Rusijos propaganda džiaugiasi JAV vidaus skolos sukeltu konfliktu, tačiau veltui. Nes tai ne ekonominė ir ne problema

Sausio 19 dieną JAV federalinė vyriausybė pasiekė 2021 metų gruodį Kongreso patvirtintos valstybės skolos ribą – 31,4 trln. dolerių. Finansų ministrė Janet Yellen pareiškė, kad vyriausybei teks imtis „ekstraordinarių priemonių“ sumažinti einamąsias išlaidas ir taupyti likusias lėšas. Valstybės skolos ribą padidinti ir atnaujinti normalų valstybės organų funkcionavimą trukdo respublikonų ir demokratų konfliktas dėl biudžeto išlaidų.

Kiek ilgai gali trukti krizė ir kokios galimos išeitys, pasakoja politologas ir Telegram kanalo apie JAV politiką One Big Union autorius Janas Veselovas.

Laiške Atstovų rūmų pirmininkui respublikonui Kevinui McCarthy, finansų ministrė Janet Yellen paprašė kuo greičiau padidinti valstybės skolos lubas ir įspėjo, kad priešingu atveju finansų ministerija ims mažinti išlaidas įvairioms ilgalaikėms programoms, kad liktų lėšų operatyvinėms vyriausybės išlaidoms. Pirmiausia ji pažadėjo sumažinti atskaitymus į valstybės tarnautojų pensijų fondus, valstybinio pašto darbuotojams, o taip pat pristabdyti dolerio kursą palaikančias kasdienes Finansų ministerijos intervencijas valiutų rinkoje.

Partiniai nesutarimai

Tačiau kol kas respublikonai nedega noru padėti Bideno administracijai. Dar vykstant rinkimams, respublikonų partijos lyderis, Atstovų rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy'is 2023 metų pradžioje pažadėjo savo kolegoms iš konservatyvaus partijos sparno (kurie po keturių dienų ir 15-os rinkimų turų atsisakė už jį balsuoti), kad mainais į palaikymą, jis neleis padidinti valstybės skolos ribos nesumažinus biudžeto išlaidų ir be federalinio biudžeto subalansavimo per 10 metų plano.

Dabar jie tvirtina, kad apie jokį valstybės skolos limito didinimą negali būti nė kalbos, jeigu nubus numatomas ir didelis valstybinių išlaidų mažinimas. Savo ruožtu Bideno vadovaujami demokratai atsisako nusileisti ir kaltina respublikonus vykdant pasaulio rinkoms gresiantį „ekonominį vandalizmą“. Situacija atsidūrė aklavietėje, nes respublikonų pasiūlymo Demokratų kontroliuojamas Senatas tikrai nepalaikys.

Ir nors respublikonai tradiciškai save pozicionuoja kaip fiskalinio konservatizmo ir biudžeto „sakalų“ partiją, už žymų JAV valstybės skolos augimą pastaruosius du dešimtmečius, atsakingos abi partijos.

Jeigu valdžioje atsidūrę demokratai didindavo biudžeto išlaidas lengvatinei sveikatos apsaugai ir daugeliui kitų socialinės paramos priemonių, tai respublikonai, savo ruožtu, biudžeto deficitądidino mažindami mokesčius, visų pirma korporacijoms ir turtingiausiems amerikiečiams. Konkrečiai, vien šiais metais jie patvirtino mokesčių tarnybos finansavimo sumažinimo įstatymo projektą, biudžeto deficitą per kitus 10 metų padidinsiantį 100 mlrd. dolerių.

Atsakydami į Yellen laišką, respublikonai rengia savo rekomendacijas, kaip ekonomiškiau paskirstyti likusias lėšas. Prioritetu turi tapti skolos obligacijų apmokėjimas (didelė jų dalis priklauso Kinijos bankams), senatvės ir neįgalumo pensijoms (Social Security), valstybiniam senjorų medicininiam draudimui (Medicare), veteranų pašalpoms ir ginkluotųjų pajėgų išlaidoms.

Taip neapibrėžtam laikui gali būti apkarpytas medicininis draudimas nepasiturintiems (Medicaid), įvairių federalinių tarnybų inspekcijos, maisto parama (food stamps), pasienio tarnybų darbas ir netgi oro transporto valdymas, už kurį atsakinga federalinė vyriausybė.

