Kinijos vyriausybė yra per žingsnį nuo ginklų tiekimo Rusijai. Tai kelia nerimą Vakarams – didžiulės sovietinio tipo amunicijos, raketų ir sunkiosios įrangos atsargos verčia susimąstyti.

„Fokus“ ištyrė, kokių rūšių ginklus Pekinas galėtų perduoti Maskvai.

Kovo 21 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tiesiogiai išsakė Maskvos karinės pagalbos prašymo iš Pekino pavojus. Faktas yra tas, kad 2017 metais Pekinas paskelbė apie kariuomenės efektyvumo didinimo pradžią. Jo pilnas atnaujinimas turėtų būti baigtas iki 2035 m.

Iki 2023 metų sukauptų šarvuočių, artilerijos ir raketų sistemų atsargų perkėlimas į Rusiją Kinijai nėra lengva priemonė. Vakarai tai iškart pastebės ir pradės taikyti sankcijų mechanizmą. Karo ekspertas Ihoras Kozijus, kalbėdamas su „Fokus“, daugiausia dėmesio skiria daugybei Vašingtono grasinimų, susijusių su tokių žingsnių pasekmėmis.

„Per Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino susitikimą Rusijoje nebuvo net užuominos apie ginklų tiekimą. Hipotetiškai į Rusiją gali atkeliauti bet koks ginklas iš Kinijos. Šiandien dėl ekonominės blokados Maskvai trūksta daug ginklų. Visų pirma, okupacinei armijai reikia lustų ir bepiločių orlaivių sistemų“, – pabrėžia jis.

Balistinės raketos „Dongfen“ nuskrenda 14 000 kilometrų

Amerikos analitinis centras RAND didžiausią reikšmę skiria ginkluotųjų pajėgų balistinių ir sparnuotųjų raketų kūrimui. Kai kurie egzemplioriai gali kelti grėsmę pažangioms JAV oro bazėms. Tarpžemyninė balistinė raketa „Dongfeng-41“ pasiekia taikinius 14 000 kilometrų atstumu.

„Iš kelių įprastu būdu ginkluotų balistinių raketų, kurias turėjo 1996 metais, Kinija dabar turi maždaug 1 400 balistinių raketų ir šimtus sparnuotųjų raketų“, – apskaičiavo organizacijos ekspertai.

RAND imitavo Japonijos Okinavos saloje esančios Kadenu oro pajėgų bazės raketų atakos galimybes. Kelios Kinijos raketos gali ją neutralizuoti.

SSRS šaudmenys ir haubicos

„The Washington Post“, remdamasis keliais aukščiausiais Amerikos pareigūnais, vasario mėnesį pranešė, kad Kinijos vyriausybė galvoja apie mirtinų ginklų siuntimą į Rusiją artilerijos sviedinių pavidalu. Rusijos armija greitai išeikvoja savo atsargas, per dieną iššaudama iki 20 000 šovinių.

Nagrinėjami sovietinio kalibro šoviniai – 122 ir 152 mm artilerijos, 82 ir 120 mm minosvaidžių ir 125 mm tankų šoviniai.

Kinijos ginkluotosios pajėgos turi tiesiogines sovietinių haubicų kopijas. Pavyzdžiui, PL-86 122 mm haubica yra tiksli sovietinio D-30 kalibro 122 mm kopija, ir jau yra modernizuota jos PL-96 versija.

„Kopijos padarytos tokio lygio, kad galima surinkti iš sovietinių ir kiniškų haubicų dalių ir tai veiks. O jei nuo kiniškos kopijos bus nuimti atpažinimo ženklai, bus labai sunku atskirti nuo originalo“, - sako pasakoja „Defense Express“ ginklų ekspertas Olegas Katkovas.

Pavyzdžiui, pagamintas Kinijoje, BMPWZ-501 (Type 86), sovietinio BMP-1 klonas, 1990-aisiais pradėjo tarnybą elitinėje Liaudies išlaisvinimo armijos 38-ojoje armijos grupėje, kuri buvo dislokuota netoli Pekino.

„Kuo ginklai sudėtingesni, tuo ryškesni skirtumai. Tuo sunkiau juos paslėpti, kad būtų galima perkelti į Maskvą. Dabar labiausiai tikėtinas scenarijus – sovietinės karinės technikos ir amunicijos kopijų perdavimas. Reikia pridurti, kad didelis kiekis tokių sviedinių kelia grėsmę Ukrainai. Kinija gali numatyti atskirus cechus jų gamybai Rusijos kariuomenės reikmėms“, – mano „Defense Express“ ekspertas.

Kinijos pažangios oro gynybos sistemos yra geresnės ir pigesnės nei S-300

Didžiosios Britanijos karališkasis jungtinis gynybos tyrimų institutas (RUSI) jau rašė apie Kinijos integruotas oro gynybos sistemas (IADS). Daugiasluoksnės gynybos sistemos apima daugybę žemės ir oro jutiklių, taip pat raketas „žemė-oras“.

Viena iš tokių sistemų yra HQ-9, Rusijos priešlėktuvinių raketų komplekso S-300 analogas. Tačiau Kinijos IADS yra mažiau integruotas nei rusiškas, bet labiau mobilus. Jį sudaro didelio nuotolio sausumos oro gynybos sistemos HQ-9 ir SA-21 ir kelios vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos.

