Algimantas Čekuolis. Visatoje nesame vieniši

apie banginius pradedama kalbet mazdaug 4-toje dalije 8"11 min. Tesiant minti apie banginius "kodel jie turejo gyventi sausumoje?" na evoliucijos kelias prasidejo nuo vandens veliau persikele i sausuma ir galiausiai i oro ir gan keista kad banginiai vel grizo i vandeni. Bebrai, juru liutai, ruoniai vistiek gyvena sausumoj jie tik medzioja vandenij kaip ir kaikurie pauksciai jiems tai tik medziojimo vieta.

Tiesiog aš sakau, kad absoliučiai visi žmonės yra tikintys. Tik vieni tiki, kad kažkas yra, o kiti tiki, kad to kažko nėra Na, dar yra žinantys... bet žinoti, kad kažko nėra, kaži ar įmanoma... Galima žinoti nebent kad kažkas yra Čia nekalbu apie gyvybę kitose planetose, čia kalbu apie vaiduoklius ir pan labiau, nes kaži, ar kas nors žino, kad yra gyvybė kitose planetose... Nors...

http://www.globalaircraft.org/top50.htm

Taip ir galvojau, kad klysiu, dekui, kad pataisei, mat visko nepamenu

http://www.geocities.com/delfinologija/24.html Truputis akmenų į delfinų darža. O čia toliau paukščių protinai gebėjimai: http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/83679 http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaik ... s/61/3302/ Ar nemanote, kad palyginti su kūno mase ir smegenu dydžiu jie yra labai protingi. Tereikia, kad jiems išsivystitu kokios nors galūnės iš sparnų, kad padėtų judinti obijektus ir priaugti masės šiektėk reikėtu. Juk tona svėriantis žmogus būtų protingesnis už normalų. Jo smegenys maždaug turėtų viršyti 10 kartų normaliaus žmogaus smegenų mase. Taigi ir 10 kartu daugiau resursų joms, o jie nevisi panaudojimi gyvybiniams proceciams užtikrinti. Taigi, kažkur 10x būtų protingesnis. Tai ir mano idėja apie peraugusias protingas varnas nėra tokia kvaila. Norėčiau, kad mokslininkai kada nors pažaistu dieva ir išmokė, spartintu jų numatyta evioliucija tūkstančius kartų. P.S: Pastaruoju laiku galvojau: Ar radiacija kada nors turėjo kokiam sudėtingam gyvūnui kokį nors teigimama efekta. Turiu omenyje: didesni atsparuma radiacijai ar dar kokias nors teigiamas komplikacijas. Nors ščansas labai mažas, bet gal istorijoje kas nors atsiras. Bet ką nors įspūdingesnio nei tai. (Aš žinau, kad radiacijos reikia vengti jei turi kiek nors sveiko proto).

Kionig, aš tą konkordą daviau tau kaip pavyzdį, nes tu sakei,kad viršgarsinis greitis prilygsta 50km/h greičiui. ;]

Nesizeisk, bet manau, nera ko isizeisti, kad parodai moteriskos galvosenos tipa, kad lygiai taip pat parduotuveje buna perkant koki daikta

Hm... O kuo tas 'moteriškas galvosenos tipas' skiriasi nuo vyriškojo ir apskritai kas čia per daiktas? P.S. ar tik nebūsim per daug nukrypę nuo temos?..

http://www.alfa.lt/komentarai/straipsnis/?id=10284033 o čia akmenis aš išrenku iš delfino daržo su šiuo straipsniu.

Pavyzdis yra blogas Siaip supratau, ka turejai omeny. Zinai, kosmosas tai vakuumas ten zinoma, galima lyginti, kad virsgarsiniu greiciu skrendi, bet nera labai tikslinga. Tu gali skristi, nors ir 100 000km/h, bet zmogus tokiu perkrovu neatlaikys. Uz mus tai gali padaryti robotai.

Tai esmes nekeicia

Drįsčiau suabejoti šiuo teiginiu. Kaip perkrova gali būti susijusi su greičiu?

Na jei ne klystu tai susijusi su Einsteino reliativumo teorija

Sutikčiau, kad dėl pagreičio kabinoje perkrovas patirt galima. Be to 100 000 km/h yra tik dukart didesnis greitis nei reikalingas, kad iš žemės orbitos pabėgt. Tai yra ant tiek lėtai, kad prie tokių greičių į releatyvumo teorijos formules praktiškai galima užsimerkt.

O aš juos permėtau: http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pa ... psnis-3582 Prisiminkime ir tuos, kurie jau nutempti į jūrą ir sudraskyti nieko nepasakys apie delfinų geruma.

Taip su pagreiciu ^^ tik as neparasiau apibrezimo(ten greicio pokytis per vienetini laika) Ten buvo kalba apie 1/4 kelia per tiek metu(2,5 mln) iki tai kazkokios planetos.

