Kenedis nebuvo pirmasis Lee Harvey Oswaldo taikinys. Ar tai būtų išgelbėję JAV prezidentą? (Foto, Video) ()
1963 m. balandžio 10 d., likus vos septyniems mėnesiams iki JAV prezidento Johno F. Kennedy nužudymo, žudikas Lee Harvey'us Oswaldas tupėjo už tvoros prabangiame Dalaso rajone ir nutaikė savo šautuvą į savo auką. Kas ji buvo?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Oswaldas taikėsi į itin konservatyvių pažiūrų buvusį JAV armijos generolą Edviną Walkerį. Osvaldas šovė pro Walkerio namo langą, bet kulka vos keliais centimetrais praskriejo už Walkerio galvos.
Dalaso policijos departamento tyrimas buvo vangus, o Osvaldas, jau stebėtas FTB, išvengė tolesnio patikrinimo. Ginklas, kuriuo Osvaldas šaudė į Walkerį – „Mannlicher-Carcano“ šautuvas, pirktas netikru vardu – buvo tas pats, kuriuo tų pačių metų lapkričio 22 d. Osvaldas nušovė prezidentą Kennedy (JFK).
Walkeris nusiteikęs prieš Kennedy ir komunizmą
Septintojo dešimtmečio pradžioje Dalasas, Teksase, buvo „politinio konservatizmo bastionas“, puiki vieta generolui Edwinui Walkeriui pradėti savo pokarinę karjerą.
Walkeris atsistatydino iš armijos 1961 m., kai sulaukė priekaištų dėl to, kad JAV pirmąją ledi Eleanor Roosevelt ir JAV prezidentą Harry Trumaną pavadino „rožiniais“ ir dalino dešiniojo sparno politinius traktatus savo pavaldiniams. Walkeris atvyko į Dalasą kaip žmogus su misija, kad pasipriešintų trims didžiausioms grėsmėms Amerikai: socializmui, komunizmui ir Johnui F. Kennedy.
Dalase Walkeris pradėjo galvoti apie kandidatavimą į gubernatoriaus postą ir netgi svarstė kandidatuoti į prezidentus.
1962 m. Walkeris buvo apkaltintas „maištu ir sąmokslu“ (bet nenuteistas), kai dalyvavo smurtiniuose protestuose Misisipės universitete po to, kai mokykla buvo priversta priimti juodaodį studentą Jamesą Meredithą kaip dalį federalinio įsipareigojimo panaikinti segregaciją.
Walkeris taip pat manė, kad Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis buvo komunistas ir apkaltino visą pilietinių teisių judėjimą „palaikant Kennedy ir esant prokomunistiniu ir prosocialistiniu“.
Nepaisant audringos retorikos, 1962 m. Walkeris pralaimėjo demokratų pirminius rinkimus į Teksaso gubernatoriaus postą galutiniam nugalėtojui Johnui Connally.
Osvaldo motyvas: atsidavimas komunizmui
Anot Walkerio, vienas iš daugelio atvejų, kai JFK pasirodė kaip silpnas prezidentas, buvo jo politika Kuboje, kur Fidelis Castro neseniai pavertė Kubą komunistine – prie pat JAV teritorijos. Walkeris ne tik norėjo, kad JAV kariuomenė pašalintų Castro, atėjusį į valdžią po 1959 m. revoliucijos, bet ir atvirai ragino nužudyti komunistų lyderį.
Lee Harvey'us Oswaldas gyveno vos už kelių minučių kelio nuo Walkerio Dalase, išsinuomotame dviviečiame bute, kuriuo dalijosi su žmona Marina ir jų mergaite. Osvaldas susipažino ir susituokė su Marina Sovietų Sąjungoje, kur Osvaldas trumpam bandė gyventi kaip sovietų gamyklos darbuotojas.
Grįžęs į Dalasą, Osvaldas dirbo spaustuvėje, o per pietų pertraukas skaitė komunistinius laikraščius rusų kalba. Jis buvo daug girdėjęs apie tokią figūrą kaip Walkeris, kuris buvo vienas garsiausių antikomunistinių balsų Dalase ir visoje šalyje.
Manoma, kad Osvaldas, kuris karštai palaikė naują Kubos valdžią, Walkerį matė kaip tiesioginę grėsmę. Walkeris buvo kažkas, kas turėjo daug ryšių ir autoriteto. Oswaldas nusprendė nužudyti Edviną Walkerį.
