinis vaizdo kameros pasirinkimo kriterijus yra: kuo prasčiau filmuoja, tuo geriau. Taigi, nepatingėkite pasirinkti gerą ir kokybišką vaizdo kamerą.
Jei nenulaikote kameros stabiliai, tada naudokite specialų stovą, nes juk po ekraną lakstantis šviesos taškelis, pripažinkime, yra labai menkas įrodymas. Dažnai būna taip, kad žmonės filmuoja paprasčiausią žvaigždę, o dėl kameros nestabilumo susikuriamas įvaizdis, kad tas taškelis chaotiškai skraido po dangų, o jau tada kai kurie ufologai kuria teorijas apie antigravitacinius variklius, jėgos laukus ir kitus fantastinius dalykus, kurie apsaugo NSO pilotus tokių staigių manevrų metu.
Fotografuojant naudokite trumpą išlaikymą
Jei jau pamatėte kažką danguje, kas jums pasirodė panašu į NSO, nefotografuokite naudodami ilgą išlaikymą, nes vėlgi dėl drebančių rankų gausis tik neaiški dėmė arba kokia nors abstrakcionizmo paveikslus primenanti nuotrauka. Čia taip pat galioja taisyklė: turėk gerą fotoaparatą, nes su muiline nieko doro nenufotografuosi.
Šalti nervai
Labai svarbu nepradėti panikuoti, nes nei nuotraukos, nei vaizdo įrašo tokiomis aplinkybėmis tikrai nepadarysite. Labai dažnai sutinku žmonių, kurie pamatę bet kokią judančią švieselę danguje susijaudina ir pradeda entuziastingai šokinėti ar priešingai, sustingsta pagauti siaubo. Tiek viena, tiek kita reakcija neleis jums padaryti gero kadro.
Ką daryti jei NSO nepavyksta pagauti?
Jei Fortūna nuo jūsų nusisuko, tada belieka vienintelis būdas: photoshop’as (arba kitos vaizdo apdorojimo programos). Deja, tokių mistifikacijų yra itin daug. Ir nori nenori tenka nusivilti, kai išties įspūdingi NSO pasirodo besantys sukurti kompiuteriu. Tokių mistifikacijų ir labai tikroviškų internete yra daug. Štai kad ir Santa Clarita NSO vaizdo įrašas:
Nors vaizdas įspūdingas, ir NSO besidominčių bendruomenėje sukėlė daug triukšmo pasirodė besanti kompiuterinė mistifikacija:
Jei nemokate naudotis photoshop’u ar kitomis vaizdo apdorojimo programomis galite pasitelkti fantastinių filmų kadrus, kaip kad ne taip seniai padarė vienas lenkas.
Maždaug prieš metus žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tai, jog 2013 metų sausio mėnesį, Čenstochove (Lenkija) 27 metų asmuo, pavadintas Matthew (nes norėjo išlikti anonimu) apie 3 val. nakties iš arti nufotografavo NSO. Matthew ilgai negalėjo užmigti, tad išėjo pasivaikščioti į greta esantį miškelį ir po jo apylinkes. Matthew teigė pamatęs danguje skrendantį trikampio formos objektą.
Pagal jo apskaičiavimus, objektas turėjo būti 5–6 metrų pločio. Objektas praskrido maždaug 2,3 metro virš Mathhew galvos. Taip pat jis teigė, jog girdėjo žemo dažnio garsą, kurį skleidė objektas.
Nors objekto stebėjimas truko tik maždaug 30 sekundžių, tačiau Matthew sugebėjo savo telefonu objektą nufotografuoti. Buvo naudojamas „Samsung Corby Pro“ telefonas su 3.2 MP kamera.
Štai kelios Matthew padarytos nuotraukos:
Man pačiam, kaip senam fantastikos ir paranormalių reiškinių mėgėjui, šios nuotraukos pasirodė kažkur matytos, tad nusprendžiau pasitikrinti ir taip atlikti mažą tyrimą.
Taigi ėmiausi peržiūrinėti seną gerą “X files” serialą, ieškodamas patvirtinimo savo įtarimams. Daug žiūrėti nereikėjo. Tiesiog bežiūrint pilotinę seriją (1 sezonas 1 serija) maždaug nuo 33 minutės radau būtent tuos pačius kadrus, kurie buvo pateikti kaip Matthew darytos nuotraukos. Štai kadras iš filmo, tiems kas tingite žiūrėti visą seriją:
O čia vieno stop kadro palyginimas su lenkiškuoju variantu:Taigi, kai kitą kartą pamatysite kokias nors NSO nuotraukas, neskubėkite aklai tikėti. Tikrinkite visą gaunamą informaciją. Kaip kad sakė vienas žymus NSO tyrėjas: Tikras ufologas turėtų netikėti niekuo, bet neatmesti nieko.
Šiek tiek statistikos pabaigai
1950 metais JAV buvo sudaryta speciali mokslinė komisija, turėjusi ištirti visus to meto Amerikoje užfiksuotus NSO pasirodymo atvejus. Tyrimo metu buvo sudarytas statistinis reiškinių paskirstymas procentais pagal tai, ką iš tiesų matė kontaktuotojai. Štai skaičiai:
Balionai, zondai ir kiti skraidantys aparatai – 15,4 %; astronominiai arba atmosferos reiškiniai – 15,2 %; optiniai reiškiniai ir paukščiai – 6,3 %; radarų trukdžiai – 5,8 %; netiksliai suvokta informacija – 23,8 %; kiti racionaliai paaiškinami reiškiniai – 17,6 %; sąmoningos mistifikacijos – 1,6 %; nepaaiškinami reiškiniai 14,3 %.
Žinoma, dabar statistika būtų kitokia, ypač mistifikacijų atveju, kurių dabar yra gerokai daugiau nei buvo seniau. Tačiau pateikti duomenys rodo, kad tik šiek tiek daugiau nei 14 % atvejų buvo sunku ar neįmanoma paaiškinti to meto gamtamoksliniu pažinimu. Dabar šis skaičius veikiausiai būtų mažesnis, nes prisidėjo kitų mokslo sričių, tokių kaip psichologijos tyrimai, kurie leidžia paaiškinti dar daugiau liudijimų.