Viskas kažkada baigiasi, ir mokslininkai mano, kad mūsų visatos mirtis gali ateiti net anksčiau, nei mes manome.

Mūsų Visata atsirado prieš 13,8 milijardo metų dėl Didžiojo sprogimo. Ji pradėjo plėstis, joje esanti medžiaga pradėjo vėsti ir pasirodė pirmosios žvaigždės bei galaktikos. Tačiau Visata vis dar plečiasi, ir mokslininkai mano, kad už šio proceso slypi paslaptinga tamsioji energija. Bet ar gali įvykti tokia didelio masto katastrofa, kad Visata išnyks?

Mokslininkai mano, kad taip gali atsitikti ir tai įvyks daug anksčiau, nei visi mano. „New Atlas“ surinko 5 populiarias teorijas, kuriose kalbama apie tai, kaip ir kada gali išnykti mūsų Visata. Visos šios hipotezės savo pavadinime turi ryšį su Didžiuoju sprogimu, nes tai tikrai bus Didžioji mirtis.

Didysis užšalimas

Viena iš visatos mirties teorijų, vadinama Didžiuoju užšalimu, teigia, kad tamsioji energija amžinai prisidės prie visatos plėtimosi. Tačiau galiausiai jos laukia lėta mirtis, kuri tęsis net sunkiai įsivaizduojamą laikotarpį. Remiantis teorija, šis metų skaičius gali būti pavaizduotas kaip vienetas, po kurio seka 100 nulių.

Per kelis trilijonus metų žvaigždės ir galaktikos pradės nykti, kai jų evoliucinis vystymasis baigsis. Dujų ir dulkių dėl Visatos plėtimosi taip sumažės, kad jos nustos sudaryti žvaigždžių formavimosi debesis ir atitinkamai neatsiras naujų žvaigždžių.

Maždaug po 100 trilijonų metų kosmose išliks tik baltosios nykštukės, neutroninės žvaigždės ir juodosios skylės. Po metų skaičiaus, kurį galima pavaizduoti kaip vienetą, po kurio seka 43 nuliai, erdvėje liks tik juodosios skylės. Ir po tiek metų, kuriuos galima pavaizduoti kaip vienetą, po kurio seka 100 nulių, juodosios skylės taip pat išnyks.

Po to Visatoje niekada nieko neatsitiks ir nieko daugiau neatsiras. Ateis visiška tamsa ir šaltis.

Didysis plyšimas

Kita teorija, vadinama Didžiuoju plyšimu, teigia, kad visatos mirtis ateis daug anksčiau. Remiantis šia teorija, tamsioji energija ne tik išplės visatą, bet ir galiausiai sudraskys pačią materiją.

Didžiojo plyšimo teorija teigia, kad Visatos plėtimasis lems tai, kad tam tikru laiko momentu gravitaciniai ir elektromagnetiniai ryšiai tarp žvaigždžių ir galaktikų pradės irti.

Galaktikų spiečiai pradės sklaidytis, tada tas pats atsitiks su galaktikomis ir žvaigždės laisvai plaukios erdvėje. Dar vėliau nuo jų pabėgs planetos. Destruktyvūs įvykiai, kurių metu bus sunaikintos visos žvaigždės ir planetos, prives prie to, kad materija bus suplėšyta ir galiausiai išnyks pats erdvės-laiko audinys.

Remiantis šia teorija, visatos mirtis ateis po 22 milijardų metų. Tačiau įdomiausia tai, kad mirtina pabaiga ateis vos po kelių mėnesių, kai išnyks Saulės sistema. O pati Žemė subyrės likus vos pusvalandžiui iki Didžiojo Plyšimo, kuris baigsis visų atomų išnykimu.

Didysis susispaudimas

Aptardami galimus visatos mirties scenarijus, daugelis mokslininkų linkę rinktis pirmuosius du variantus. Tačiau yra teorija, vadinama „Big Crunch“ (didysis susispaudimas), kuri teigia, kad visata vėl gali grįžti į pradinę būseną, tai yra, ji susitrauks iki neįtikėtinai mažo dydžio.