Tas pats pilstymas iš tučio į kiaura. Kitaip sakant kalbos apie nieka. Nesu linkes tikėti fantazijomis ir pasakomis, tai ir šitie filmukai jų lygio, nors ir veršiantis susimastyti. Bet daugumoje esu linkes manyti, kad ateiviai lankėsi žemėje ar bent apie mus žino. Nors ką gali žinoti, juk jų protas gali būti visai kitaip sukurtas eviolucijos, tai ir jų mastymas gali oi kaip gerokai skirtis nuo mūsų.

Kionig, tau nepatinka, kad kad A. Čekuolis rašo, jog mes (žmonės ) esame save įsimylėję įsimylėję narcizai. Čia autorius tik norėjo pabrėžti kaip stipriai žmonės yra užsiciklinę savo mastyme ir nepagalvoja, kad kitų civilizacijų atstovai gali turėti viai kitokią prigimtį nei mes - apie lytinį potraukį čia kalbos nebuvo. Tokie "aštrūs" pasakymai publicistiniame stiliuje leistini - paskaityt periodinę spaudą - dar ne to rasi. Kodėl autorius taip išsireiškė? Gal tiesiog norėjo savo kalbai suteigti daugiau efektingumo, o gal jį patį erzina siauras skeptikų mastymas, tai nusprendė atsikirsti. Kaukas rašo: Šiaip, kad dar kažkur kitur gyvybė egzistuoja labai jau didelė tikimybė kionig Pamegink matematiskai ta tikimybe apskaiciuot Kol nera irodymu, tol ji lygi 0 Tikimybės reikšmė priklauso nuo to kiek stebėtojas žino apie stebimą objektą (subjektą). Paprastas pavyzdys: turime 10 dėžių ir žinome, kad vienoje iš jų yra daigtas X. Vadinasi tikimybė atidarius vieną dėžę rasti tą daiktą yra 1/10. Dabar atidarome 5 dėžes ir nei vienoje iš jų daikto X nerandame, vaidinasi tikimybę atidarius šeštą dėžę rasti joje daiktą X išauga dvigubai - iki 1/5. Taigi jeigu kas nors imtūsi skaičiuoti nežemiškos civilizacijos egzistavimo tikimybę ji priklausytų nuo mūsų turimų žinių. Taip pat yra ir su nežemiškos gyvybės egzistavimo tikimybe yra mūsų galaktikoje yra 4 proc. Saulės tipo žvaigždžių, taigi vien mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra maždaug 8 mlrd. Žvaigždžių, kurių planetų sistemose gali egzistuoti gyvybė. Jau nekalbant apie tai, kad gyvybė gali egzistuoti ir kitose planetų sistemose arba egzistuoti visai kitokios gyvybės formos nei yra žemėje. Pavyzdžiui, pagrindinis jų organines molekulias sudarantis cheminis elementas gali būti ne angles (kaip yra žemiškosiose gyvybės formose), o silicis. Taigi tu negali sakyti, kad kol nėra įrodymų patvirtinančių nežemiškos gyvybės egzistavimą, jos tikimybė yra lygi 0. Galima pasakyti ir kitaip: kol nėra įrodymų, kad nežemiška gyvybė neegzistuoja – jos egzistavimo tikimybė lygi 100 procentų. Plačiau apie nežemišką gyvybę: http://lt.wikipedia.org/wiki/Nežemiška_gyvybė (http://lt.wikipedia.org/wiki/Nežemiška_gyvybė) Skyrelyje “Dreiko lygtis” rasi formulę, kuria bandoma apskaičiuoti nežemiškų civilizacijų, su kuriomis galėtume užmegzti kontaktą, skaičių mūsų galaktikoje. Beje, Kaukas sakydamas, kad yra labai didelė tikimybė, kad kažkur tikur egistuoja gyvybė kalbėjo apie loginę tikimybę, kuri gaunama intuicijos ir logikos pagalba. http://lt.wikipedia.org/wiki/Tikimybė (http://lt.wikipedia.org/wiki/Tikimybė) Kalbant iš esmės tai tavo priekaištai A. Čekuoliui ir Kaukui parenti ne logika ir mokslu, o neapykanta ir emocijomis. Nereikia taip piktintis, nes šiame straipsnyje kalbama apie mokslines hipotezes, kurios turi prasme, nes ateityje vystantis mokui ir technologijoms bus patvrtintos arba paneigtos, galbūt iš jų kils naujų teiginių. Vis dėlto, šis straipsnis nėra tobulas – jame galėtų būti dagiau konkretumo: būtų ne prošal įvardinti šių hipotezių autorius. Beje, hipotezę, kad gyvybė Žemėje atsirado bent du kartus sukūrė vienas žymiausių mūsų laikų mokslininkų. Todėl nesakyk, kad šie teiginiai sugalvoti netikrų mokslininkų. O ir nuorodas į informacijos šaltinius pateikti būtų labai gerai.

Epic komentaras

Kils dar milojonas teiginiu, kol zmones visiskai prieis iki idiokratijos ir jiems ta nezemiska gyvybe tebus iki lemputes arba kol neivyks WW3. Beje, laukiam nesulaukiam 2012 burbulo, o vat tada zmones tures susimastyti, jei ne tai tik parodys ju lygi...