Jis skaitė apie Walkerį, girdėjo jį kalbant, matė jį asmeniškai, o priešiška Walkerio pozicija dėl daugelio dalykų, įskaitant Kubą, įžiebė Osvaldui pykčio ugnį. Manoma, kad tokį vienišių kaip Osvaldas, kuris turėjo daug pykčio, tokia poliarizuojanti figūra kaip Walkeris paskatino jį veikti.
Tęsinys kitame puslapyje:
Plano vykdymas
Ištisas savaites Osvaldas kruopščiai planavo, kaip ketina nužudyti Walkerį. Osvaldas atrado siaurą alėją už Walkerio namo ir rado puikų stebėjimo tašką už 1,5 m aukščio tvoros. Jis planavo, kad po to, kai bus atliktas veiksmas, jis numes šautuvą ties netoliese esančiais geležinkelio bėgiais, perbėgs per parką ir autobusu parvažiuos namo.
Osvaldas Marinai nieko nesakė apie savo sąmokslą. Balandžio 10 d. vakarą Osvaldas išvyko į dar vieną nepaaiškintą reikalą, bet šį kartą paliko paslaptingą raštelį savo žmonai, surašydamas, ką ji turėtų daryti, jei jis negrįžtų namo.
„Nusiųsk informaciją apie tai, kas man nutiko sovietų ambasadai ir pridėk laikraščių iškarpas (jei laikraščiuose būtų kas nors apie mane). Tikiu, kad ambasada greitai padės tau viską sužinoti kas nutiko“, – rašė Osvaldas.
Apie 21 valandą Osvaldas įsitaisė į poziciją už tvoros prie Walkerio namo. Jis tikriausiai negalėjo patikėti savo sėkme. Walkeris sėdėjo prie savo stalo ir mokėjo pajamų mokesčius, jo galvą puikiai įrėmino viršutiniame aukšte esantis langas vos 36,5 m atstumu nuo Osvaldo šautuvo.
Osvaldas nuspaudė šautuvo nuleistuką ir už Walkerio galvos pasigirdo aštrus dūžtančio stiklo ir kulkos sprogimo garsas. Iš pradžių Walkeris pamanė, kad koks nors rajono niekšas į jo langą įmetė petardą, bet tada karys suprato, kas vyksta. Jis pagriebė pistoletą ir išbėgo į lauką, tada pastebėjo, kad ant jo marškinių rankovės telkšo kraujas.
Dalaso policija šaudymą teisingai priskyrė pasikėsinimo kategorijai, tačiau jų tyrimo metu įtariamųjų nebuvo rasta. Osvaldas atgavo paslėptą šautuvą ir greičiausiai supyko dėl praleistos progos. Tai turėjo būti toks lengvas šūvis, ypač tokiam patyrusiam buvusiam jūrų pėstininkui kaip Osvaldas.
Ar areštas galėjo užkirsti kelią JFK nužudymui?
Tyrėjai išsiaiškino Osvaldo dalyvavimą Walkerio šaudyme tik po JFK žmogžudystės ir paties Osvaldo nužudymo (jį nušovė Dalaso verslininkas Jackas Ruby).
Kai Marina liudijo Warreno komisijoje (tyrusioje JFK nužudymą), ji prisiminė, kad Osvaldas Walkerį pavadino „labai blogu žmogumi, kad jis fašistas, kad jis buvo fašistinės organizacijos vadovas“. Ji taip pat pateikė Osvaldo jai paliktą raštelį – įrodymą, kad tą balandžio naktį jis tikrai bandė nužudyti Walkerį.
Niekas nėra tikras dėl Osvaldo motyvo nužudyti Walkerį, ir taip pat neaišku, kodėl Osvaldas pirmiausia nusitaikė į JFK nekenčiantį generolą, kad tik po kelių mėnesių nužudytų tą patį prezidentą.
Ši situacija iškelia vieną didžiausių „o kas būtų, jei?“ klausimų. Jei Walkerio pasikėsinimo nužudyti tyrimas būtų buvęs tikrai išsamus, Osvaldas būtų buvęs suimtas ir įkalintas, o JFK būtų gyvenęs.
Skirtingai nei JFK, Walkeris gyveno ilgą gyvenimą. Jis mirė nuo plaučių vėžio savo namuose Dalase 1993 m., likus 10 dienų iki savo 84-ojo gimtadienio.
