Interviu su karo ekspertu Vladislavu Selezniovu

Ukrainos ginkluotosios pajėgos (UGP) įžengė į Chersoną — vienintelį okupacinės Rusijos kariuomenės užgrobtą Ukrainos apskrities centrą po šio įsiveržimo. Žiniasklaida publikuoja daugybę vaizdo klipų, kuriuose džiūgaujantys miesto ir aplinkinių gyventojai sutinka ukrainiečius karius gėlėmis, aplodismentais, nuplėšdami plakatus „Rusija čia amžiams“ ir skanduodami „Šlovė UGP!“ ir „Chersonas — tai Ukraina!“ RF Gynybos ministerija tvirtina, kad visi rusų kariai iš vakarinio Dnepro kranto evakuavosi, be to, kad neva nepalikta nė vieno rusiškos karinės technikos vieneto. Tačiau Ukrainos GM skelbia diametraliai priešingą informaciją. Karo ekspertas, buvęs UGP Generalinio štabo pirmininkas Vladislavas Selezniovas papasakojo Faridai Kurbangalejeivai, kas artimiausiu metu vyks Chersone ir artimiausiais mėnesiais – pietiniame fronte.

— Ukrainos valdžia paskelbė, kad Chersono kontrolę perėmė UGP. Ar galima kalbėti apie visišką miesto kontrolę?

— Ne, ten dar vyksta stabilizacija. Ir jie truks gan ilgai. Okupacinė kariuomenė Chersone šeimininkavo daugiau nei aštuonis mėnesius — paliko daugybę šnipų ir įtakos agentų. Dar su vietos kolaborantais susitvarkyti reikia. Todėl apie visišką Chersono kontrolę ir grįžimą prie taikaus gyvenimo kalbėti dar anksti.

Vėl gi, galima prisiminti Ukrainos žvalgybos vadovo generolo Budanovo pareiškimus, kad Chersonas bus išlaisvintas iki lapkričio pabaigos. Dabar į miestą eina desantiniai šturmo daliniai ir Ukrainos specialiosios pajėgos, o paskui prasidės okupacinių elementų valymas. Juo labiau, kad yra informacijos, kad daug rusų karių persirengę civiliais slepiasi gyvenamuosiuose namuose. Negana to, iš miesto pasitraukė netgi ne visi rusų daliniai. RF GM pareiškė, kad iš Chersono visi kariai su visa technika pasitraukė, tačiau Ukrainos gynybos ministras Reznikovas sako, kad jų ten tiek daug, kad visas procesas truks bent savaitę.

— Ar bent maždaug įsivaizduojama, kiek Rusijos kariuomenės dar liko dešiniajame krante?

— Manau, kad bent dešimt tūkstančių. Reznikovas pareiškė, kad šiame fronto ruože buvo iki 40 tūkstančių karių. Arestovičius sakė, kad dešiniajame krante 32 tūkstančiai rusų kareivių. O dar – daugybė technikos, karinės nuosavybės, ginkluotės. Norint visa tai ištempti, reikia nemenkų resursų, visų pirma, laiko. Nes Antonovo tiltas — dar prieš rusams jį susprogdinant — buvo rimtai pažeista, ir visu pajėgumu nebegalėjo būti naudojamas. Naujosios Kachovskos tilto naudojimas irgi apribotas. Keltais daug technikos ir ginkluotės išgabenti neįmanoma, nes jų talpa ribota, ir jeigu vandentalpa nedidelė, dešimties tankų į jį nepakrausi.

Be to, žiūrėkite, kokia jėzuitiška rusų generaliteto veiksmų logika: jie visų pirma išvedė labiausiai kariauti parengtas dalis, pavyzdžiui, desantininkus ir jų techniką išgabeno visą. O motorizuotų šaulių padalinius — ne visus. Mobilizuotieji, manau, palikti kaip ariergardo daliniai, tai yra, faktiškai užtvara, palikta kautis su Ukrainos gynybos pajėgomis, kad galėtų atsitraukti pagrindinės rusų pajėgos.

— Ar teisingai suprantu, kad rusų kariai susprogdino Antonovo tiltą ir metė nespėjusius nusigauti į kairį krantą savo kareivius?