Tačiau toks laiškas bus tik rekomendacinio pobūdžio, Finansų ministerijai nurodyti tai vykdyti galima tik priėmus įstatymo projektą, tačiau demokratų valdomas Senatas jo nepatvirtins.

Data for Progress apklausa rodo, kad amerikiečiai valstybės skolos lubų pakėlimo istoriją stebi ne tiki atidžiai, tačiau 58% nuomone, šią ribą reikia pakelti, o respublikonai privalo bendradarbiauti su demokratais (62%) ir neturi reikalauti sumažinti socialines išlaidas kaip sąlygos šią ribą pakelti (72%).

Nuo rutinos prie krizės

Iš karto reikia pažymėti, kad valstybės skolos ribos pasiekimas nėra tas pats, kas federalinės vyriausybės darbo nutraukimas – „shutdownas“. Pirmasis reiškia, kad vyriausybė negali skolintis pinigų jau patvirtintoms išlaidoms, o antrasis — vyriausybė negali dirbti be Kongreso patvirtinto biudžeto. Tačiau valstybės skolos limito viršijimas potencialiai gresia techniniu bankrotu, jei vyriausybė negalės išmokėti savo obligacijų palūkanų. Beje, naujo biudžeto patvirtinimas tikriausiai taps analogiško masto krize vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje (federalinės vyriausybės darbas kol kas finansuotas iki 2023 rugsėjo 30 d.).

Tuo pat metu, JAV — vienintelė pasaulio šalis, kurioje valstybės skolos limitas tvirtinamas atskiru parlamento balsavimu. Buvo laikai, kuomet valstybės skolos limito didinimas buvo gan rutininė, problemų nekelianti procedūra. Tačiau nuo prezidento Obamos laikų limito padidinimas tapo objektu aršiausių derybų, kai abi partijos iš esmės įkaitais laiko vykdomąją valdžią, grasindami bankrotu ar didžiosios dalies federalinės vyriausybės darbo nutraukimu (shutdown).

Iš viso per pastaruosius 20 metų dėl valstybės skolos limito didinimo sunkumų „ekstraordinarios priemonės“ taikytos devynis kartus. Didžiausios jos buvo 2011 metais, kai dėl to pirmą kartą istorijoje buvo sumažintas JAV kredito reitingas.

Kitas stambius konfliktas įvyko 1995 metais tarp prezidento Klintono ir respublikonų valdomų Atstovų rūmų. Ir dabar, ir abiem ankstesniais atvejais (1995 ir 2011 m.) priešprieša buvo tarp prezidento demokrato ir Kongresą iš dalies ar visiškai Kongresą kontroliuojančių respublikonų. Vadovaujant George W. Bushui ir Trumpui, demokratai padėjo respublikonų administracijai padidinti valstybės skolos limitą. O vadovaujant R. Reaganui ir George H. W. Bushui, demokratų kontroliuojamas Kongresas ir iš viso laikėsi vadinamos „Gerhardo taisyklės“ (pavadintos kongresmeno demokrato garbei), pagal kurią valstybės skolos limitas būdavo pakeliamas automatiškai, priimant naują biudžetą.

Galimos išeitys

Laukiama, kad sudėtingos derybos tokią padėtį gali užtęsti iki pavasario (Yellen sakė, kad šiaip ar taip, vyriausybei pinigų užteks iki birželio pradžios). Tarp demokratų šalininkų kairėje populiarėja ekstraordinarus pasiūlymas finansų ministerijai nukaldinti vieno ar dviejų trilijonų dolerių vertės monetą iš platinos (lengva rasti Twiterryje pagal žymę #MintTheCoin), ir apmokėti ja einamąsias išlaidas. Ir, nors tai skamba gan fantastiškai, o vyriausybė vargu ar ryšis imtis tokių priemonių, tačiau juridiškai tai yra visiškai legalu. O kokie dar variantai lieka?