Pagal šią teoriją gravitacinės jėgos nugalės visatos plėtimosi jėgas ir ji pradės trauktis. Pirmiausia susilies galaktikų spiečiai, tada pačios galaktikos, o po to visos žvaigždės. Ir visą tą laiką temperatūra visatoje kils, kol likusios žvaigždės taip įkais, kad tiesiog išgaruos.

Per paskutines Visatos gyvavimo minutes joje pasidarys taip karšta, kad atomai subyrės ir bus sutraukti į juodąsias skyles, kurios užpildys beveik visą likusią erdvę. Ir galiausiai visa materija susispaus į mažą tašką (singuliarumą), kuris buvo prieš Didįjį sprogimą.

Šios teorijos šalininkai mano, kad tokie įvykiai prasidės po kelių milijardų metų. Tačiau kai kurie teigia, kad panašus suspaudimo procesas prasidės jau po 100 milijonų metų. Bet kokiu atveju visas didžiulės erdvės pavertimo niekais procesas užtruks maždaug 1 milijardą metų.

Didysis atšokimas

Kita teorija labai panaši į ankstesnę hipotezę. Vienintelis dalykas yra tai, kad teorija, vadinama Didžiuoju Atšokimu, sako, kad net jei Visatos mirtis ateis kaip visiškas susitraukimas iki labai mažos būsenos, tai nebus pabaiga.

Mokslininkai mano, kad tokiu atveju įvyks naujas Didysis sprogimas ir Visata vėl pradės plėstis, prisipildydama visų ją sudarančių objektų. Tačiau, remiantis šia teorija, visatos mirtis ir jos atgimimas bus begalinė įvykių serija.

Didysis sprogimas

Paskutinė teorija gali būti labiausiai nerimą kelianti iš viso sąrašo, nes visatos mirtis gali ištikti bet kurią akimirką. Ši teorija vadinama klaidingo vakuuminio suirimo hipoteze arba Didžiuoju sprogimu.

Pagal fizikos dėsnius bet kuri sistema stengiasi tapti stabili. Norėdami tai padaryti, ji pereina iš didelės energijos būsenos į žemesnės energijos būseną, kol stabilizuosis žemiausioje įmanomoje energijos būsenoje. Kvantiniams laukams tai yra jų vakuuminė būsena.

Manoma, kad visi žinomi kvantiniai laukai yra stabilios vakuuminės būsenos, išskyrus vieną, Higgso lauką. Atrodo, kad jis yra klaidingame vakuume, o tai reiškia, kad šiuo metu jis atrodo stabilus, tačiau nenumatoma, kad jis bus žemiausios energijos būsenoje.

Atitinkamai, bet kurią sekundę Higgso laukas gali staiga pereiti į žemesnės energijos būseną ir taip sunaikinti didžiulę Visatos dalį, o gal ir visą ją.

Tokiu atveju vienas mažas erdvės taškas, pereinantis į mažesnės energijos būseną, sukels vakuumo lūžtančią bangą, kuri skleis šviesos greičiu ir sunaikins viską, kas yra savo kelyje. Žmonės Žemėje net negalės to pamatyti iš anksto iki to momento, kai ši banga atsitrenks į mūsų planetą.

Mokslininkai mano, kad pagal vieną iš tolesnių įvykių raidos scenarijų Žemė ir visa gyvybė nebus sunaikinta, tačiau jie turės gyventi visiškai skirtingų fizikos dėsnių sąlygomis. Tačiau blogiausiu atveju bus sunaikinta visa materija.

Vieni mokslininkai mano, kad tokia įvykių raida praktiškai neįmanoma, kiti teigia, kad tai gali įvykti per milijardus metų, treti teigia, kad mes jau gyvename naujoje fizikoje ir tai jau įvyko. Tuo pačiu metu Higgso laukas gali būti stabilesnis, nei mes manome, ir tokia visatos mirtis yra neįmanoma.

Komentarai ()