[Išsami tema] Kas būtų jei Žemė visada būtų atsisukusi į Saulę ta pačia puse? Taip pat kaip Mėnulis į Žemę (Video) (1)
Vienoje pusėje karšta nesibaigianti diena, o iš kitos – nuolatinė užšalusi naktis. Tokia būtų mūsų planeta, jei ji būtų „pririšta“ prie Saulės ta pačia puse. Kuo jūsų gyvenimas būtų kitoks? Kur iš tikrųjų galėtumėte išgyventi? O kas nutiktų jūsų laiko pojūčiui?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemė aplink savo ašį apsisuka vieną kartą kas 24 valandas. Ir kas 365 dienas baigiame savo orbitą aplink Saulę. Tai suteikia mums saulėtekius, saulėlydžius ir sezonų pokyčius. Jei šio sukimosi ir apsisukimo greitis būtų vienodas, tada Žemė būtų „užblokuota“, atsisukusi ta pačia puse į Saulę. Tai reiškia, kad viena planetos pusė visada būtų atsukta į Saulę.
Priklausomai nuo to, kurioje planetos pusėje esate, daugiau niekada nebematysite Mėnulio ar žvaigždžių. Kai viena planetos pusė yra atsukta į Saulės rūstybę, o kita – į kosmoso tamsą, geriausias jūsų šansas išgyventi būtų gyventi kažkur tarp šių dviejų. Sveiki atvykę į prieblandos zoną.
Ši plona žemės juosta, kuri riboja ir dieną, ir naktį, dar vadinama terminatoriaus linija. Galbūt tai būtų vienintelė sritis Žemėje, kurioje nėra per karšta ir ne per šalta. Šios linijos plotis greičiausiai būtų lygiai toks pat, kaip ir šiandien, apie 60 km.
Vienintelis skirtumas yra tas, kad ši juosta būtų nuolatinė. Jei ši nesibaigiančios prieblandos ir aušros sritis būtų vienintelė vieta žmonėms gyventi, viskas būtų gana sausakimša. Tai reikštų, kad visi žmonės gyventų tokioje nedidelėje erdvėje aip Argentina arba 25 % JAV ploto, tai yra, jei pasiseks ir visa juosta būtų sausuma, o ne vanduo.
Ar kur nors už šios zonos ribų bus galima gyventi, priklausys nuo to, kaip šiluma gali būti pernešama aplink planetą. Jei kiekviename pusrutulyje yra pakankamai stiprios oro sraujymės (jet wind), jos gali pernešti karštą orą iš vienos pusės, o šaltą - į kitą.
Karštasis pusrutulis gali būti panašus į dabartinių Žemės atogrąžų regionų temperatūrą. Gyvenimas mūsų planetoje būtų sudėtingas. Net esant mažai temperatūrai tarp abiejų pusių, būtų didelis slėgio skirtumas. Tai gali paversti tas kadaise naudingas oro sraujymes itin galingais destruktyviais vėjais. Vienas iš dalykų, kurį jums būtų sunkiausia gauti, būtų skystas vanduo.
Jei pasisektų, dienos pusėje būtų pakankamai švelnaus klimato zonų, kad galėtumėte turėti skysto vandens. Tačiau to gali nepakakti visiems išgyventi. O tamsiojoje pusėje vanduo greičiausiai užšaltų iki ledo. Esant tokiam ekstremaliam temperatūros svyravimui, vandens molekulės pereina į užburtą ratą.
Dieną dėl didelio karščio vanduo išgaruos. Tada jis galėtų nuslinkti į tamsiąją pusę, susiformuoti į debesis ir grįžti į dienos pusę, kur procesas kartotųsi iš naujo. Taigi jūs turite būti kūrybingi. Galite sukurti kokią nors kasybos ir transportavimo operaciją, kad paimtumėte ledą iš šaltosios pusės ir jį ištirpintumėte.
Kalbant apie karštą pusę, galite susidurti su aplink tirpstančiais akmenimis. Jūs negalėtumėte pastatyti namo ant nuolatinio magmos vandenyno. O dėl šaltosios pusės gyvenimas paviršiuje taptų beveik neįmanomas. Vietoj to galėtumėte gyventi giliai po žeme. Ten mėgausitės geoterminio šildymo šiluma. Arčiau prieblandos zonos būtų galima išsiversti stipriai apšiltintuose namuose.
Jei norėtumėte imtis drastiškesnių priemonių karštajai planetos pusei atvėsinti, galite pabandyti užblokuoti Saulę. Tai pasiekti būtų galima didžiuliu ugnikalnio išsiveržimu.
Dėl visuotinio atšilimo tai galėtų būti naudingas sprendimas. Tačiau to nepakaktų atvėsinti visą karštąją planetos pusę. Taip pat turėsite sugalvoti naujų būdų, kaip palaikyti augalų gyvybę.
Jei jie pirmiausia neužšaltų, augalai negalėtų atlikti fotosintezės tamsiojoje Žemės pusėje. Kalbant apie šviesią pusę, dauguma augalų iškeptų per kelias valandas. Turėsite aprūpinti juos dirbtine saulės šviesa. Išilgai terminatoriaus linijos galėsite užauginti keletą augalų, kuriems nereikia daug šviesos, pavyzdžiui, kviečių želmenų ir baltųjų šparagų.
Turėtumėte rasti naują būdą, kaip matuoti valandas, dienas ir mėnesius. Ir jei neapsigyventumėte tamsiojoje Žemės pusėje, daugiau niekada nepamatytumėte naktinio dangaus. Nėra Mėnulio, nėra žvaigždžių ir nėra planetų, apie kurias būtų galima svajoti.
Praėjus kelioms kartoms, galite pastebėti, kad žmonės visiškai pamiršo apie likusią Saulės sistemos ar Visatos dalį. Bet gal viskas gali būti blogiau?