• Žinoma, paprasčiausia būtų tiesiog tiesiog padidinti valstybės skolos limitą be jokių išankstinių sąlygų, kaip jau ne kartą daryta. Tačiau dabar toks variantas neatrodo labai realus. Dar lieka respublikonų ir demokratų kompromiso galimybė – valstybės išlaidų apkarpymas mainais į valstybės skolos limito padidinimą, kaip skausmingas biudžeto apkarpymas 2013 metais: tada karinės išlaidos sumažintos 7,7%, o civilinės — 5,1%.
• Tolesnis einamųjų išlaidų mažinimas, vyriausybei prioritetizuojant vienas ar kitas sritis, taip siekiant ištverti iki Kongresas vyriausybės skolos limitą padidins, t.y., tos pačios „ekstraordinarios priemonės“, tik dar griežtesnės.
• Atstovų rūmuose potencialiai egzistuoja toks mechanizmas, kaip discharge petition, kuriuo opozicinėms partijoms leidžiama pateikti ir priimti įstatymo projektą balsų dauguma, nepaisant pirmininko. Dabar demokratai šią galimybę aktyviai svarsto, tačiau kadangi jų mažumą, į savo pusę teks patraukti dalį respublikonų, kurie nenori rizikuoti vyriausybės defoltu vardan savo tikslų. Tiesa, čia yra du sunkumai: įstatymo projektas komitete turi prabūti 30 įstatymleidystės dienų (tai truks maždaug du-tris kalendorinius mėnesius), o dar, respublikonų frakcijoje veikia neformali „Hasterio taisyklė“ — įstatymo projektas pateikiamas balsavimui tik tada, jeigu jį palaiko dauguma partijos, užimančios daugumą Kongrese, kongresmenų. Ir dar, kadangi įstatymo projektą privalo palaikyti abu Kongreso rūmai, jis gali užstrigti Senate, nes be 51 demokratų balso, ten dar reikės devynių senatorių-respublikonų balsų, kad būtų apeinama procedūrinė „filibusterio“ taisyklė.
• Kūrybingas Konstitucijos traktavimas — 14-os pataisos 4 dalyje sakoma, kad „įstatymu leistos Jungtinių Valstijų valstybės skolos pagrįstumo … negalima kvestionuoti“. Kai kurie juristai mano, kad dėl to valstybės skolos nustatymas yra nekonstitucinis, nes gresia JAV vidaus skolai.
• Kita konstitucinė gudrybė — pagrindiniu įstatymu prezidentui suteikiama teisė lėšas leisti, skolintis ir įvesti mokesčius tiek, kiek leis Kongresas. Jei prezidentas negali skolintis, jis negali atlikti ir kitų dviejų funkcijų, ir jis gali tvirtinti, kad jos svarbesnės, nei skolinimasis. Tiesa, kaip ir ankstesniu atveju, tokie veiksmai tikriausiai bus užginčyti teisme. O turint omenyje, kad Aukščiausiame teisme dabar užtikrintą daugumą turi konservatoriai, vargu ar Bideno administracija tokiam manevrui ryšis.
• Finansinės landos — Finansų ministerija teoriškai gali išleisti atskirus vertybinius popierius, kuriems valstybės skolos limitas netaikomas, arba brangiau parduoti standartines obligacijas už didesnius procentus.

Daugumos šių opcijų rimtai vertinti tikriausiai nereikėtų (bent jau kol kas), nes jos daugiausiai svarstomos Amerikos spaudos juridiniuose puslapiuose ir skiltyse. Žinoma, prezidento administracija retkarčiais konsultuojasi su juristais, kiek įstatymo traktuočių praplėtimas gali padidinti jų veiksmų erdvę, tačiau tokių veiksmų politinio kapitalo kaštai dideli, ir toli gražu nėra jokių garantijų, kad jie atsipirks.

Kol kas telieka stebėti derybas ir laukti, kaip Holivudo filmuose, kuri partija sumirksės pirmoji ir nuspręs paspausti stabdį, sutikusi nusileisti.

Amerikos elektoratas tradiciškai labai nemėgsta chaosą keliančių politikų, o atsisakanti padidinti valstybės skolos limitą ar pritarti būtinų išlaidų finansavimą ir taip vyriausybę įkaitu laikanti partija praranda rinkėjų palaikymą. Yahoo News/YouGov apklausoje 55% respondentų sakė, kad vadovaujant respublikonams, Kongresas nefunkcionuoja, kaip turėtų, ir tik 25% mano, kad ji veikia normaliai.

novaya-media.cdn.ampproject.org