— Tikrai taip, nes jeigu pažvelgsime į Chersono apskrities žemėlapį, į pietvakarius nuo Chersono yra Plavni: iš vienos pusės ten Dnepro krantas, iš kitos — Pietinio Bugo krantas. Ten rusų daliniai yra aklavietėje, ir nesu tikras, kad jie ten turi pakankamai valčių, keltų, katerių iš jos išsigauti. Tai yra, jie faktiškai įginti į kampą — tai tam tikrų pajėgų ir priemonių „katilo“ istorija.

Akivaizdu, kad nemažai okupacinių pajėgų ir Berislavo rajone, mažiausiai ariergardo padalinys. Padalinių yra ir pietvakariuose, dešiniajame Dnepro krante. Taip pat manau, yra bent diversinių žvalgybos grupių paties Chersono teritorijoje ir priemiesčiuose. Todėl RF GM pareiškimai apie neva visišką kariuomenės išvedimą — melas.

Manau, artimiausiu metu Ukrainos gynybos pajėgos pademonstruos rusų kariuomenės mestą techniką, ir vėl visas pasaulis sužinos, kad Konašenkovas tauzija niekus. Rusijos valdininkai vykdo informacines psichologines atakas ar karinės propagandos užduotis, o jokiu būdu ne informuoja visuomenę. Todėl neverta kreipti dėmesį į RF GM bei kitų oficialių Rusijos struktūrų pranešimus.

— Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida praneša, kad rusų kariai per Dneprą eina pėsčiomis, o kai kurie netgi bandė upę perplaukti ir skendo. Ar jie dar gali bandyti pasitraukti taip?

— Taip, mačiau video, kur jie eina ne pačiu Antonovo tiltu, o laikinu, iš nuosekliai jungtų baržų. Rusai jį sukonstravo, prisidengdami pagrindine, Antonovo tilto konstrukcija. Pėsčiomis tokią operaciją atlikti, žinoma, galima.

O dėl „plaukte“: lapkritis, šaltoka, Dnepro vanduo atitinkamas, upės šioje vietoje beveik kilometro pločio. Nepasirengęs žmogus tokio nuotolio neįveiks. Ar yra į vandenį puolančių ir bandančių plaukti rusų nuotraukų ar vaizdo įrašų, nežinau. Vertinu tai skeptiškai, nes bet kuris sveiko proto žmogus supras, kad tokį planą realizuoti — absoliučiai neperspektyvu. Ir nemanau, kad rusų situacija tokia patinė (ukrainiečių gynybinės pajėgos tik įžengė į Chersoną), kad nerastų nors kokios valtelės nusigauti į kairį krantą.

— Ar teisingai suprantu, kad UGP juda gan lėtai, nes priešininkas užminavo teritoriją?

— Viena iš svarbiausių užduočių, kurią realizavo iš dešinio kranto besitraukiančios rusų pajėgos — labai tankus visko užminavimas. Tai, galima sakyti kiliminis visos teritorijos minavimas — kelių, miško juostų, laukų ir netgi bendro naudojimo vietų vietų: rusai minuoja netgi kanalizacijas, panaudodami įvairių tipų minas ir jų kombinacijas, kad būtų maksimaliai apsunkinti Ukrainos gynybos pajėgų veiksmai.

Ir beje, labai svarbus skaičius: Ženevos Tarptautinio išminavimo centro atstovai mano, kad mėnesis intensyvių kovos veiksmų reiškia metus išminavimo darbų. Nesunku suskaičiuoti, kad 8 mėnesiai aktyvių kovos veiksmų Chersono apskrities teritorijoje — mažiausiai 8 išminavimo. Dabar Ukraina yra viena iš labiausiai užminuotų pasaulio šalių.

— Yra informacija, kad JAV valdžia iškėlė Kyivui sąlygą: nešaudyti iš Chersono besitraukiančių rusų karių, tai tiesa?

— Šią temą komentavo prezidento administracijos patarėjas Arestovičius: iš karto sunaikintume visą 32 tūkstančių rusų okupantų grupuotę, bandančią sprukti į kairį krantą, tačiau fiziškai neužtenka artilerijos ir RSUS HIMARS. Todėl, jei remsimės tuo, kad JAV siuntiniai dozuojami ir norėtume gauti daugiau artilerijos sviedinių ir raketų — tuomet galima sakyt, kad JAV valdžia mūsų pajėgumus riboja. Tai yra, arba jie nenori aštrinti situacijos, ar jei šių raketų ir sviedinių fiziškai neturi. O norint paleisti visavertę jų gamybą, reikia laiko.

