Rusijos ataka prieš Moldovą – ar įsikiš Ukraina ir Rumunija? (Video) ()
Pastarosiomis dienomis įtampos Moldovoje laipsnis smarkiai išaugo. Rusija apkaltino Kijevą rengus provokaciją ir per Odesą gabenus radioaktyviąsias medžiagas, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasienyje su Padniestre pradėjo statyti įtvirtinimus. Apžvelkime, kas vyksta Moldovoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vasario 23 dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Ukrainos pajėgos esą rengia ginkluotą provokaciją – Ukrainos ginkluotosios pajėgos persirengs Rusijos kariuomenės uniforma ir puls. Kremlius tradiciškai kaltina Vakarus ir „Kijevo režimą“ provokacijomis prie Padniestrės.
Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija žengė toliau – kovo 1 dieną paskelbė apie radioaktyviųjų medžiagų pristatymą į Ukrainą per Odesos ir Čornomorsko uostus bei tolesnes provokacijas nepripažintoje Padniestrės Moldavijos Respublikoje (PMR).
Tiraspolis (PMR sostinė) ramus – tiki saugumo garantijomis iš „Rusijos globojamos taikos palaikymo operacijos“. Padniestrės užsienio reikalų ministro Vitalijaus Ignatjevo teigimu, kvazirespublika nekelia karinės grėsmės Moldovai ir Ukrainai. O nepripažintos PMR vadovas Vadimas Krasnosilskis ragina nepasiduoti panikai.
Ukrainos valdžia įsitikinusi, kad Padniestrėje problemų kelia tik Maskva, tačiau, kad to išvengtų, pasienyje stato įtvirtinimus. Ginkluotųjų pajėgų atstovų teigimu, idėja apie rusų išsilaipinimą netoli Padniestrės tiesioginio susidūrimo atveju neįmanoma. Būtina kirsti NATO šalių ar Ukrainos oro erdvę.
Kiek stiprus yra Padniestrės karinis potencialas?
PMR yra apie 500 Rusijos „taikdarių“, dar apie 1500 karių yra Rusijos pajėgų operatyvinėje grupėje (OGRV). Ši grupė suskirstyta į 2 motorizuotųjų šaulių batalionus ir valdymo dalinius.
Didžiąją OGRV dalį sudaro vietiniai gyventojai, neturintys Rusijos pilietybės. Be Rusijos pajėgų kontingento, Padniestrėje yra ir vadinamoji „armija“. Kišiniovas tai vadina sukarinta grupe. Joje yra liaudies milicijos ir kazokų atstovai. Jei Tiraspolis mobilizuotų visus šiuos padalinius, bendras karių skaičius siektų 15 000 žmonių.
Vakarų karo ekspertų teigimu, prasidėjus plataus masto invazijai, Rusija amunicijos sandėlyje Kovbasnos kaime, kuris yra už 2 km nuo sienos su Ukraina, yra sukaupusi 20 000 tonų ginklų. Ten saugoma amunicija, Kalašnikovo automatai, tankai T-34 ir T-55.
Maskva OGRV buvimą aiškina tuo, kad ji užtikrina arsenalo saugumą Kovbasnoje.
Moldovos mokslų akademijos ekspertai nustatė, kad arsenalo sprogimo jėga prilygs 1945 metų rugpjūčio 6 ir 9 dienomis JAV kariuomenės Japonijos miestų Hirošimos ir Nagasakio atominiam bombardavimui. Buvęs Moldovos gynybos ministras Vitalijus Marinuca atkreipė dėmesį į Rusijos kariuomenės pavojų regiono saugumui.
„Amunicija gali būti naudojama teroristiniams tikslams. Jei sandėlis sprogs, galia prilygs 10 tonų atominės bombos sprogimui“, - sakė jis.
Moldovos užsienio reikalų ministras Niku Popescu praėjusių metų kovą sakė, kad 11 000 tonų nurodyto skaičiaus ginklų yra pasenę, o 9 000 tonų tinka kovai.
Vadinamoji „Padniestrės gynybos ministerija“ Tiraspolyje kovo 1 d. paskelbė trijų mėnesių karinę akciją. Vyrai iki 55 metų viliojami pinigais, drabužiais, būstu ir maistu – jiems žadama sumokėti 2800 Padniestrės rublių arba apie 175 dolerius. Vidutinis atlyginimas PMR yra šiek tiek didesnis nei 300 dolerių.
Invazija į Moldovą: ar Kišiniovas kreipsis į Kijevą karinės pagalbos?
Moldovos prezidentė Maia Sandu tvirtino, kad Rusija planuoja pasinaudoti diversantų pajėgomis, kurios kurstytų riaušes – puls vyriausybės pastatus ir ims įkaitus.
„Akivaizdu, kad Rusijos grėsmės ir apetitas karo eskalavimui yra labai didelis. Moldova yra labiausiai nukentėjusi šalis po karo Ukrainoje. Mes vis dar esame maža šalis, kurios ekonomika neišvystyta, ir tai kelia dideles rizikas“, – sakė buvęs užsienio reikalų viceministras, Europos politikos ir reformų instituto Kišiniove direktorius Julianas Groza.
