Kitas sutampančių interesų pavyzdys yra Zangezūro koridorius.

Praėjusių metų rudenį Azerbaidžano kariuomenė pirmą kartą pradėjo apšaudymą tiesiai Armėnijos teritorijoje. Ir nors tokia agresija turėtų patekti į KSSO mandatą, Jerevanui nebuvo suteikta pagalba, o tai lėmė staigų formalių sąjungininkų santykių atšalimą.

Tai pasiekė tašką, kai Armėnija atsisakė vykdyti KSSO karines pratybas savo teritorijoje, o tuo pat metu šalis atsisakė ir KSSO generalinio sekretoriaus pavaduotojo kvotos.

Baku neslėpė savo tikslo – pasiekti, kad Jerevanas sutiktų sukurti Zangezūro koridorių – eksteritorinį statusą turintį kelią, kuris eis per Armėnijos teritoriją, jungiantį Nachičevanės autonominę respubliką su pagrindine Azerbaidžano dalimi.

Zangezūro koridoriaus projektas numato, kad jame tranzito saugumu užsiims Rusijos FSB. Ir atitinkamai Rusijos Federacijai tai suteikia galimybę gauti papildomą įtakos Jerevanui įrankį, kuris bus išsaugotas net ir atitraukus „taikdarius“ iš Karabacho.

Tačiau Baku ir Maskvos interesai dažnai išsiskiria.

Pavyzdžiui, tai pasireiškė, kai Rusijos Federacija bandė „prastumti“ Armėnijos ministro pirmininko Pašiniano priešininką. Kaip parodė 2021 metų parlamento rinkimai, statymas dėl ankstesnės valdžios nepasiteisino – kad ir kokios būtų armėnų pretenzijos dabartinei valdžiai, savo pirmtakus jie suvokia kaip dar blogesnį variantą.

Praėjusį rudenį armėnų kilmės Rusijos oligarchas Rubenas Vardanjanas paskelbė atsisakantis Rusijos pilietybės Karabacho pilietybės naudai. Ir netrukus jis buvo paskirtas Kalnų Karabacho valstybės ministru (ministru pirmininku).

Armėnijoje Vardanjanas siejamas su maža partija „Šalis už gyvybę“, kuri turi deputatus keliose miestų tarybose. Netrukus Rusijos Federacijai draugiškos Armėnijos sociologijos kompanijos pradėjo skelbti reitingus, kuriuose Vardanjanas tapo pagrindiniu Armėnijos ministro pirmininko priešininku.

Tačiau dėl tokio paskyrimo gali padidėti tarptautinis Karabacho subjektyvumas, o tai visiškai neatitinka Azerbaidžano interesų. Taigi po ultimatumo iš Baku Vardanjanas buvo priverstas palikti savo postą.

Armėnija prieš keičiant kursą

Sunkiausia padėtis Armėnijoje. Tačiau to negalima pavadinti beviltiška situacija.

Ilgalaikių santykių su Rusijos Federacija žlugimas jau tapo akivaizdus.

Dėl to praėjusių metų KSSO viršūnių susitikime Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas griežtai sukritikavo KSSO ir pagrasino, kad Armėnija pasitrauks iš šios organizacijos.

Rusijos akivaizdaus neveiklumo fone vakuumą pamažu užpildo Vakarai.

KSSO atsisakius siųsti stebėtojus prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos, Jerevanui pavyko sukurti ES stebėjimo misiją, dėl kurios sprendimas buvo priimtas jau šių metų sausį.

Tarptautinių stebėtojų dalyvavimas stabilizavo padėtį Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje (bet ne Karabache) ir leido iš darbotvarkės išbraukti Zangezūro koridoriaus klausimą.

Tačiau svarbiausia, kad pirmą kartą Armėnija pajuto, kad jų saugumo garantas gali būti visai ne Rusijos Federacija.

Svarbu tai, kad iškart po to, kai buvo priimtas sprendimas išsiųsti Europos misiją, KSSO staiga pakeitė savo sprendimą ir jau pasiruošusi siųsti savo stebėtojus.

„Rusija mūsų atsisakė, remdamasi tuo, kad Armėnijos ir Azerbaidžano siena nėra nubrėžta, o stebėtojai nežino, kur dirbti. Tačiau, kaip paaiškėjo, europiečiams tai ne problema – jie paėmė SSRS laikų žemėlapius ir vadovaujasi tuo, kaip jis vaizdavo sieną tarp Armėnijos ir Azerbaidžano sovietų respublikų. Ir kai tik atvyko europiečiai, staiga nusprendė atvykti ir rusai. Noriu jų paklausti: vaikinai, kaip radote kur dabar yra siena?“ – emocingai situaciją komentuoja aukštas Armėnijos pareigūnas.

Lygiai taip pat Armėnija rado pakaitalą rusiškiems ginklams. Rusijos Federacijai atsisakius Jerevanui tiekti ginklus, už kuriuos ja sumokėta, Armėnija rado kitų pardavėjų, visų pirma sudariusi sutartį dėl artilerijos ir oro gynybos sistemų pirkimo Indijoje.

Be to, santykius apsunkina Armėnijos noras ratifikuoti Romos statutą. Ir nors šis žingsnis niekaip nesusijęs su Rusijos Federacija (Jerevanas taip nori rasti mechanizmą, kaip Azerbaidžano vadovybę patraukti atsakomybėn už „karo nusikaltimus“), Kremlius, kurio vadovas, kuriam jau dabar išduotas arešto orderis, šį žingsnį įvertino kaip nedraugiškiausią įmanomą gestą.

Kol kas Rusijos Federacijos pozicijos Armėnijoje vis dar pakankamai stiprios, kad jos neišstumtų JAV ir ES.

Tačiau laikas akivaizdžiai nėra palankus Rusijai.

Pralaimėjimas kare prieš Ukrainą turės daug pasekmių, viena iš jų – Rusijos išstūmimas iš Pietų Kaukazo.

Negana to, tokio „sąjungininko“ praradimas Armėnijai gali būti palaima, nes tuomet laisvą vietą užims Europos Sąjunga.

„Tačiau jei Rusija pralaimės karą, Armėnijos darbotvarkėje iš karto atsiras grįžimo į europinį kursą ir kandidato statuso gavimo klausimas. Rusija puikiai supranta šią riziką, todėl yra pasirengusi padaryti viską, kad taip nenutiktų“, – pripažįsta aukštas Armėnijos pareigūnas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Euro Integration

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()