Tačiau abejoju, kad duodami tiesiogiai žodžiu ar raštu įsakoma [nenaikinti atsitraukiančio priešininko], nes visiškai aiškiai suprantama: Ukrainos armija kovoja prieš agresorių, o kolektyvinių Vakarų šalys padeda jai kaip gali. Todėl kelti jiems tokias užduotis — Rusijos propagandinių fantazijų sritis.

— Jūsų kolega, karo ekspertas Romanas Svitanas anksčiau tvirtino, kad „ant rusų kareivių pečių“ UGP kariai gali nusigauti į kitą Dnepro krantą ir užeiti į Krymą. Ką apie tai manote?

— Ukrainos armija Dnepro neforsuos, tai akivaizdu. Nes atsižvelgiant į tai, kad rusai įsitvirtino kairiajame krante gynybinėse pozicijose ir turi artileriją, forsuodama Dneprą, Ukrainos armija patirtų milžiniškus nuostolius. To niekas nesiims. Be to, sugriauti tiltai.

Todėl Ukrainos pajėgos padarys operatyvinę pauzę, pritrauks PLG, artileriją, šarvuotą techniką, ir jau tuomet vyks kontrbaterinė kova. Tikiuosi, iki tada bus atgabenta amunicija, sviediniai ir raketos — HIMARS gali veikti iki 80 km atstumu. Jos naikins visus rusų sandėlius ir bazes Chersono srities pietuose — juk suprantame, kad rusų gauleiteriai dabar Skadovske.

Išvakarėse Arestovičius irgi sakė: linijinio kontrpuolimo iš Ukrainos pusės nebus, bus naudojami kiti Chersono srities pietinių rajonų išvadavimo būdai ir variantai. Kas konkrečiai bus daroma — Generalinis štabas nesakys, ši informacija yra valstybės paslaptis. Tačiau mes galime daryti prielaidas, nes artimiausioje JAV karinės techninės pagalbos siuntoje bus bent 40 šarvuotų katerių. Galima fantazuoti, kur ir kaip šitie šarvuoti kateriai bus naudojami, tačiau faktas lieka faktu.

— Tuo tarpu yra duomenų, kad rusų pajėgos Krymo ir Chersono srities pasienyje kasa apkasus.

— Apkasus jie išrausė dar 2014 metų balandį, tai yra, labai seniai. Gal jie prideda ką naujo, tačiau verta atsiminti, kad šiuolaikinis karas — artilerijos karas. Ar iškastas plyname lauke apkasas sustabdys ukrainiečių sviedinį? Ne. Ar absoliučiai tiksliai žinoma, kad ukrainiečių tankai važiuos būtent ten, kur iškastas apkasas? Ne. O ar yra variantas, kad ukrainiečių tankai į Krymą nė nevažiuos, o karo veiksmai bus atliekami ATACMS ir HIMARS klasės raketomis, kuriomis bus sunaikinti visi rusų garnizonai, taip pat ir esantys Kerčės rajono ir Kerčės tilto apylinkėse? Žinoma.

Todėl apkasai — Antrojo pasaulinio karo atgarsiai. Jie efektyvūs taktiniu lygiu, kai vyksta mechanizuotų padalinių puolimas. Tačiau apkasai negali sustabdyti pakankamai galingu artilerijos ir aviacijos palaikymu aprūpintų jėgų kontrpuolimo.

— Visgi šis faktas akivaizdžiai byloja, kad rusai nerimauja dėl padidėjusio Krymo pažeidžiamumo?

— Krymas jau tapo pafronte, ir kartkartėmis įvairiuose jo rajonuose vykstantys „pokštelėjimai“ — visų pirma, Rusijos okupacinės armijos karinės veiklos vykdymo vietose — tai įrodo. Rusijos generolai nėra tokie nenuotuokos, kad nesuprastų, jog išlaisvinusi Chersono ir Zaporižės pietų sritis, Ukrainos armija tęs kontrpuolimą. Tą skelbia ir Ukrainos prezidentas Zelenskis.

— The Financial Times pranešė, kad dabar Ukraina gaus trijų kelių į Krymą ugnies kontrolę, tai tiesa?

