Beprotiškai sparti mobiliųjų telefonų evoliucija: neįtikėtinos technologijos, kurių sulauksime ateinančiais dešimtmečiais (Foto, Video)  ()

Mobilūs telefonai evoliucionuoja itin greitai. Pirmieji komerciniai mobilūs telefonai buvo sukurti dar 1984 metais. Tai padarė Motorola kompanija išleidusi savo garsųjį Dyna TAC 800 modelį. Jis atrodė štai taip.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Praėjus 30 metų Motorolos vardą užgožė kitos kompanijos, tačiau ji vis dar tebegamina telefonus. 2014 metais buvo išleistas vienas populiariausių Motorola telefonų Moto X - turbūt dar pamenate kaip jis atrodė? Akivaizdus išvaizdos skirtumas lyginant su pačiu pirmuoju modeliu:

Per 30 metų telekomunikacijos pažengė labai smarkiai. Į mažiau nei 1 centimetro pločio aparatą dideliu 4-6 colių įstrižainės ekranu buvo sutalpintos daugybės kitų aparatų funkcijos – fotoaparato, termometro, barometro, laikrodžio, kompaso, skaičiuotuvo, skenerio, rašomosios mašinėlės, video kameros, visos video studijos ir dar daugybės kitų aparatų funkcijos. Labai įdomu, ką dar išmanieji telefonai gali nuveikti ateityje? Juk dabar turime viską, ko gali prireikti...

Lankstus telefonas

Tai ateitis, kurią jau dabar matome šiandien. Pati pradžia – LG Flex modelis, kuris turi lenktą ekraną. Toliau Samsung su savo Edge modeliais. Tai ne ateitis, tai dabartis, nes šie telefonai egzistuoja ir yra žinomi visame pasaulyje, o ne tik per mokslinės fantastikos konferencijas, pristatančias ateities technologijų „konceptus“.

Atrodo, kad ši technologija yra vystoma ir toliau, nes lankstūs ekranai tobulinami gana smarkiai. Jau dabar pristatytas sulankstomas televizorius su OLED ekranu, kurį tiesiog galima susukti į ritinėlį ir išsinešti. Lankstus ekranas yra realybė, tad dabar lieka tik pagaminti lankstų korpusą.

Telefonai-apyrankės

Dabar išmanieji telefonai nešiojami rankinėse, kišenėse. Toks nešiojimo būdas turi savų privalumų ir trūkumų (radijo bangos šalia svarbių organų, subraižytas ekranas į kitus kišenėje esančius daiktus ir t.t.). Inžinieriai pradeda planuoti kitus nešiojimo būdus. Vienas jų – ant riešo. Laikrodžio technologijų pažanga parodė, kad toks nešiojimo būdas yra patikimas net ekstremaliomis sąlygomis, todėl logiška pasirinkti riešą, kaip patikimą mobilaus telefono laikiklį.

Su tuo susiję nemažai bandymų sukurti telefonus, kurie tiktų ant riešo. Juk jie jau pakeitė laikrodžius, tad abiejų riešų puošti apyrankėmis nereikės, pakaks tik vienos.

Problema – lankstus korpusas. Lankstus ekranas neatrodo didelė problema, tačiau lengvai besideformuojanti kamera, procesorius, baterija, SIM kortelės lizdas ir kiti esminiai šiuolaikinio mobilaus telefono komponentai kol kas dar gaminami iš kietų ir tvirtų medžiagų, o ne silikono. Neabejotinai šią problemą mokslininkai išspręs, nes jau dabar pasirodo bandymų sukurti lanksčias baterijas (FlexEl, LG, Blue Spark Technologies). Laiko klausimas, kol sugalvosime, kaip visa tai sutalpinti į ploną korpusą, kuris kaip atšvaitas atsidurtų ant rankos.

Ar tai nebus tik dar vienas daug žadančios technologijos propagavimas, pasibaigęs fiasko? Deja, ne, nes esame tarpinėje stotelėje. Jau dabar aktyviai gaminami išmanieji laikrodžiai, kurie atlieka kai kurias telefono funkcijas. Laiko klausimas, kada telefono kišenėje nebereikės nešiotis ir pakaks tik laikrodžio...

