Kuo karo metu yra svarbi Juodoji jūra: čia gali prasidėti dideli įvykiai, tarp jų – NATO ir Rusijos karas ()
Vakarų analitikai perspėja, kad kuo ilgiau tęsis karas Ukrainoje, tuo didesnė rizika, kad situacija Juodojoje jūroje gali tapti nekontroliuojama.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ilgą laiką Juodoji jūra buvo Rusijos ir Vakarų konkurencijos teatras, kuris sustiprėjo nuo tada, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą. Jei įvertintume potencialias vietas, kur NATO blokas galėtų tiesiogiai susidurti su Rusijos Federacija, tai Juodoji jūra užimtų vieną pirmųjų vietų šiame sąraše. Kaip situacija akvatorijoje eskalavosi po to, kai Rusijos oro pajėgos numušė amerikiečių droną, rašo „The New York Times“.
Stebėtojai rašo, kad rusų numuštas žvalgybinis bepilotis orlaivis MQ-9 „Reaper“ daugeliui šalių priminė, kad Juodoji jūra gali tapti karštuoju tašku dėl atsitiktinio ar tyčinio veiksmo. JAV vokiečių Maršalo fondo viceprezidentas Janas Lesseris pažymėjo, kad kuo ilgiau tęsis Rusijos ir Ukrainos karas, tuo didesnė tikimybė, kad situacija akvatorijoje taps nekontroliuojama.
Geopolitiniai žaidėjai
Viena įtakingiausių Juodosios jūros valstybių yra Turkija, kontroliuojanti laivų judėjimą jūra per du sąsiaurius – Dardanelų ir Bosforo sąsiaurį. 1936 m. Montrė konvencija suteikia Turkijai teisę karo metu uždaryti sąsiaurius daugumai karinių transporto priemonių, o šia teise ji pasinaudojo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m.
Kita vertus, Juodoji jūra yra labai svarbi Rusijai, kuri pastaraisiais metais stengiasi plėsti savo įtaką, o tai savo ruožtu sukuria nestabilumo židinį regione. Tai liudija 2008 metų karo veiksmai Sakartvele ir 2020 metais Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas, tarpininkaujant Maskvai.
Tačiau reikšmingiausias įvykis regione buvo Krymo aneksija 2014 metais, pabrėžė stebėtojai. Tai sustiprino Rusijos pozicijas Juodojoje jūroje ir suteikė jai Sevastopolio – vienintelio Rusijos šiltų vandenų uosto – kontrolę. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sureagavo į padidėjusį Rusijos Federacijos karinį buvimą, 2016 metais pareikšdamas, kad jūra „beveik virto Rusijos ežeru“.
Tuo tarpu geopolitiniai konkurentai iš NATO bloko suaktyvino savo operacijas aplink Juodąją jūrą, siunčia savo karo laivus ir vykdo stebėjimo skrydžius, o nuo karo Ukrainoje pradžios šių veiksmų padaugėjo.
Karinis-ekonominis pajėgų derinimas
Rusijos ir Ukrainos karas apsunkino jūrų prekybą Juodosios jūros šalims, o Maskva iš pradžių blokavo grūdų eksportą iš Ukrainos, vienos didžiausių pasaulio grūdų gamintojų, o tai padidino baimę dėl bado krizės neturtingose šalyse.
Tuo tarpu JT pastangomis, aktyviai tarpininkaujant Turkijai, buvo sudarytas „grūdų sandoris“, kurio dėka iš Ukrainos buvo eksportuota milijonai tonų grūdų.
Kalbant apie karinį komponentą, ekspertai pažymi, kad galingas jūrų pajėgas turi tik Rusija ir Turkija. Artimųjų Rytų instituto mokslininkas Jorukas Isikas pabrėžė, kad Rumunija ir Bulgarija turi mažiau karinių jūrų pajėgų, o Sakartvelas – tik pakrančių apsaugos tarnybą.
Tačiau dangus virš jūros lieka atviras, tuo NATO blokas naudojasi siųsdamas ten žvalgybinius UAV. Rusija atsakė numušdama bepilotį orlaivį, o po to JAV pareigūnai išreiškė susirūpinimą ir teigė, kad net atsitiktinis susidūrimas ar nesusipratimas gali sukelti eskalaciją.
Šiuo atžvilgiu JAV vokiečių Maršalo fondo viceprezidentas Janas Lesseris teigė, kad karas Ukrainoje padidino karinį aktyvumą Juodojoje jūroje, o konflikto geografija pamažu plečiasi.
„Tai tiesiog rodo, kad galima konfrontacijos ir eskalavimo geografija yra daug platesnė, nei būtų galima manyti skaitant kasdienes naujienas“, – padarė išvadą Lesseris.