— Visiški kliedesiai. Aš — iš Krymo, ir kas yra Perekopo sąsmauka, žinau. Ten 8 km pločio laukai, o HIMARS su dinamiškais taikiniais veikia blogai — jo stichija stacionarūs taikiniai. Perekopo sąsmaukoje tiltų nėra. Kokiu būdu HIMARS naikins atskirus judančius automobilius ar netgi kolonas? Tiesiog daužyti asfaltą — absoliučiai neracionalu. Tiltai yra tik Čongaro rajone, o tai jau Melitopolio kryptis: vienas automobilių, o antras geležinkelio per Sivašą. Nežinau, iš kur mūsų amerikiečiai kolegos žurnalistai tokią informaciją ima, tačiau man tai skamba labai keistai.

— Juk dabar Chersonas irgi taps pafrontės miestu?

— Artimiausioje perspektyvoje Chersono laukia Nikolajevo, Nikopolio, Zaporižės, Kharkivo, Kramatorsko, Slaviansko ir Bachmuto likimas — būtent artilerinės ugnies aspektu. Juk žinome, kad rusai su taikiais gyventojais kariauti moka — naudoja prieš juos artileriją, reaktyvines salvinės ugnies sistemas ir S-300 klasės raketas. Tam priešintis itin sunku, nes prieš artilerijos sviedinius PLG priemonių nėra, prieš S-300 — irgi ne. Vienintelis variantas — plėsti buferinę zoną, tai yra, judėti pirmyn.

— Kokie sunkumai Ukrainos armijai kils žiemą? Ir ar gali būti, kad po Chersono paėmimo mūsų laukia ilgas tylos periodas?

— Visų pirma, atsiranda trečias kovinių veiksmų veiksnys — generolas Šaltis. Visiškai akivaizdu, kad rudens ir žiemos periodu kariauti gerokai sudėtingiau. Tačiau turime aiškiai suprasti štai ką: pranašumą turės kaip reikiant pasiruošęs priešininkas, tai yra, aprūpinęs karius uniformomis, įrengęs vietas apšildymui, ginkluotę ir techniką paruošęs eksploatuoti žiemą, paruošęs įvairias kuro ir tepalų rūšis, ir atlikęs tam tikrus reglamentuotus darbus.

Gynybos ministro patarėjas Aleksejus Kopačko nuolat publikuoja informaciją apie aprangos tiekimą UGP. Jau prieš kelias savaites jis tvirtino, kad mūsų karių aprūpinimas visiškai atliktas. Žinoma, kokių nors „iš brigados sandėlio į nutolusį būrį neatgabeno“ tipo sunkumų kilti gali, tačiau čia jau būtų vietinės reikšmės bukumo pasireiškimas. O strateginiu lygiu, valstybės mastu armijos aprūpinimo žieminėmis uniformomis (įskaitant ir apatinius baltinius, ir įvairias smulkmenas) klausimas išspręstas daugiau, nei 100 procentų. Kariuomenei patiektas uniformų perteklius. Ar logistika besirūpinantys rusų generolai gali pasakyti tą patį — aš stipriai abejoju.

Ir nemanau, kad operatyvinė pauzė užsitęs. Vyks kontrpuolimas kituose fronto ruožuose, stengiantis deokupuoti Ukrainos pietus. Juk mes suprantame, kad dar egzistuoja ir sausumos variantas. Todėl manau, kad mūšiai pietuose tęsis. Ir dėl jų Putino armijai gali tekti pačiai bėgti iš kairiojo kranto, gelbstint savo gyvybę ir sveikatą.

Pasikartosiu, dabartiniame kare kaunasi artilerijos. Joms pažliugę ar sušalę laukai, lietus, vėjas ir sniegas — trečio plano faktoriai. Pulti per pažliugusius laukus ir pelkes — nerealu, taip, šarvuota technika klimps. O artilerijos ir aviacijos darbas — kodėl gi ir ne. Be to, yra supratimas, kad Generalinis štabas seka įvykius karo veiksmų teatre ir užsiima strateginiu planavimu.

Aukščiau kalbėjome apie 40 šarvuotų katerių tiekimą, tačiau jūs gi suprantate — norint tai realizuoti, šį klausimą reikėjo pakelti gerokai anksčiau. Nes šią ginkluotę reikėjo „prikelti“ iš ilgalaikio saugojimo, arba iš viso naujai pagaminti. Juolab, netgi 40 vienetų. Atitinkamai, kad šarvuotų katerių Ukrainos pajėgoms prisireiks būtent lapkritį, buvo žinoma jau daug anksčiau.