RUSI analitikai mano, kad sprendimas prieš tokią oro gynybą yra penktos kartos JAV karinių oro pajėgų lėktuvas – slaptas daugiafunkcis naikintuvas F-35.

„Kinija praėjo 30 metų kopijavimo technologijų kelią – piratinį, nelegalų. Bet jei paimsite rusišką S-300 ir kinišką analogą, pastarojo komponentai bus geresni“, – priduria Katkovas.

HQ-9 eksportas kelia nerimą oficialiojo Pekino konkurentams, nes šis kompleksas kainuoja pigiau nei Rusijos oro gynybos sistemos S-300, rašoma straipsnyje „The National Interest“.

Pakistanas vienas pirmųjų įsigijo Kinijos HQ-9 sistemą.

Tęsinys kitame puslapyje:

Kinija per metus pagamina daugiau nei 3 milijonus atakuojančių dronų

Be raketų, Kinijoje kasmet pagaminama daugiau nei 3 milijonai bepiločių orlaivių, ji yra viena iš pasaulinių lyderių kuriant kovinius dronus. Vokiečių leidinio „Der Spiegel“ korespondentai šių metų vasarį sužinojo apie Rusijos kariuomenės ir Kinijos dronų gamintojo „Xi'an Bingo Intelligent Aviation Technology“ ketinimus aptarti masinę bepiločių orlaivių gamybą Rusijos Federacijai.

Šis dronas gali turėti iki 50 kg sveriančią kovinę galvutę ir savo dizainu yra panašus į iranietišką „Shahed-136“. Pasak karo ekspertų iš Vokietijos, kinai sutiko pagaminti ir išbandyti 100 bepiločio ZT-180 prototipų ir pateikti juos Rusijos Federacijos gynybos ministerijai iki 2023 metų balandžio mėnesio.

„Der Spiegel“ duomenimis, „Xi'an Bingo“ neprieštarauja Maskvos komponentų siuntimui masinei bepiločių orlaivių gamybai – apie 100 vienetų. Ekspertas Ihoris Kozijus sako, kad tai taip pat buvo įvardytos dviejų gamyklų vietos – viena netoli Maskvos, o kita – Uralo srityje.

„Ar šie planai išsipildys, kol kas neaišku. Galbūt istorija su Iranu pasikartos – jie tieks „garsiai birbiančius skraidančius mopedus“, kurie atitrauks Ukrainos oro gynybos pajėgas. Pagrindinė Rusijos Federacijos užduotis yra įkurti savo karinio-pramoninio komplekso gamybą per trečiąsias šalis, kad būtų išvengta sankcijų“, – pažymi jis.

Slaptas lėktuvas: Kinija ore lenkia JAV

Londone įsikūręs Tarptautinis strateginių studijų institutas aprašė, kaip Kinija lenkia JAV slaptų naikintuvų gamyboje. Pasak instituto generalinio direktoriaus Johno Chipmano, Kinijos penktosios kartos „Chengdu J-20A“ lėktuvas jau lenkia JAV oro pajėgoms skirtą F-22 „Raptor“ pagal gamybos apimtis.

„Kinijos gynybos pramonės gamybos tempas yra eksponentinis. 2023 metais naikintuvų J-20A skaičius gali būti didesnis nei JAV oro pajėgų penktos kartos orlaivių F-22“, - sakė Chipmanas.

Britų ekspertai atkreipia dėmesį, kad Kinija pagamins daugiau tokių orlaivių, nes 2022 metais Kinijos gynybos biudžetas padidės 7 %, apie 16 mlrd. USD.

„Ginkluotųjų pajėgų modernizavimas bus tęsiamas, įskaitant lėktuvnešius, sudėtingas fregatas, eskadrinius minininkus ir naują ilgojo nuotolio balistinę raketą „Julang“ (JL)-3, skirtą 096 tipo povandeniniams laivams. Jos nuotolis gali siekti daugiau nei 10 000 km“, – priduria ekspertai.

Karo ekspertas Mykhailo Žirohovas „Fokus“ teigia, kad Kinija nesiims tiesioginių raketų, orlaivių ir povandeninių laivų tiekimo – Vakarai nedelsdami įves prekybos sankcijas.

Kalbinti ekspertai įsitikinę, kad Kinija ir Šiaurės Korėja šiame karo etape rusams atsiųs kuo daugiau sovietinio kalibro amunicijos ir dronų. Tačiau labiausiai Rusijos armijai reikia jos pačios gamybos komponentų ir reguliavimo mechanizmų. Sprogmenys taip pat gali būti importuojami iš trečiųjų šalių – Kinijos, KLDR ir Irano.

„Pekinas paleido perginklavimo smagratį – į karinę infrastruktūrą investuotos didžiulės pinigų sumos. Perėjimas prie skaitmeninių platformų šarvuočiuose yra naujas lygis, kuris Rusijai nepasiekiamas. Jei kalbame apie hipotetinius variantus, Maskva gali gauti viską: lėktuvus, lėktuvnešius, laivus. Kinijoje gynybos pramonė tokia galinga, kad yra atskiri technikos eksporto limitai“, – komentuoja Katkovas.

Užsienio ginklų tiekimas, anot jo, Rusijai bus laikina priemonė, kol jos pačios karinis-pramoninis kompleksas atsigaus.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Fokus

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()