Kaip „New Yorker“ žurnalistui papasakojo tyrinėjimų grupės prezidentas Tomaszas Jurekas, tunelis su traukiniu gali būti viso požeminio miesto dalis. Pasak p. Jureko, pagrindinė jo dalis, turėtų būti po vietine Książ pilimi. Viena vietinė gyventoja papasakojo leidiniui, kad Antrojo pasaulinio karo metais, kai naciai buvo užėmę pilį, iš po žemių reguliariai pasigirsdavo sprogimai, ir tai truko ilgiau nei metus. Sklandė gandai, kad ten statoma požeminė Hitlerio rezidencija.

Istorikai iš tiesų žino, kad karo metais Žemutinėje Silezijoje statė didelį septynių dalių požeminį kompleksą, o viena dalis buvo po Książ pilimi. Šio projekto kodinis pavadinimas – Riese (vok. milžinas). Visai tikėtinas, kad buvo planuojama sukurti milžinišką bunkerį nacių elitui – vokiečių istorikas Franzas Zeidleris mano, kad jame būtų galėję slėptis iki 27 tūkstančių žmonių. Tačiau tai nėra žinoma užtikrintai, nes projekto dokumentų neišliko. Naciai, veikiausiai, paskubėjo jų atsikratyti, idant šie nepakliūtų į rankas sovietų kariams.

Lobių ieškotojas iš Piława Górna miesto Andrzej Boczek papasakojo leidiniui, kaip galima rasti požeminius tunelius. Pirmiausia, reikia orientuotis į karo laikų fotografijas – jose galima pamatyti, kaip išsidėstę požeminį miestą stačiusių darbininkų barakai, o jie dažniausiai stovėdavo netoli nuo statybos vietos. Antra, būtina palyginti prieškarinius ir pokarinius vietovės žemėlapius ir išsiaiškinti, kur atsirado nauji upeliai – vanduo visai galėjo prasiskverbti per riedulius, kuriais užversti įėjimai į tunelius. Tačiau, be gan įprastų paieškos metodų, vietiniai lobių ieškotojai naudoja ir nestandartiškesnius. Straipsnio autorius prisimena, kaip kartą vaikštinėjant Wałbrzycho apylinkėse, vienas iš žinomiausių nacių požemių tyrinėtojų, Krzysztofas Szpakowskis rodė jam veikimą prietaisų, kuriais jis ieško tunelių ir aukso. Jie turėjo savotiškas antenas, kurios sukosi ir rodė tam tikras vietas žemėje, panašiai į naudojamus virgulininkų.

Kaip „New Yorker“ papasakojo Boczekas, žemėje gali slypėti nacių sukurta skraidanti lėkštė

Lobių paieškos nėra lengvas darbas. Norint pradėti savarankiškus kasinėjimus, reikia gauti žemės savininko leidimą. Taip pat būtina vadovautis įstatymu, įpareigojančiu deklaruoti rastą lobį (Lenkijoje radėjas gali pasilikti vos dešimtadalį, visa kita atitenka valstybei). Be to, tai labai daug nervų kainuojantis procesas, nes lobių ieškotojai dažnai niekuo nepasitiki, netgi savo bendražygiais. Jiems nuolat dingojasi, kad juos seka, o kai kas netgi prisipažįsta nerimaujantys dėl savo artimųjų gyvybių. Juos baugina ne tik svetimųjų pavydas, bet ir legenda apie tunelių „sargybinius“. Daugelis tiki, kad egzistuoja slaptųjų agentų tinklas iš buvusių nacių ir jų pasekėjų, sergstintis paslėptas brangenybes. Po karo Žemutinėje Silezijoje iš tiesų liko šiek tiek etninių vokiečių, ir būtent tarp jų galėjo būti tie „sargybiniai“.

Tarp lobių ieškotojų paplitusi nuomonė, kad mitinio traukinio istorija buvo paskleista tik siekiant atitraukti visuomenės dėmesį nuo kažko didesnio, ką galima rasti paslaptinguosiuose bunkeriuose. Kaip „New Yorker“ papasakojo Boczekas, žemėje gali slypėti nacių sukurta skraidanti lėkštė. Kad ir kaip fantastiškai tai skamba, tačiau kai kurie Istorikai išties mano, kad vokiečiai savo bunkeriuose Lenkijoje rengėsi gaminti kosmines raketas.

Net jei lobių ieškotojai nusigaus iki požeminio Riese komplekso širdies, ten gali nebūti jokių lobių. Vieno nacių darbų stovyklos belaisvio prisiminimuose rašoma, kad prieš išvykdami iš šios teritorijos, vokiečiai ardė tunelius ir išvežė iš jų viską, kas tik buvo įmanoma. Be to, kaip „New Yorker“ pasakojo darbininkas, neseniai kasęs žemę vienam lobių ieškotojui, kai kurios skrynios iš požemių (aiškiai kažkada priklausiusios naciams) būdavo tuščios. Visai tikėtina, kad jas ištuštino atvykę sovietų kareiviai.

Nepaisydami galimo „nacių aukso“ legendos paneigimo, Žemutinės Silezijos gyventojai lobių ieškotojams simpatizuoja. Joanna Lamparska, knygos apie vietinius lobių ieškotojus autorė, „New Yorker“ sakė: „Žmonės jiems atleis, juk jie padovanojo mums gerus prisiminimus, azarto jausmą ir viltį“. Nors yra ir tokių, kurie lobių temos pagyvėjimą vertina neigiamai, sakydami, kad jis atitraukia žmonių dėmesį nuo svarbesnio šios vietovės istorijos aspekto – nacių įvykdytų piktadarybių ir kančių kurias teko iškęsti koncentracijos stovyklos kaliniams, žuvusiems Riese statybos metu.

Анастасия Зырянова
slon.ru

Komentarai (2)