Pokalbyje su „Fokus“ karo ekspertas Ihoris Kozijus pažymi, kad Maskva Moldovoje pajėgi įvykdyti perversmą, bet ne visapusišką invaziją.
„Rusijos kariuomenės Padniestrėje skaičius siekia iki 2000 žmonių, tai yra niekis. Jų skaičius per pastaruosius metus tikriausiai sumažėjo dėl įvykių Ukrainoje. Be to, trūksta kovinės patirties. Galima užverbuoti vietinius žmones. Bet kokia iš jų prasmė?“, – klausia analitikas.
Padniestrės demilitarizavimas gali tapti vienu iš Sandu politikos punktų siekiant palaikyti tvarką šalyje, priduria Kozijus.
Ukraina, jo nuomone, nebijos kito fronto su PMR. Rusijos ginkluotųjų pajėgų desantinės pajėgos buvo sunaikintos Donecko, Luhansko, Charkivo ir Kijevo kryptimis.
„O dabar okupantams reikia laiko surinkti bent šiek tiek pastiprinimo. Rumunija, Moldova ar Ukraina sunaikins Rusijos oro ir žemės taikinius“, – pažymi jis.
Politologas Viktoras Bobirenko sako, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikrai neįžengs į Padniestrę be Kišiniovo kvietimo. Rusai sugeba surengti provokaciją ir dėl to kaltinti Moldovą ar Ukrainą.
„Moldova turi mažiau karinių pajėgų nei Padniestrė. Jei Rusijos ginkluotosios pajėgos iš ten puls Kišiniovą, Sandu paprašys Kijevo pagalbos. PMR diversantai ir milicija gali susiburti tiksliniams išpuoliams prieš valstybinius objektus Moldovoje. Galbūt jie bus panaudoti pakeisti valdžią, kad į valdžią atėjusios prorusiškos marionetės jau prašytų Maskvos pagalbos“, – įsitikinęs ekspertas.
Rumunija prisimins operaciją „Barbarossa“
Kovo 1 dieną Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Recanas lankėsi Bukarešte ir susitiko su savo kolega iš Rumunijos Nicolae Chuke. Recanas pabrėžė patikimą partnerystę su Rumunija.
„Bukareštas yra mūsų europinio kelio partneris. Glaudūs Bukarešto ir Kišiniovo santykiai šiandien stiprinami dėl daugybės projektų“, – sakė Moldovos premjeras.
Chuke pridūrė, kad Rumunija Briuselyje nuolat propaguoja poreikį remti Moldovą, prieštaraujančią „Rusijos ryžtingam elgesiui“.
Galimas konflikto tarp Moldovos ir Padniestrės eskalavimas gali paveikti Rumuniją, perspėja istorikas iš Bukarešto Florianas Banu.
Jis Padniestrę vadina „pleištu, kurį Rusijos Federacija įspraudė tarp Moldovos ir Ukrainos“. Anot jo, konfliktas PMR gali išsiplėsti iki tarptautinio lygio. Galbūt tai prasidės nuo „Ukrainos puolimo“ po svetima vėliava.
Banu paminėjo Rumunijos dalyvavimą operacijoje „Barbarossa“ Antrajame pasauliniame kare. Kartu su Suomija jie sudarė vieningą frontą su Vokietija prieš SSRS.
„Jei Rumunija jausis turinti pakankamai stiprią paramą, ji nedvejodama dalyvaus kai kurių Rumunijos teritorijų atgavime“, – apibendrino istorikas.
Centro „Naujoji strategija“ generalinis direktorius George'as Scutaru įsitikinęs, kad Rumunija turėtų daugiau investuoti į užsienio karių dislokavimo savo teritorijoje programą, taip pat tobulinti laivyną.
Karas Moldovoje privers žmones bėgti į Rumuniją
Beveik kiekviena Moldovos šeima turi planą Rusijos atakos atveju, o jei prasidės karas, dauguma bėgs į Rumuniją, pažymėjo „Libertatea“ žurnalistai.
„Moldovoje gyvena šimtai tūkstančių rumunų su rumuniškais dokumentais ir šimtai tūkstančių etninių rumunų. Ar Rumunija galės jiems visiems suteikti prieglobstį? Nuo 2022 metų vasario visos Europos valstybės, įskaitant Rumuniją, mobilizavosi, kad apgyvendintų Ukrainos pabėgėlius“, – rašoma straipsnyje.
Moldova išmoko pamoką, kaip priimti pabėgėlius, ir dabar siūlo rasti greitą būdą patekti į Rumuniją.
„Toliau – Europa, todėl nekelkime vieni kitiems streso, nes ne visi Moldovos piliečiai, iškilus pavojui, sustos Rumunijoje“, – sakė žurnalistai.
Daugelis liks namuose, nepaisant karo, įskaitant pensininkus ir vienišus žmones. Yra ir kita kategorija: žmonės, norintys sukurti ką nors naujo sau – žurnalistai, aktyvistai, gydytojai, mokytojai, gelbėtojai, dalis naujosios politinės klasės ir jos lyderiai, rašoma leidinyje.