Čia grįžtu prie generolo Budanovo pareiškimų: lapkričio pabaigoje išlaisvinsim Chersoną, iki metų galo pasieksime 2022 metų vasario 23-iosios ribas, iki kitų metų gegužės pabaigos — išlaisvinsime visą Ukrainos teritoriją. Budanovui antrina ir buvęs specialusis JAV atstovas Ukrainoje Kurtas Volkeris ir buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas. Tai yra, trys vardą ir autoritetą turintys pareigūnai vienu balsu kalba apie tas pačias datas. Tai ir yra strateginis planavimas ir situacijos raidos supratimas. Todėl visiškai akivaizdu, kad analitikai — ne tik Ukrainos, bet ir JAV, Britanijos — geba išnagrinėti situaciją, jos raidos variantus, ir tuo remdamiesi, daryti prognozes.

O mes „buitiniu lygiu“ turime aiškiai suprasti: Ukrainos gynybos pajėgų kontrpuolimo sparta tiesiogiai priklauso nuo karinės techninės pagalbos tiekimo apimčių. Neturint pakankamai sviedinių, judėti pirmyn neįmanoma, tai reiškia mūsų žmonių siuntimą pražūtin. Naujausias, vakar paskelbtas siuntinys — 30 tūkstančių 155-ojo kalibro sviedinių ir 500 Excalibur klasės 155-ojo kalibro klasės sviedinių Excalibur, tai yra aukšto tikslumo sviedinių. Be to, ten kalbama ir apie 120-ojo kalibro sviedinių tiekimą — tai minosvadžiai, pulko lygio ginklai, ganėtinai klastingi ir labai efektyvūs artimoje kovoje, nedideliu atstumu.

Na, ir mažiausiais 100 HMMWV. Lig šio jų jau buvo pateikta keli šimtai vienetų. Tai itin mobilios transporto priemonės su stambaus kalibro kulkosvaidžiais, naudojamos staigiems, chaosą keliantiems reidams priešininko užnugaryje, ir labai efektyviai veikiančios šturmo padaliniuose. Todėl dabar vyksta ne tankų mūšiai, nors, atrodytų, tankas — siaubingas ginklas (tačiau prieš tankus mūsiškiai išmoko veikti prieštankine kova ir artilerija), tačiau šiuolaikiniuose karuose tam naudojami būtent HMMWV.

Be to, dabar ruošiamas dar vienas karinės techninės pagalbos Ukrainai paketas.

— Kokias mintis kelia žinia, kad JAV neva paprašė Ukrainą suminkštinti derybų su Rusija poziciją?

— Be abejonės, tokio faktoriaus atmesti negalima. [JAV GP Štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas] Markas Milley'is irgi sakė, kad dabar Ukrainos armijai atsivėrė puikus langas į derybas, nes, jo nuomone, palankesnių sąlygų šiam procesui Ukrainos armijai perspektyvoje nebus. Tačiau laikausi tokios pozicijos: kolektyviniai Vakarai Ukrainos valstybei gyvuoti davė tris paras. O dabar devynis mėnesius iš eilės vyksta karo veiksmai ir UGP krauna malkas priešininkui, kad tik dulkės kyla. Ar tokiame kontekste verta orientuotis į vakariečių partnerių pareiškimus ir analitiką, jei šie taip dažnai nepataiko ir kurių analitiniai stebėjimai tokie nekorektiški?

Visiškai akivaizdu, kad Ukrainos armija laužo šablonus. Taip, visiškai tikėtina, kad ir [JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais] Jake'as Sullivanas, ir nemažai kitų JAV pareigūnų lenkia Ukrainą į derybas. Tačiau akivaizdu, kad Ukrainos gynybos pajėgų veiksmų palaikymo lygis, 95 % visuomenės konsolidacija tokiame kontekste, kad piliečiai pasiruošę su ginklu rankose ginti šalies teritorinį vientisumą ir valstybės nepriklausomybę, tokiems bandymams nepalieka jokio šanso. Ir jei prezidento Zelenskio biuras bus pasirengę pasukti tokiu derybų keliu — tai bus jo mirties nuosprendis.

republic.ru