Harvardo universiteto mokslininkas vis dar yra įsitikinęs - Oumuamua galėjo būti ateivių zondas (1)
Naujame interviu Izraelio laikraščiui „Haaretz“ Harvardo universiteto Astronomijos departamento narys Avi Loebas toliau gina savo kontroversišką hipotezę, kad tarpžvaigždinis objektas Oumuamua galėjo būti ateivių zondas – ir svarstė apie žmonijos vietą kosmose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kai tik paliksime Saulės sistemą, tikiu kad susidursime su daug intensyvesniu eismu, – laikraščiui sakė mokslininkas. – Galbūt mes gausime žinutę, kurioje bus sakoma „Sveiki atvykę į tarpžvaigždinį klubą“ O gal rasime kelias nebegyvas civilizacijas – t. y., aptiksime jų liekanas.“
Kvadrilijonas tokių pat
Po to, kai astronomai užfiksavo Oumuamua A.Loebas ir kolega spėjo, kad hipotetinės saulės burės paaiškintų keista kosminio kūno elgesį ir trajektoriją. Kitas keistas objekto požymis – atspindimos saulės kiekis jam besisukant skyrėsi 10 kartų, kas siūlo hipotezę, kad objektas yra cigaro ar blyno formos, kas labai neįprasta natūraliai susidarant asteroidams.
Bandymai pasiklausyti Oumuamua radijo bangomis taip pat nedavė jokių vaisių – bet A.Loebas „Haaretz“ teigia, kad jis vis tiek pasilieka prie galimybės, kad objektas buvo sukurtas protingų būtybių.
„Mes negalime žinoti, ar tai yra aktyvi technologija, ar erdvėlaivis, kuris nebeveikia ir tik plūduriuoja erdvėje, – laikraščiui sakė mokslininkas. – Bet jei tokių objektų kaip Oumuamua buvo sukurtas visas spiečius, ir jie buvo paleisti atsitiktinėmis kryptimis – tai, kad mes jį aptikome reiškia, kad jo kūrėjai paleido kvadrilijonus tokių zondų, į kiekvieną Paukščių Tako galaktikos žvaigždę.
Ne išsigalvojimai
Neseniai A.Loebas taip pat patraukė į save žiniasklaidos dėmesį, praėjusią savaitę duodamas dar vieną interviu, kuriame jis išdėstė savo versiją, kaip susidūrimas su nežemiška civilizacija paveiktų žmoniją. Ten jis sakė, kad Visata gali būti užversta ateivių bendruomenėmis, ir kad Žemės mokslininkai turėtų susitelkti jų pėdsakų paieškai.
„Turėtume žiūrėti į tai kaip į archeologiją, – sakė mokslininkas. – Taip, kaip kasamės į žemę ieškodami kultūrų, kurios nebeegzistuoja , turėtume kastis ir į kosmosą – kad atrastume civilizacijas, kurios egzistavo už Žemės ribų.“
A.Loebas tvirtina, kad nežemiškos gyvybės paieška nėra išsigalvojimai. „Tai daug mažiau spekuliatyvu nei prielaida, kad egzistuoja tamsioji medžiaga – nematoma medžiaga, kuri sudaro 85 proc. Visatos medžiagos“, – įsitikinęs mokslininkas.
Parengta pagal Futurism.com