Modulinis telefonas

Priedų išmaniesiems telefonams rinka yra milžiniška. Mobilūs telefonai gali turėti ne tik dangtelius, bet ir prijungiamas klaviatūras, kameras, papildomas talpas, pridedamas blykstes, jau nekalbant apie ausines ir garso kolonėles. Visa tai yra telefono moduliai, kuriuos prijungti galima per kelias sekundes. O jei sukūrus telefoną, kuriame galima pakeisti atmintį, kamerą ir kitus elementus? To ėmėsi Google su savo Project Ara. Deja, šis projektas buvo pristabdytas, bet pasaulį išvydo LG G5 su savo „draugais“ – priedais, kurie skirti įvairiems atvejams, prijungiamiems prie telefono.

Tai pirmasis toks telefonas, tačiau jis gali pasiteisinti ir kiti gamintojai imsis panašių projektų. Kažkada dviejų SIM kortelių lizdas buvo laikoma tikra nesąmone, tačiau dabar tai tapo visiška norma... Tokia norma gali tapti ir paties vartotojo pakeičiamos detalės.

Permatomi ekranai

Esate mokslinės fantastikos gerbėjai? Gal matėte du įdomius TV serialus „Extant“ (jį rodė ir Lietuvos televizijos) arba „Expanse“? Juose veikėjai rankose laiko telefonus su permatomais ekranais. Kol kas jie parodyti tik mokslinės fantastikos filmuose apie tolimą ateitį, nors iš tiesų ji nėra tokia tolima. Samsung permatomą ekraną jau užpatentavo. Polytron Technologies kompanija tokį telefoną jau sukūrė.

Tiesa, jame matyti baterijos, mikroSD kortelė ir kiti komponentai, tačiau tai milžiniškas žingsnis į priekį. Ateities technologija jau čia pat, reikia ją tik patobulinti, ir tai gali būti neatskiriama žmonių gyvensenos dalis.

Holograminio lietimo telefonai

Turbūt daugiausiai peno mūsų fantazijoms apie holograminį įrenginių valdymą davė 2002 metų filmas „Įspėjantis pranešimas“ (Minority Report) su Tomu Cruise. Praėjo beveik 15 metų ir šis valdymas taip ir liko fantazijose? Tikrai ne, mokslas jau pasistūmėjo į priekį. Pasirodo, jau yra sukurta technologija, kuri fiksuoja mūsų judesius net neliečiant ekrano ar kitokio įrenginio. Tokiu būdu holograminis lietimas tampa realus.

Kitas ženklas, kad tai įmanoma – holograminė klaviatūra, kuri jau yra gaminama. Tiesa, jos tikslumas dar nėra labai didelis, ji nėra itin patogi, tačiau kažkada Motorola Dyna TAC mobilūs telefonai irgi nebuvo labai patogūs (žr. nuotrauką straipsnio pradžioje).

Ar šie telefonai bus sukurti ateityje? Visko gali būti.

Telefonai po oda

Pabaigai – visiškas kosmosas. Kodėl gi telefonų neįmontavus po oda? Kaip tai atrodo? Pasižiūrėkite 2012 metų filmą Total Recall („Viską prisiminti“) su Colinu Farrellu ir atkreipkite dėmesį į tą momentą, kai telefono implantas išraunamas iš rankos...

Implantavimas nieko nestebina, todėl visai tikėtina, kad po oda gali būti implantuojamas ne tik medicininis aparatas, bet ir siųstuvas ir imtuvas. Liktų tik ausyje implantuoti garsiakalbį ir viskas. Bet tai jau tolima mokslinė fantastika, kuri kol kas sunkiai galima. Bet praeis 20 metų ir gali būti kažkas juoksis iš šio straipsnio jį skaitydamas tiesiog ant delno ar riešo odos...

www.fortakas.lt

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(28)
(9)
(19)

Komentarai ()